Metinis pranešimas: V. Putinas žada pagerinti rusų gyvenimo sąlygas

„Negalime laukti, padėtis turi pagerėti jau dabar, – sakė V. Putinas. – Šiemet (rusai) turėtų pajusti pokyčius į gerąją pusę.“

Kreipdamasis į rusų įstatymų leidėjus ir aukšto rango pareigūnus V. Putinas pareiškė, kad vyriausybė padidins socialines išmokas jaunoms šeimoms. Jis taip pat pažadėjo mokesčių lengvatų, mažesnes būsto paskolų palūkanas ir būsto subsidijas daugiavaikėms šeimoms.

Rusijos prezidentas tvirtino, kad bus palengvinta mokesčių našta nekilnojamojo turto vystytojams, siekiant juos paskatinti plėsti būstų statybas.

„Darėme ir darysime viską, kad stiprintume šeimos vertybes“, – tvirtino V. Putinas.

„Žinoma, rusų šeimų pajamos turėtų didėti, – kalbėjo jis. – Principas turėtų būti: kuo daugiau vaikų, tuo mažiau mokesčių.“

Rusijos prezidentas pabrėžė, kad Rusijos demografinė padėtis yra „sudėtinga“.

V. Putinas taip pat sakė, kad šalyje būtina kovoti su skurdu. Pasak prezidento, apie 19 mln. iš 147 mln. Rusijos gyventojų yra žemiau skurdo ribos. Oficialus pragyvenimo minimumas Rusijoje šiuo metu siekia maždaug 10,4 tūkst. rublių (140 eurų).

Prezidentas, kurio populiarumo reitingai pastaruoju metu nukrito, trečiadienį kreipėsi į abejų parlamento rūmų narius.

Tai yra pirmas 66 metų lyderio metinis pranešimas naujoje – jau ketvirtojoje – jo kadencijoje. Pernai V. Putinas laimėjo rinkimus ir užsitikrino prezidento postą iki 2024-ųjų.

Pernai V. Putinas per savo beveik dvi valandas trukusį metinį pranešimą, pribloškusį Vakarus ir nemažai rusų, pristatė naują Rusijos ginklų arsenalą.

2018-aisiais, likus dviem savaitėms iki jo perrinkimo, V. Putinas rusams žadėjo geresnes gyvenimo sąlygas ir gyrė Maskvos karinę galią, o santykiai su Vakarais buvo nusmukę į nuo Šaltojo karo neregėtas žemumas.

Po tos kalbos V. Putino reitingai buvo didžiausi nuo 1999-ųjų, kai jis atėjo į valdžią.

Tačiau praėjus vieniems metams V. Putino populiarumas susitraukė dėl ekonominių problemų.

Prezidentui spalį patvirtinus itin nepopuliarią reformą dėl pensinio amžiaus didinimo, jo reitingai smarkiai nukrito.

Nepriklausomo Levados centro praėjusio mėnesio apklausa parodė, kad V. Putino reitingai siekia 64 proc. – mažiausiai nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą.

Spalį atlikta kita šio centro apklausa atskleidė, kad tik 40 proc. rusų balsuotų už V. Putiną, jei tuo metu vyktų rinkimai.

Verslo laisvė

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį, kelios dienos po to, kai Maskvoje buvo areštuotas garsus JAV investuotojas, paragino imtis mažiau kriminalinių procesinių veiksmų prieš kompanijas.

„Kad atliktume šias dideles mūsų šaliai tekusias užduotis, mums reikia atsikratyti visko, kas apriboja verslo laisvę“, – skaitydamas metinį pranešimą pareiškė V. Putinas.

Pasak jo „sąžiningas verslas“ neturėtų „nuolat jausti kriminalinės ar administracinės bausmės rizikos“.

Kompanija gali žlugti „dėl neaiškių priežasčių pradėtų“ tyrimų, ir tokiu atveju darbo netenka vidutiniškai 130 žmonių, sakė V. Putinas.

Praėjusią savaitę Rusijoje buvo areštuota sukčiavimu įtariamų garsių JAV ir Prancūzijos investuotojų. Didelės investicijų firmos vadovo amerikiečio Michaelo Calvey (Maiklo Kalvio) areštas supurtė Vakarų verslo sluoksnius.

Privačios kompanijos „Baring Vostok“ įkūrėjas M. Calvey su keliais kitais įtariamaisiais laikomas tardymo izoliatoriuje viename Maskvos kalėjimų.

Jie kaltinami išvilioję iš banko „Vostočnyj bank“ mažiausiai 2,5 mlrd. rublių (33,4 mln. eurų). M. Calvey neigė padaręs ką nors neteisėta ir bylą aiškina akcininkų ginču.

Jis buvo areštuotas tą pačią dieną, kai Rusijos Sočio kurorte prie Juodosios jūros surengtame dideliame ekonomikos forume dalyvavo garsūs verslininkai. Forume buvo garsiai skelbiama, kad Rusija yra atvira investicijoms.

Verslo lyderiai sakė nuogąstaujantys, kad minima byla labai pakenks investiciniam klimatui, kurį ir taip temdo korupcija bei nepriklausomų teismų nebuvimas.

Tai naujausia iš ilgos virtinės bylų, kuriose garsūs verslininkai kaltinami nusikaltimais iš komercinių ar politinių paskatų, tačiau šiose bylose retai figūruodavo užsieniečiai.

V. Putinas reguliariai pabrėžia, kad kompanijos neturėtų jaustis persekiojamos, o ekonominių bylų įtariamieji neturėtų būti siunčiami į tardymo izoliatorių.

Trečiadienį prezidentas pažymėjo, kad „jau atkreipė į tai dėmesį savo ankstesnėse kalbose“, bet „padėtis nelabai pasikeitė“.

„Pritariamai kriuksintys Amerikos satelitai“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, jog JAV naudojasi „išgalvotais kaltinimais“ Maskvos adresu, kad galėtų pasitraukti iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, o Vašingtono partnerius iš NATO pavadino „pritariamai kriuksinčiais Amerikos satelitais“, praneša „Interfax“.

„Taip, iš tikrųjų nuo šios sutarties pasirašymo 1987 metais pasaulyje įvyko didelių permainų. Daugelis šalių plėtojo ir tebeplėtoja šios rūšies ginkluotę, o Rusija ir JAV - ne, mes patys savo noru nusistatėme apribojimus šioje srityje. Suprantama, esant tokiai situacijai gali kilti klausimų. Tai mūsų partneriai amerikiečiai ir turėjo tai sąžiningai pasakyti, o ne žerti išgalvotus kaltinimus Rusijos adresu, kad pateisintų savo vienašališką pasitraukimą iš sutarties“, - sakė V. Putinas, skaitydamas metinį pranešimą Federaliniam Susirinkimui.

Anot jo, JAV „pačios viską pažeidžia, o paskui ieško pasiteisinimo ir paskiria kaltininkus“. „Ir dar savo satelitus mobilizuoja, kad šie pritariamai kriuksėtų šiuo klausimu“, - pareiškė V. Putinas.

Nauji rusų ginklai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Vašingtoną perspėjo apskaičiuoti perspektyvių rusų ginklų sistemų nuotolį ir greitį, ir tik po to priiminėti sprendimus, galinčius sukurti papildomų grėsmių Maskvai.

„Matome, jog turime reikalų su veikliais, labai talentingais žmonėmis, tačiau JAV valdančiojoje klasėje daug ir tokių žmonių, kurie pernelyg žavisi savo išskirtinumo ir savo viršenybės viso kito pasaulio atžvilgiu idėja. Žinoma, jie turi teisę galvoti taip, kaip jie nori. Bet skaičiuoti jie juk moka“, – sakė V. Putinas, trečiadienį skaitydamas savo metinį pranešimą.

„Tikriausiai moka. Tegu apskaičiuoja mūsų perspektyvių ginklų sistemų nuotolį ir greitį. Mes tik to prašome: tegu iš pradžių apskaičiuoja, o tik paskui priiminėja sprendimus, galinčius sukurti papildomų rimtų grėsmių mūsų šaliai ir, žinoma, nulemsiančius atsakomuosius Rusijos veiksmus“, – sakė jis.

Rusijos saugumas „bus patikimai ir besąlygiškai užtikrintas“, pabrėžė prezidentas.

Jeigu amerikiečiai sukurs ir dislokuos Europoje vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų, Rusija bus priversta reaguoti remdamasi „veidrodiniu principu ir asimetriškai“, pareiškė V. Putinas.

„Jau kalbėjau, bet noriu pakartoti, tai labai svarbu. Specialiai tai kartoju: Rusija neketina pirmoji dislokuoti Europoje tokių raketų“, – pridūrė jis.

„Pasakysiu jau šiandien tiesiai ir atvirai, kad paskui niekas dėl nieko mums nepriekaištautų, kad visiems iš anksto būtų aišku, apie ką čia kalbama: Rusija bus priversta sukurti ir dislokuoti tokių tipų ginkluotę, kurią galima panaudoti ne tik tų teritorijų, iš kurių mums kils atitinkama tiesioginė grėsmė, atžvilgiu, bet ir tų teritorijų, kur yra sprendimų dėl mums grėsmę keliančių raketų kompleksų panaudojimo priėmimo centrai, atžvilgiu“, – pabrėžė jis.

Šis pareiškimas nuskambėjo Jungtinėms Valstijoms paskelbus, kad jos gali pasitraukti iš svarbios Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės sutarties dėl, anot Vašingtono, Rusijos vykdomų pažeidimų. Šis pareiškimas išprovokavo tokį patį Maskvos žingsnį.

V. Putinas kaltino Vašingtoną „pritemptais kaltinimais“ kaip pretekstu pasitraukti iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties.

Prezidentas sakė suvokiantis, kad ši dvišalė sutartis turi trūkumų, nes ji nedraudžia kitoms valstybėms toliau plėtoti ginkluotės sistemas, uždraustas JAV ir Rusijoje.

„Dabartinė padėtis, be abejo, kelia klausimų“, – V. Putinas sakė susirinkusiems įstatymų leidėjams ir žymiems visuomenės veikėjams.

„Mūsų partneriams amerikiečiams derėjo būti sąžiningiems... ir nesinaudoti pritemptais kaltinimais Rusijai, siekiant pateisinti savo vienašališką pasitraukimą iš sutarties“, – pridūrė jis.

JAV ne kartą kaltino Rusiją pažeidinėjant INF sutartį, ypač dislokuojant sparnuotąsias raketas 9M729. Šį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė, kad Vašingtonas pradeda pusmečio trukmės pasitraukimo iš sutarties procesą.

V. Putinas atsakydamas paskelbė, kad Maskva irgi stabdo savo įsipareigojimus pagal šią sutartį bei imasi kurti naujų tipų ginklus, galinčius pažeisti INF susitarimą.

Daugelis analitikų sako, kad abiejų pasitraukimas iš INF sutarties faktiškai skelbia naujų ginklavimosi varžybų pradžią.

INF sutartį 1987 metais pasirašė JAV prezidentas Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) ir Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Ji padėjo išspręsti krizę dėl branduoliniais užtaisais apginkluotų sovietų raketų, nutaikytų į Vakarų šalių sostines.

V. Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija sėkmingai kuria naują raketą „Cirkon“, pajėgią smogti taikiniams sausumoje ir jūroje.

„Šiandien turiu galimybę informuoti jus apie dar vieną naujovę. Pamenate, anąkart sakiau, kad dar yra ką pasakyti, bet kol kas ankstoka. Pamažu pasakosime, ką esame paruošę“, – į parlamentarus kreipėsi V. Putinas skaitydamas metinį pranešimą.

„Norėčiau papasakoti apie hipergarsinę raketą „Cirkon“, nuskriejančią (...) daugiau nei tūkstančio kilometrų nuotolį bei pajėgią smogti tiek jūrų, tiek sausumos taikiniams“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak V. Putino, raketos „Cirkon“ bus naudojamos „povandeniniuose laivuose, įskaitant jau pagamintus ir gaminamus“.

„Visa tai nebrangiai mums kainuos“, – patikino valstybės vadovas.

Anot V. Putino, „ginant Rusijos nacionalinius interesus“ rusų kariniam laivynui bus 2–3 metus anksčiau numatyto termino perduoti septyni povandeniniai laivai. Be to, artimiausių metų bus pradėti eksploatuoti penki tolimosios jūros zonos laivai, o iki 2027 metų – dar 16 tokių laivų, pridūrė prezidentas.

NATO pasmerkė "nepriimtinus" V. Putino grasinimus raketomis

NATO trečiadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „nepriimtinus“ grasinimus dislokuoti naujų raketų, nutaikytų į Vakarų šalių sostines, žlungant svarbiai Šaltojo karo laikų sutarčiai.

Rusijos lyderis savo karingo tono metiniame pranešime perspėjo Vašingtoną nedislokuoti naujų raketų Europoje, jeigu galutinai subyrės Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartis. Jis pridūrė, kad priešingu atveju Maskva dislokuotų atitinkamus ginklus, nutaikytus į „sprendimų priėmimų centrus“.

„Rusijos pareiškimai nusitaikyti į Sąjungininkus yra nepriimtini. Raginame Rusiją susitelkti į grįžimą prie Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties laikymosi“, – sakoma NATO atstovo pavaduotojo Pierso Cazalet (Pirso Kazalė) pranešime.

„NATO yra gynybos aljansas, pasiruošęs ginti visas nares nuo bet kokios grėsmės. Nenorime naujų ginklavimosi varžybų, o sąjungininkai ne kartą ragino Rusiją patikrinamai sunaikinti savo vidutinio nuotolio raketas“, – pridūrė jis.

JAV anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad traukiasi iš INF sutarties, nes Rusija jau kelerius metus ją pažeidinėja, dislokavusi vieną naują sparnuotųjų raketų sistemą. Rusija savo ruožtu tvirtina, kad šis sistema atitinka INF reikalavimus, ir nurodė, kad taip pat pasitrauks iš 1987 metais sudaryto dvišalio susitarimo.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pastarosiomis savaitėmis ne kartą sakė, kad Aljansas nedislokuos jokių naujų nuo žemės paleidžiamų branduolinių ginklų, atsakydamas į Rusijos raketų grėsmę.