- Parengė Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po kelių savaičių aktyvių protestų Armėnijos sostinėje įsivyravo ramybė. Tolesnis įvykių scenarijus priklauso nuo gegužės 8-ąją šalies parlamente vyksiančio balsavimo: pavyks protestų lyderiui Nikolui Pašinianui tapti premjeru, ar ne.
Užsitikrino paramą
Po trumpo visuotinio streiko gyvenimas į įprastas vėžes Jerevane grįžo paraginus N.Pašinianui, kai šis gavo valdančiųjų garantijas, kad dirbtinai nesipriešins jo išrinkimui premjeru.
Ketvirtadienį opozicinė "Elk" frakcija pateikė dokumentus, reikalingus N.Pašiniano kandidatūrai į premjerus registruoti. Parlamente patvirtinta, kad jis užsitikrino trečdalio deputatų paramą – tai buvo viena sąlygų, kurias kėlė valdančioji Respublikonų partija.
"Turėjome du kriterijus dėl paramos bet kokiam kandidatui. Pirmasis yra būtinas parašų slenkstis. Antrasis yra nuraminti situaciją gatvėse, neblokuoti kelių, oro uostų ir panašiai, – ketvirtadienį agentūrai AP sakė respublikonų vicepirmininkas Armenas Ašotianas. – Tad manoma, kad žmogus, kuris galėtų susidoroti su šiais kriterijais, yra Nikolas Pašinianas".
Pasak A.Ašotiano, jei gatvėse bus ramu, "kaip susitarta, mes padėsime jį išrinkti".
Pritrūkus Respublikos partijos paramos N.Pašinianui nepavyko laimėti rinkimų gegužės 1-ąją. Reaguodamas į nesėkmę, opozicijos lyderis paragino surengti masinius streikus.
Nacionalinio saugumo klausimas
Ar N.Pašinianui tapus premjeru aksominė revoliucija galės švęsti pergalę? Dėl to politologai nėra vieningi. A.Ašotianas yra sakęs, kad Respublikonų partija "laikys save opozicija", nors ir išsaugos daugumą vietų parlamente. "Mano asmenine nuomone, nėra jokių galimybių kaip nors bendradarbiauti su naujomis politinėmis jėgomis, – sakė jis. – Mes nebūsime šios vyriausybės dalis."
Dirbti tokiomis sąlygomis N.Pašinianui nebūtų lengva, o tai vėl galėtų tapti naujų neramumų priežastimi. Tačiau alternatyva – jei opozicijos lyderiui ir vėl nepavyktų laimėti balsavimo parlamente, krizę šalyje pagilintų dar labiau.
Armėnų politologas Rubenas Megrabianas įsitikinęs: jei žlugs dar vienas bandymas išrinkti šalies premjerą, parlamentas bus paleistas, o per artimiausius du mėnesius turės įvykti nauji rinkimai. Tačiau jie vyktų pagal senus, opozicijos kritikuojamus įstatymus, juos organizuotų dabartinė vyriausybė ir dabartinė Centrinė rinkimų komisija. "Tautos pasitikėjimas šiomis institucijomis – žemiau nulio ribos. Jei mes nepasinaudosime dar viena galimybe pataisyti situaciją konstituciniu keliu, Armėnijos laukia gilios krizės savaitės", – sakė jis "Laisvės radijui".
Armėnija – ne Skandinavijos pusiasalyje, o Kaukaze. Ukrainos vakarinė kaimynė yra Lenkija, o mūsų kaimynė iš Vakarų – Turkija. Tai skirtingos situacijos.
Per pastarąjį balsavimą N.Pašinianui pritrūko aštuonių balsų, tačiau ekspertas viliasi, kad gegužės 8-ąją jį palaikys daugiau Respublikos partijos atstovų. Kaip pavyzdį jis mini generolą Feliksą Colakianą, kuris savo balsą atidavę už opozicijos kandidatą – kaip vėliau pats sakė, verčiamas sąžinės.
"Dabar Armėnijoje yra bevaldystė. Todėl suteikti įgaliojimus vienam asmeniui, galinčiam pataisysi šią situaciją, N.Pašinianui, yra nacionalinio saugumo klausimas. Nepriklausomai nuo to, kas ir kaip jį vertina", – sakė jis.
Jokios geopolitikos
Vietos politologai ir pats R.Megrabianas nuo pat pradžių kalbėjo apie tai, kad armėniškoji "aksominė revoliucija", kurią dėl protestuotojų improvizuotų piknikų kai kas spėjo pavadinti "šašlykų revoliucija" – ne geopolitinis projektas. Rusija esą nesikiša, akivaizdžios paramos nesuteikia ir JAV.
Būta versijos, jog Rusija siekia premjeru tapusį buvusį prezidentą Seržą Sargsianą – be kita ko kritikavusį rusų sprendimą tiekti ginklų Azerbaidžanui – pakeisti kitu tos pačios Respublikos partijos atstovu. Vėliau pasirodė pranešimų, jog S.Sargsianas ir buvęs Armėnijos prezidentas Robertas Kočarianas yra Maskvoje. Vis dėlto R.Megrabianas nelinkęs sureikšminti šių gandų.
"Jei pažvelgsime į žemėlapį, pamatysime, kad Armėnija – ne Skandinavijos pusiasalyje, o Kaukaze. Ukrainos vakarinė kaimynė yra Lenkija, o mūsų kaimynė iš Vakarų – Turkija. Tai skirtingos kategorijos ir skirtingos situacijos", – analogiją su Ukrainos įvykiais neigia ekspertas.
Atkaklus neigimas, kad protestuose Armėnijoje nėra geopolitinio konteksto, iki šiol saugojo šalį nuo išorės kišimosi, įsitikinęs ekspertas. Kita vertus, jis neatmeta ir tokio kišimosi grėsmės: "Rusijai nepatinka pats faktas, kad valdžia atsistatydino spaudžiama gatvės. N.Pašinianas sako, kad Armėnija neketina palikti Eurazijos sąjungos, Taškento sutarties organizacijos, išvaryti Rusijos karinių bazių ir tam tikra prasme amortizuoja Maskvos baimes. Tačiau to nepakanka, kad Maskvos antipatijos sumažėtų", – pastebi R.Megrabianas.
Pranašumai ir trūkumai
Politologai teigiamai vertina N.Pašiniano gebėjimą protesto akcijas rengti nesutelkiant dėmesio į vieną vietą ir konkretų laiką, giria tai, kad jis ragina demonstrantus susilaikyti nuo prievartos. Kaip tik tai esą ir suvienijo labai skirtingų visuomenės sluoksnių, skirtingų kartų atstovus, o protestuotojams suteikė vilties ir pasitikėjimo savimi: šiandien jau drąsiai džiaugiamasi, kad išvengta 2008-ųjų scenarijaus, kai protestai galiausiai buvo nuslopinti.
Visuomenės nuotaikas atspindi vieno iš protestuotojų žodžiai, pasakyti Vakarų žurnalistams: armėnai nuvarginti gyvenimo permanentinio karo sąlygos – įtampos su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho, todėl nori gyventi tolerantiškoje visuomenėje, jaustis socialiai saugūs ir politiškai laisvi.
Jerevane įsikūrusio Regioninių studijų centro vadovas, repatriantas iš JAV Richardas Giragosianas N.Pašiniano galimybes susitarti su Azerbaidžanu ir Turkija vertina atsargiai. Vis dėlto jis pabrėžia: Armėnijoje būtina ištaisyti klaidas, kurias ES padarė Ukrainos atveju, kai per anksti paremta viena konfliktuojanti pusė, o vėliau per mažai padaryta, kad šalyje būtų vykdomos reformos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokietijos ekspertai: tarptautinė teisė leidžia dislokuoti Ukrainoje sausumos karius
Vokietijos parlamento žemųjų rūmų (Bundestago) tyrimų tarnybos teigimu, NATO šalies karių dislokavimas Ukrainoje automatiškai nepaverstų visų kitų NATO narių konflikto šalimis. Tiesa, ši valstybė pati taptų konflikto &s...
-
E. Macronas: prieš pakviesdami V. Putiną į G-20 susitikimą nariai turi susitarti1
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį pareiškė, kad Didžiojo dvidešimtuko (G-20) nariai pirmiausia turi susitarti, ar kviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dalyvauti grupės aukščiaus...
-
Lenkijos premjeras D. Tuskas: prasidėjo nauja prieškarinė era
Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko teigimu, Rusijos invazija į Ukrainą pradėjo naują – karo – erą Europoje. ...
-
Minint Velykas, Prancūzijoje prie visų bažnyčių patruliuos saugumo pajėgų nariai1
Minint Velykas, Prancūzija prie visų katalikų ir protestantų bažnyčių dislokuos saugumo pajėgų narius, taip dar labiau sustiprindami saugumą po nerimą sukėlusio išpuolio Rusijos Pamaskvėje, sakoma ketvirtadienį paskelbtame pranešime...
-
Portugalijoje pristatytas naujasis ministrų kabinetas
Naujasis Portugalijos centro dešiniųjų ministras pirmininkas Luisas Montenegro (Luišas Montenegru) ketvirtadienį pristatė savo ministrų kabinetą, jo partijai nedidele persvara pasiekus pergalę parlamento rinkimuose. ...
-
Kovo 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 29-oji, penktadienis, 13 savaitė. ...
-
JAV smerkia Rusijos veto dėl JT grupės, stebinčios sankcijų Š. Korėjai taikymą, veiklos1
JAV ketvirtadienį pasmerkė Rusijos sprendimą vetuoti Jungtinių Tautų grupės, stebinčios sankcijų Šiaurės Korėjai taikymą, veiklos pratęsimą. ...
-
FTX įkūrėjas S. Bankmanas-Friedas nuteistas kalėti 25 metus1
Kriptovaliutų platformos FTX įkūrėjas Samas Bankmanas-Friedas (Semas Bankmanas-Fridas) ketvirtadienį buvo nuteistas kalėti 25 metus po to, kai buvo paskelbtas nuosprendis vienoje didžiausių finansinio sukčiavimo bylų istorijoje. ...
-
V. Zelenskis ragina JAV Atstovų Rūmų pirmininką suteikti karinę pagalbą Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino JAV Atstovų Rūmų pirmininką Mike‘ą Johnsoną padėti suteikti Kyjivui „gyvybiškai svarbią“ karinę pagalbą po pastaruoju metu padažnėjusių Rusijos atakų. ...
-
Baltieji rūmai atmeta naujausius Maskvos kaltinimus Ukrainai dėl išpuolio Pamaskvėje3
Rusijai vėl bandant susieti teroristinį išpuolį koncertų salėje Pamaskvėje, už kurį atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), su Ukraina, Baltieji rūmai ketvirtadienį atmetė kaltinimus ir pavadino Maskvos pareigūn...