Posovietinių šalių socialinę gerovę juodinančioje Rusijoje – liūdnos perspektyvos

Kremliaus ruporas regnum.ru teigia, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo didžioji dalis šalių negali užtikrinti normalios socialinės apsaugos.

„Socialinių garantinių užtikrinimas reikalauja didelės ir stiprios ekonomikos, kuri be plačios rinkos ir glaudaus tarpsektorinio bendradarbiavimo yra neįmanoma. Dėl Sovietų Sąjungos žlugimo iš vienos 290 mln. vartotojų rinkos atsirado keliolika atskirų rinkų. Be to, jos visos atsidūrė labai konkurencingoje aplinkoje. Lietuva, Latvija, Estija visiškai prarado savo pramonę.

Bendros Sovietų Sąjungos ekonominės erdvės žlugimas daugeliui buvusių valstybių tapo valstybės socialinio modelio žlugimu. Per artimiausią dešimtmetį šis procesas įgis pagreitį, o tai lems visišką valstybių atsisakymą teikti bet kokias socialines garantijas savo gyventojams. Taip nutiks ir Baltijos šalyse, kuriose ES paramos mažėjimas lems 20–25 proc. BVP mažėjimą“, – dėsto regnum.ru.

Savo ekonomika pasigirti negali

Tačiau posovietinių šalių socialines garantijas juodinanti Rusija pati savo tautiečiams negali pasiūlyti nieko stebuklingo, ypač pastaruoju metu. Pasak finansų analitiko V. Katkaus, vertinant Rusijos ekonominę padėtį, sunku būtų tikėtis ypatingų socialinių garantijų.

Pasaulio bankas skaičiuoja, kad 2013-aisiais Rusijos ekonomikos dalis pasaulyje buvo 3 proc., šiais metais ji sudaro 1,8 proc.

„Pasaulio bankas skaičiuoja, kad 2013-aisiais Rusijos ekonomikos dalis pasaulyje buvo 3 proc., šiais metais ji sudaro 1,8 proc. Tai rodo, kad likusios pasaulio dalies ekonomikos auga, o Rusijos ekonomikos dalis mažėja. Tai – susitraukianti ekonomika, [silpsta] ir jos reikšmė pasaulyje“, – kalba V. Katkus.

Ekonomistas pažymi, kad 2008-aisiais Rusijoje buvo įkurtas Rezervo fondas ir Nacionalinis gerovės fondas. 2009-aisiais Rezervo fonde buvo sukaupti 146 mlrd. JAV dolerių (12,5 proc. Rusijos BVP), tačiau dėl karo Ukrainoje ir sankcijų 2014-aisiais prasidėjusi krizė išeikvojo fondą, jis bus uždarytas šių metų vasario 1 dieną.

„Nacionaliniame gerovės fonde buvo sukaupti 94 mlrd. JAV dolerių, šiuo metu yra likę 67 mlrd. (apie 4 proc. BVP). Kol kas Rusijos ekonomikos stabilumas yra palaikomas anksčiau sukauptomis lėšomis.

Nors Nacionalinis gerovės fondas buvo sukurtas, kad ilgalaikėje perspektyvoje piliečiai būtų aprūpinti pensijomis, tam jis niekada taip ir nebuvo panaudotas. Rusijos audito rūmų ataskaitose atsispindi, kad pinigai buvo leidžiami bankams gelbėti, dujų vamzdynams finansuoti“, – sako V. Katkus.

Pasak ekonomisto, Rusijoje yra apie 44 mln. pensininkų, kasmet jų pensijoms reikia apie 100 mlrd. eurų, o į Rusijos pensijų fondą surenkama tik pusė reikiamos sumos. Likusi pusė, anot pašnekovo, yra finansuojama tiesiogiai iš biudžeto. Kadangi biudžetas pastaruoju metu buvo deficitinis, jis buvo finansuojamas iš jau minėtų rezervinių fondų.

„Tiesa, 2017-aisiais dujų ir naftos dalis Rusijos eksporto struktūroje išaugo nuo 53 iki 57 proc., tad naftos eksporto ir kainų šuolis praėjusių metų pradžioje davė augimo impulsą Rusijos ekonomikai. Tačiau tas augimas vėl yra gerokai sulėtėjęs“, – kalba V. Katkus.

Rusijoje socialinių stebuklų nematyti

Kaip pastebi pašnekovas, nors Rusija kasmet indeksuoja pensijas pagal infliaciją, Rusijos audito rūmų duomenimis, per pastaruosius trejus metus jos sumažėjo 1,6 proc.

„Ir situacija kol kas, pačių Rusijos audito rūmų teigimu, negerės – 2020-aisiais realios pensijos bus 5,7 proc. mažesnės nei 2013-aisiais, prieš prasidedant karams ir sankcijoms. Tai rodo, kad pensininkų gyvenimas prastėja, o daugelis Rusijos ekspertų sako, kad dabartinis pensijų sistemos modelis apskritai neveikia. Minimalus pensininko pragyvenimo lygis, skaičiuojama, yra 167 eurai“, – sako V. Katkus.

Ekonomistas pažymi, kad Rusijos išlaidos medicinai nuo 2012-ųjų nuolat mažėja ir iki šiol yra sumažėjusios per pusę. Regionuose išlaidos medicinai vien šiais metais buvo sumažintos 47 proc. Tiek pat laiko mažėja ir išlaidos švietimui. Kaip pastebi pašnekovas, 2013-aisiais Rusijoje jam buvo skiriama 4,3 proc. BVP, šiemet – 3,5 proc. BVP.

Tuo metu teiginiai, kad dėl ES finansavimo sumažėjimo Baltijos šalyse BVP sumažės 20–25 proc., pasak V. Katkaus, yra visiški paistalai.

„ES lėšos daro įtaką ekonomikos augimui, tačiau ne tiesioginę įtaką socialinėms garantijoms. Europinių pinigų įtaka Lietuvos BVP augimui yra maždaug 1,5 proc. Finansų ministerija skaičiuoja, kad jei finansavimas būtų sumažintas 40 proc., BVP augimas gali sumažėti 1 proc.“, – tvirtina V. Katkus.