Popiežius atvyko į Ankarą, kur pradės trijų dienų vizitą Turkijoje

  • Teksto dydis:

Popiežius Pranciškus penktadienį atvyko į Ankarą pradėti savo pirmojo vizito Turkijoje, kuris truks tris dienas ir kuriuo siekiama atstatyti tiltus į islamo pasaulį ir paremti sunkioje padėtyje atsidūrusias Artimųjų Rytų krikščionių mažumas, pranešė valstybinė televizija.

Popiežių, kuris nuo žvarbaus žiemiško Anatolijos vėjo gynėsi ilgu baltu paltu, Ankaros oro uoste sutiko užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).
Pirmąją vizito dieną popiežius praleis sostinėje Ankaroje, kur jį prieštaringai vertinamuose ekstravagantiškuose naujuose rūmuose priims prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas).

Šeštadienį ir sekmadienį 77 metų argentiniečių popiežius bus Stambule, kur aplankys svarbius Bizantijos ir Osmanų imperijos paveldo objektus ir susitiks su ortodoksų ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi I.

Ši pontifiko kelionė atrodo mažiau kontroversiška už praėjusį popiežišką vizitą Turkijoje, kur daugumą gyventojų sudaro musulmonai, – Pranciškaus pirmtako Benedikto XVI apsilankymą 2006 metais temdė jo ankstesnės pastabos, kurios buvo laikomos antiislamiškomis.

Tačiau Pranciškaus saugumas bus svarbiausias dalykas turkų pareigūnams ir tokių artimų kontaktų su miniomis, kokių būdavo per ankstesnes charizmatiškojo Katalikų Bažnyčios lyderio keliones, Turkijoje nesitikima.

Vizito Ankaroje saugumu rūpinsis 2,7 tūkst. policininkų, o Stambule – 7 tūkstančiai.

Taip pat buvo raginimų popiežiui nesusitikti su R.T.Erdoganu jo prezidentiniuose rūmuose, kur yra 1 tūkst. kambarių, kurie atsiėjo ne mažiau nei 500 mln. eurų ir kuriuos kritikai laiko autoritariška ekstravagancija.

Tačiau Vatikanas neįsitraukė į šią polemiką ir sakė, kad tik priima kvietimą popiežiui, kuris bus kol kas svarbiausias lankytojas tuose rūmuose.

Didelis dėmesys teks popiežiaus šeštadienio apsilankymui Švč. Išminties bazilikoje Stambule, kuri kažkada buvo Ortodoksų Bažnyčios karūnos brangakmenis, vėliau buvo paversta mečete, o dabar yra muziejus.

Kiekvienas jo gestas bus stebimas vėliau šeštadienį, kai jis lankysis Žydrąja mečete vadinamoje Sultono Ahmeto (Achmeto) mečetėje, kuri yra vienas garsiausių Osmanų architektūros šedevrų.

Kai Benediktas XVI 2006 metais lankėsi šioje mečetėje, jis laikėsi musulmoniškos meldimosi nuostatos ir atsigręžė į Mekos pusę. Daugelis tai interpretavo kaip stulbinamą susitaikymo gestą.

Tuometinis popiežius vėliau leido suprasti, kad nesimeldė mečetėje ir kad tai buvo „meditacija“. Pranciškus gali pademonstruoti panašų gestą.

Turkijos krikščionių bendruomenė yra mažytė – vos 80 tūkst. žmonių 75 mln. gyventojų turinčioje šalyje – ir itin mišri: ją sudaro armėnai, graikai ortodoksai, levantiniečiai, sirų ortodoksai ir chaldėjai.

Nors tik chaldėjai ir levantiniečiai lyderiu pripažįsta popiežių, Pranciškus turėtų pareikšti savo susirūpinimą dėl krikščionių bendruomenių padėties visuose Artimuosiuose Rytuose, kylant „Islamo valstybės“ (IS) džihadistams.

Popiežių vizitai Turkijoje vis dar yra retenybė. Pranciškus bus tik ketvirtas popiežius, apsilankęs šioje šalyje: po Benedikto XVI 2006 metais, Jono Pauliaus II 1979 metais ir Pauliaus VI 1967 metais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių