- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Venesuela – ne vienintelė regiono šalis, kurioje Vladimiro Putino Rusija nori išplėsti savo įtaką, interneto svetainėje bloomberg.com rašo Lotynų Amerikos ekspertas Macas Margolis.
Kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš kelias dienas vakarieniavo su Lotynų Amerikos šalių prezidentais sau priklausančiame dangoraižyje „Trump Tower“ Niujorke, tikėtina, kad pokalbis buvo įtemptas. Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto, kuris negali pakęsti D. Trumpo kalbų apie sienos statybą ir ketinimą reikalauti, kad už tai sumokėtų Meksika, apskritai atsisakė atvykti. Kolumbijos vadovas Juanas Manuelis Santosas vis dar negali atsitokėti po Vašingtono grasinimo Kolumbiją pašalinti iš šalių, aktyviai kovojančių su narkotikų kontrabanda, sąrašo; Peru prezidentas Pedro Pablo Kuczynskis primygtinai ragina statyti ne sienas, o „tiltus“.
Ir net jei D. Trumpas mėgino būti malonus su kaimyninių šalių vadovais, diplomatiniame žaidime jis jau atsilieka, rašo M. Margolis. Ir kalbama ne tik apie Kiniją. Amerikos žemyne jau visi susitaikė su tuo, kad ši Azijos milžinė gviešiasi į Naujojo pasaulio išteklius ir rinkas. Šiandien naująja geriausia Lotynų Amerikos bičiule nori tapti ir savo galias demonstruojanti Rusija.
Tiesa, Rusijos prekybos ir investicijų regione mastas, lyginant su Kinija, yra menkas. Jei atmesime blėstančius prisiminimus iš Šaltojo karo laikotarpio, Maskvos švelnioji galia, pasak straipsnio autoriaus, tarptautinėje arenoje yra neveiksminga.
Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau Centrinės ir Pietų Amerikos šalių ėmė palankiai žiūrėti į Kremliaus iniciatyvas regione. Anksčiau klientai visame pasaulyje susiviliodavo (o kai kurios Lotynų Amerikos šalys vis dar susivilioja) Rusijos ginkluote, o pastaruoju metu klientus į pietus nuo Floridos masina kitokios rusiškos gėrybės: grynieji pinigai ir žinių kapitalas inžinerijos bei energetikos srityse.
Kalbama, kad pasinaudojant Rusijos technologijomis Nikaragvoje statomas radioelektroninės žvalgybos centras. Rusai padeda Bolivijai statyti „taikių branduolinių tyrimų“ objektą. Be to, Maskva tapo Venesuelos paskutiniuoju skolintoju, kaip tvirtina iškilus Carnegie tarptautinės taikos fondo bendradarbis Moises Naimas. Venesuelos prezidentas Nicolasas Maduro taip nori įtikti Rusijos naftos gigantei „Rosneft“, tad nurodė vykdomosios valdžios valią uoliai vykdančiam šalies aukščiausiajam teismui panaikinti veto teisę, kurią iki tol biudžeto ir sutarčių sudarymo klausimais turėjo opozicijos kontroliuojama Nacionalinė Asamblėja. Venesuela tapo didžiausiu „Rosneft“ žalios naftos užsienio tiekėju, be to, šaliai sudaromos sąlygos gauti išankstinius mokėjimus, todėl Venesuela pajėgia laiku mokėti skolas užsienio kreditoriams.
Tačiau, anot M. Margolio, Rusijos palankumo tikisi ne tik draugai iš kairiosios „Bolivaro sąjungos“. „Rosneft“ tiria padėtį Brazilijoje ir Meksikoje, kurioms vadovauja centro dešinės vyriausybės, o liberalus Argentinos prezidentas Mauricio Macri išreiškė pasitenkinimą, kad „Gazprom“ domisi didžiausia Lotynų Amerikoje skalūnų dujų rinka.
Problema ta, kad daugelis iš tų susitarimų yra labai neskaidrūs, o sandorių su Rusija detalės dažnai yra nuslepiamos nuo visuomenės.
Nauji Rusijos ir Lotynų Amerikos šalių ryšiai galbūt ne tiek primena Šaltąjį karą, kiek atspindi sudėtingą naują pasaulio tvarką, kai daugelis konkuruojančių jėgų grumiasi dėl įtakos ir tarptautinio prestižo. V. Putino interesai toli peržengė įprastą Rusijos įtakos sferą, ir Lotynų Amerika taip pat padėjo Maskvai įgyvendinti savo užmojus grįžti į pasaulio areną.
Pasmerkta ir izoliuota dėl Krymo aneksijos, Rusija sužaidė besivystančio pasaulio korta, kad užsitikrintų didesnę paramą pasaulyje. Iškalbinga tai, kad dauguma Lotynų Amerikos vyriausybių neprisijungė prie Maskvos agresijos pasmerkimo, o po V. Putino diplomatinės kampanijos 2014 m. keletas iš jų net suaktyvino dvišalius santykius su Rusija, kad padėtų šiai sušvelninti tarptautinių sankcijų poveikį.
Toks nuolaidžiavimas susilaukė kritikos. „Tai kertasi su visais pagarbos tarptautinei teisei principais, kuriais Brazilija visada vadovaudavosi“, – teigia Brazilijos tarptautinių santykių centro vyresnysis bendradarbis Paulo Velasco.
Tokį elgesį iš dalies galima paaiškinti sentimentais. „Esama tam tikro susižavėjimo Rusija dėl to, kad ji tiek metų priešinosi Jungtinėms Valstijoms, – sako tarptautinių santykių ekspertas iš San Paulo Oliveris Stuenkelas. – Tai susiję su regione įsišaknijusiu antiamerikanizmu, todėl Rusija turi pagrindo manyti, kad jos iniciatyvoms nekils jokių ideologinių kliūčių.“
Tad ką Lotynų Amerika gauna mainais už diplomatinę paramą? „Tai strateginė partnerystė, – sako P. Velasco. – Pasaulis tapo daugiapolis, todėl Brazilija ir jos kaimynės nenori būti vienos didelės partnerės įkaitėmis.“ Lotynų Amerikos šalių vadovai taip pat suvokia, kad Rusija greičiausiai nekels triukšmo dėl žmogaus teisių problemų, įtartinos politikos ar kokių nors kitų jų šalyse kylančių etinių dilemų.
Tai nereiškia, kad verslo reikalai su savo galią demonstruojančia Rusija yra tarsi lengvas pasivaikščiojimas paplūdimyje. Pavyzdžiui, neseniai atlikto tyrimo duomenimis, tarp visų įmonių, kurių akcijos kotiruojamos Londono akcijų biržoje, „Rosneft“ pirmavo pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe rodiklį.
„Problema ta, kad daugelis iš tų susitarimų yra labai neskaidrūs, o sandorių su Rusija detalės dažnai yra nuslepiamos nuo visuomenės“, – sako M. Naimas. Pavyzdžiui, Venesuela padeda Sirijai apeiti tarptautines sankcijas ir savo naftą per Rusiją siųsti į Karibų jūros regioną. O dėl tokių įtartinų santykių partneriai, kuriuos sieja tik interesai, pasaulio bendruomenės akyse lengvai gali tapti problemiškais atstumtaisiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Lavrovas: Šveicarija – atvirai priešiška šalis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Šveicarija negali surengti taikos konferencijos dėl karo Ukrainoje, nes ji iš neutralios valstybės virto „atvirai priešiška“. ...
-
V. Zelenskis NATO: Ukrainai reikia mažiausiai septynių sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainieči...
-
J. Bidenas sukėlė nuostabą pasakęs, kad jo dėdės kūną galbūt suvalgė kanibalai6
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sukėlė nuostabą, užsiminęs kad Naujosios Gvinėjos saloje kanibalai galėjo suvalgyti jo dėdės kūną, kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo numuštas lėktuvas, kuriuo jis skrido. ...
-
Kinija sako sukūrusi naują karinį kibernetinį korpusą
Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. ...
-
J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. ...
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis6
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...
-
Balandžio orų išdaigos: sniegas – nauja realybė?1
Lietuvai kitą savaitę sinoptikai prognozuoja šlapdribą, o kai kur ir sniegą, o štai Balkanų gyventojai jau išsitraukė žiemines striukes. Kai kur orai pasikeitė drastiškai – per vieną parą temperatūra nukrito nuo bev...
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose5
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją4
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...