Suomių diplomatas: nejaučiame Rusijos grėsmės

"Suomija nestos į NATO aljansą, nes nejaučia Rusijos grėsmės", – viešėdamas Jekaterinburge pareiškė Suomijos ambasadorius Rusijoje Mikko Hautala. Tiesa, diplomatas pripažino, kad su Maskva išlieka nuomonių skirtumų dėl Ukrainos ir Sirijos.

Grėsmės neįžvelgia

"Suomijos politikoje numatoma partnerystė su NATO, tačiau Suomija yra suvereni valstybė ir turi teisę nustatyti savo užsienio politiką", – akcentavo M.Hautala ir pridūrė, kad Helsinkis neplanuoja jungtis prie Šiaurės Atlanto aljanso.

Ambasadorius teigė, kad Suomija nejaučia jokios Rusijos grėsmės, nors kartu pripažino, jog Helsinkio ir Maskvos požiūriai į padėtį Ukrainoje bei Sirijoje skiriasi.

"Šiuo metu su Rusija palaikome gana stabilius santykius, nepaisant to, kad dėl Sirijos ir Ukrainos mūsų pozicijos išsiskiria. Sakyčiau, mūsų santykiai yra ganėtinai skaidrūs", – kalbėjo Suomijos diplomatas.

Norėtų tarpininkauti

Pasak M.Hautalos, Suomijos vyriausybė neatsisako minties, kad ji galėtų tarpininkauti tarp JAV ir Rusijos. Tokią idėją kiek anksčiau yra išsakęs Suomijos prezidentas Sauli Niinistö.

"Šis pasiūlymas tebėra ant stalo. Tačiau, žinoma, ne mes priimame sprendimus, o tų šalių prezidentai", – kalbėjo M.Hautala darbo vizito Jekaterinburge metu.

Suomijos diplomatijos vadovas Timo Soini anksčiau pažymėjo, kad ne tik Suomijos, o ir kitų ES šalių interesu turėtų būti dialogas su Rusija.

"Mūsų Europos kolegos, kurie nepalaiko dialogo su Rusija, dažnai klausia, ką mes diskutuojame? Matyt, jie tokiu būdu nori perprasti Rusijos poziciją. Siūlau jiems patiems pradėti kalbėti su Rusija", – pažymėjo Suomijos užsienio reikalų ministras.

"Žinau, kad yra daug įvairių nuomonių dėl to, kaip reikėtų konstruoti santykius su Rusija. Tikrai nenorėčiau niekieno mokyti šiuo klausimu (...). Kita vertus, Rusija – mūsų kaimynė, o mūsų metodas – diskutuoti, palaikyti dialogą, išsakyti savo mintis ir kritiką", – kalbėjo T.Soini.

Ypatinga kaimynė

Suomijos prezidentas S.Niinistö šių metų kovo mėnesį tvirtino, kad artėjantys prezidento rinkimai nebus referendumas dėl šalies narystės NATO.

Jis pastebėjo, kad didžioji dalis suomių nepalaiko idėjos, kad šalis gali tapti Aljanso nare. Be to, šis sprendimas priklauso ne prezidentui, o parlamentui.

"Netikiu, kad prezidento rinkimai taps rinkimais dėl NATO. Pradinė pozicija yra tokia, kad stojimą į Aljansą palaiko apie 25 proc. rinkėjų, o prieštarauja – apie 50 proc. Ir dėl narystės NATO sprendžia ne prezidentas – sprendimą priima parlamentas, kurį renka ta pati tauta", – tada sakė Suomijos prezidentas.

S.Niinistö pripažino, kad jo šalis negali elgtis su Rusija taip, kaip kitos NATO ar ES priklausančios šalys. Taip yra dėl ypatingos Suomijos geografinės padėties.

"Manau, neišvengiama, kad Suomija, turinti tokio pat ilgio sieną su Rusija kaip kitų NATO ar ES šalių sienos kartu sudėjus, negali elgtis taip pat, kaip ir kiti", – paaiškino jis.

S.Niinistö taip pat pažymėjo, kad nemato ypatingos grėsmės Rusijos ir Baltarusijos karinėse pratybose "Vakarai 2017", kurios vyks šiais metais.

"Pratybos "Vakarai" nekelia mums ypatingo nerimo. Netikiu, kad tai kam nors kelia didelę grėsmę. Manau, kad tai tiesiog yra šou, jėgos demonstravimas", – pareiškė jis.


Šiame straipsnyje: SuomijaRusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Jei prieš šunį imi mosuoti lazda, aišku kad tas urzgia; suomiai linkę su kaimynais gražiuoju kalbėtis... aišku kad taip naudingiau.

as

as portretas
kazin ar paprasti suomiai taip galvoja kaip tas ambasadorius..

Sigis

Sigis portretas
Greitai pajus. Nesimoko iš istorijos
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių