- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos ekonomikos reikšmė pasaulyje mažėja, traukiasi šalies išlaidos švietimui ir medicinai, o šalies pensininkai dar mažiausiai porą metų gyvens prasčiau nei 2013-aisiais. Taip LRT.lt sako finansų analitikas Valdemaras Katkus.
Kremliaus ruporas regnum.ru teigia, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo didžioji dalis šalių negali užtikrinti normalios socialinės apsaugos.
„Socialinių garantinių užtikrinimas reikalauja didelės ir stiprios ekonomikos, kuri be plačios rinkos ir glaudaus tarpsektorinio bendradarbiavimo yra neįmanoma. Dėl Sovietų Sąjungos žlugimo iš vienos 290 mln. vartotojų rinkos atsirado keliolika atskirų rinkų. Be to, jos visos atsidūrė labai konkurencingoje aplinkoje. Lietuva, Latvija, Estija visiškai prarado savo pramonę.
Bendros Sovietų Sąjungos ekonominės erdvės žlugimas daugeliui buvusių valstybių tapo valstybės socialinio modelio žlugimu. Per artimiausią dešimtmetį šis procesas įgis pagreitį, o tai lems visišką valstybių atsisakymą teikti bet kokias socialines garantijas savo gyventojams. Taip nutiks ir Baltijos šalyse, kuriose ES paramos mažėjimas lems 20–25 proc. BVP mažėjimą“, – dėsto regnum.ru.
Savo ekonomika pasigirti negali
Tačiau posovietinių šalių socialines garantijas juodinanti Rusija pati savo tautiečiams negali pasiūlyti nieko stebuklingo, ypač pastaruoju metu. Pasak finansų analitiko V. Katkaus, vertinant Rusijos ekonominę padėtį, sunku būtų tikėtis ypatingų socialinių garantijų.
Pasaulio bankas skaičiuoja, kad 2013-aisiais Rusijos ekonomikos dalis pasaulyje buvo 3 proc., šiais metais ji sudaro 1,8 proc.
„Pasaulio bankas skaičiuoja, kad 2013-aisiais Rusijos ekonomikos dalis pasaulyje buvo 3 proc., šiais metais ji sudaro 1,8 proc. Tai rodo, kad likusios pasaulio dalies ekonomikos auga, o Rusijos ekonomikos dalis mažėja. Tai – susitraukianti ekonomika, [silpsta] ir jos reikšmė pasaulyje“, – kalba V. Katkus.
Ekonomistas pažymi, kad 2008-aisiais Rusijoje buvo įkurtas Rezervo fondas ir Nacionalinis gerovės fondas. 2009-aisiais Rezervo fonde buvo sukaupti 146 mlrd. JAV dolerių (12,5 proc. Rusijos BVP), tačiau dėl karo Ukrainoje ir sankcijų 2014-aisiais prasidėjusi krizė išeikvojo fondą, jis bus uždarytas šių metų vasario 1 dieną.
„Nacionaliniame gerovės fonde buvo sukaupti 94 mlrd. JAV dolerių, šiuo metu yra likę 67 mlrd. (apie 4 proc. BVP). Kol kas Rusijos ekonomikos stabilumas yra palaikomas anksčiau sukauptomis lėšomis.
Nors Nacionalinis gerovės fondas buvo sukurtas, kad ilgalaikėje perspektyvoje piliečiai būtų aprūpinti pensijomis, tam jis niekada taip ir nebuvo panaudotas. Rusijos audito rūmų ataskaitose atsispindi, kad pinigai buvo leidžiami bankams gelbėti, dujų vamzdynams finansuoti“, – sako V. Katkus.
Pasak ekonomisto, Rusijoje yra apie 44 mln. pensininkų, kasmet jų pensijoms reikia apie 100 mlrd. eurų, o į Rusijos pensijų fondą surenkama tik pusė reikiamos sumos. Likusi pusė, anot pašnekovo, yra finansuojama tiesiogiai iš biudžeto. Kadangi biudžetas pastaruoju metu buvo deficitinis, jis buvo finansuojamas iš jau minėtų rezervinių fondų.
„Tiesa, 2017-aisiais dujų ir naftos dalis Rusijos eksporto struktūroje išaugo nuo 53 iki 57 proc., tad naftos eksporto ir kainų šuolis praėjusių metų pradžioje davė augimo impulsą Rusijos ekonomikai. Tačiau tas augimas vėl yra gerokai sulėtėjęs“, – kalba V. Katkus.
Rusijoje socialinių stebuklų nematyti
Kaip pastebi pašnekovas, nors Rusija kasmet indeksuoja pensijas pagal infliaciją, Rusijos audito rūmų duomenimis, per pastaruosius trejus metus jos sumažėjo 1,6 proc.
„Ir situacija kol kas, pačių Rusijos audito rūmų teigimu, negerės – 2020-aisiais realios pensijos bus 5,7 proc. mažesnės nei 2013-aisiais, prieš prasidedant karams ir sankcijoms. Tai rodo, kad pensininkų gyvenimas prastėja, o daugelis Rusijos ekspertų sako, kad dabartinis pensijų sistemos modelis apskritai neveikia. Minimalus pensininko pragyvenimo lygis, skaičiuojama, yra 167 eurai“, – sako V. Katkus.
Ekonomistas pažymi, kad Rusijos išlaidos medicinai nuo 2012-ųjų nuolat mažėja ir iki šiol yra sumažėjusios per pusę. Regionuose išlaidos medicinai vien šiais metais buvo sumažintos 47 proc. Tiek pat laiko mažėja ir išlaidos švietimui. Kaip pastebi pašnekovas, 2013-aisiais Rusijoje jam buvo skiriama 4,3 proc. BVP, šiemet – 3,5 proc. BVP.
Tuo metu teiginiai, kad dėl ES finansavimo sumažėjimo Baltijos šalyse BVP sumažės 20–25 proc., pasak V. Katkaus, yra visiški paistalai.
„ES lėšos daro įtaką ekonomikos augimui, tačiau ne tiesioginę įtaką socialinėms garantijoms. Europinių pinigų įtaka Lietuvos BVP augimui yra maždaug 1,5 proc. Finansų ministerija skaičiuoja, kad jei finansavimas būtų sumažintas 40 proc., BVP augimas gali sumažėti 1 proc.“, – tvirtina V. Katkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. ...
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose3
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją3
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją5
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...
-
G-7 ragina stabdyti eskalavimą Viduriniuose Rytuose2
Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį paragino visus dėti pastangas, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos Viduriniuose Rytuose, pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų ...
-
Po pranešimo apie smūgį Iranui ES vadovė paragino šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų2
Penktadienį, po pranešimų, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Izraelio ministras, užsiminęs, kad už sprogimų Irane stovi Izraelis, sulaukė pasmerkimo
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, penktadienį pareiškęs, kad už Iraną sukrėtusių sprogimų stovi Izraelis, sulaukė griežtos kritikos, kad kenkia žydų valstybės strategijai prie...
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė1
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos1
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...