- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rygos centre penktadienį surengtos kasmetinės eitynės, per kurias buvo paminėti latvių kariai, per Antrąjį pasaulinį karą kovoję nacistinės Vokietijos „Waffen SS“ divizijoje, vyko gana ramiai, bet prie Laisvės paminklo, kaip jau įprasta, kilo konfliktų tarp skirtingų pažiūrų žmonių ir mažiausiai du asmenys buvo sulaikyti, nurodė policija.
Eitynės nuo Šv. Jono bažnyčios iki Laisvės paminklo ryte prasidėjo ramiai. Pirmose gretose tarp pagyvenusių žmonių žengė politikai iš Nacionalinio aljanso „Viskas Latvijai!“ (VL) bei „Tėvynei ir Laisvei“ ir Judėjimas už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę (JLNN)".
Eitynių dalyviai nešė Latvijos ir kitų Baltijos šalių vėliavas, plakatus su užrašais „Ne nacizmui, ne komunizmui, ne okupacinei valdžiai, taip laisvai Latvijai!“.
Buvo daug žurnalistų, policininkų ir organizatorių pasamdytos apsaugos firmos darbuotojų.
Policijos duomenimis, eitynėse dalyvavo maždaug 1,5 tūkst. žmonių. Prie Laisvės paminklo jų laukė nedidelė grupė, kuriai vadovavo Latvijos rusų sąjungos lyderė Tatjana Ždanoka.
T. Ždanoka nebuvo pateikusi prašymo dėl kokios nors akcijos kovo 16 dieną, tad jos grupė patraukė teisėsaugos institucijų dėmesį.
Kai kas šioje grupėje laikė plakatus su užrašais įvairiomis kalbomis „Jie kovojo Hitlerio pusėje“, šaukė lozungus ir susiginčijo su eitynių dalyviais. Vieną piketuotoją, kuris šūkavo angliškai ir laikė plakatą su nacių koncentracijos stovyklos atvaizdu, policija sulaikė.
Dar vienas asmuo buvo sulaikytas dėl to, kad viešoje vietoje pasirodė girtas.
Tuo metu Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ nurodė, kad buvo sulaikyti trys asmenys.
Maždaug 12 val. dauguma prie Laisvės paminklo buvusių žmonių išsivaikščiojo, liko tik keli pagyvenę žmonės, kurie toliau diskutavo apie sovietų okupacijos poveikį Latvijai ir latvių legionierių vaidmenį Antrajame pasauliniame kare.
Prie Šv. Jono bažnyčios kažkoks vyras dalijo lapelius, kuriuose buvo reiškiama parama rusų mokykloms, ir ragino kovo 30 dieną ateiti į Latvijos rusų sąjungos organizuojamą protestą prieš rusų mokyklų reformas Katedros aikštėje.
Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Daugelis jų Vokietijos kariuomenę laikė mažesne iš dviejų blogybių. Nemažos dalies karių apsisprendimą stoti į šį dalinį lėmė brutali 1940–1941 metų sovietų okupacija, per kurią dešimtys tūkstančių latvių buvo nužudyti ar ištremti į Sibirą. Daugelis kareivių naiviai tikėjo, kad padėdami Vokietijai laimėti karą kaip atlygį jie gaut Latvijos nepriklausomybę ar autonomiją.
Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.
Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima dėl to, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.
Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus.
Protestuodami prieš šiuos renginius, demonstracijas taip pat dažnai organizuoja rusų ir žydų bendruomenių aktyvistai, tvirtinantys, kad Latvijos legionierių dienos minėjimas yra nacizmo garbinimas.
Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo proceso rezultatus, „Waffen SS“ latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Stoltenbergas: klimato kaita yra viena iš priežasčių, turinčių įtakos pasaulio saugumui
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pabrėžė būtinybę kovoti su visuotiniu atšilimu ir nurodė, kad klimato kaita yra svarbi krizių, darančių įtaką pasaulio saugumui, priežastis. ...
-
Premjero kanceliarijos vadovas: Lenkija privalo pasitikėti savo ambasadoriais
Lenkijos ministro pirmininko kanceliarijos vadovas Janas Grabiecas (Janas Grabecas) pirmadienį pareiškė, kad Varšuva turi pasitikėti savo ambasadoriais. ...
-
R. T. Erdoganas pasveikino V. Putiną, pasisiūlė tarpininkauti sprendžiant karą Ukrainoje8
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu ir pasiūlė tarpininkauti tarp Maskvos ir Ukrainos, pranešė turkų prezidentūra. ...
-
Slovakijos prezidento rinkimų centre – susiskaldymas dėl Ukrainos
Savaitgalį Slovakijoje vyks prezidento rinkimai, kurie gali sušvelninti arba sugriežtinti šios NATO ir Europos Sąjungos narės požiūrį į Ukrainą. ...
-
Apklausa: vis mažiau pabėgėlių ukrainiečių ketina grįžti į tėvynę
Vis mažiau ukrainiečių planuoja grįžti į tėvynę: prieš pusantrų metų tokį ketinimą išsakė apie 50 proc. pabėgėlių, o dabar šis rodiklis sudaro 26 proc. ...
-
Per koncertą Raudonojoje aikštėje V. Putinas sveikino minią ir gyrė Ukrainos teritorijų aneksiją
Pirmadienį Vladimiras Putinas dėkojo miniai, susirinkusiai į koncertą Raudonojoje aikštėje po jo pergalės per vadinamuosius prezidento rinkimus. ...
-
Politologas: V. Putinas Vilniuje liko antras, bet ir šis rezultatas suklastotas7
Oficialūs rinkimų rezultatai rodo, kad dar vieną kadenciją Rusijos prezidento poste užsitikrinęs Vladimiras Putinas tarp balsavusiųjų Lietuvoje Rusijos piliečių liko antras, tačiau politologas sako, jog net ir tokie duomenys yra suklastoti. ...
-
Čečėnijoje už V. Putiną balsavo beveik 100 proc. rinkėjų4
Už jau penktai kadencijai išrinktą Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kurio rinkimai nebuvo nei laisvi, nei teisingi, šiaurės Kaukazo Čečėnijos respublikoje balsavo 98,99 proc. rinkėjų – tai geriausias V. Putino rezultatas viso...
-
ES ministrai susitarė įvesti naujas sankcijas Rusijai dėl A. Navalno mirties
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai, reaguodami į opozicijos politiko Aleksejaus Navalno mirtį, dpa pranešė ES diplomatai. ...
-
Pietų Korėjos gynybos ministras: Šiaurės Korėja jau išsiuntė Rusijai 7 tūkst. konteinerių šaudmenų
Šiaurės Korėja nuo praėjusių metų išsiuntė į Rusiją apie 7 tūkst. konteinerių, pripildytų amunicijos ir kitos karinės technikos, kad paremtų ją kare prieš Ukrainą. ...