Susitarimas dėl Irano branduolinės programos taptų istorine B. Obamos pergale

Branduolinis susitarimas su Iranu būtų viena iš retų reikšmingų politinių pergalių didžiulį spaudimą jaučiančiam JAV prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai), jau galvojančiam apie savo politinį palikimą likus dvejiems metams iki kadencijos Baltuosiuose rūmuose pabaigos, tačiau analitikai įspėja, kad visaverčių santykių su šiitiška respublika atkūrimui reikės daugiau laiko.

Iranas ir Jungtinės Valstijos tiesioginių diplomatinių santykių nepalaiko nuo 1979 metų, kai radikalūs studentai užėmė JAV ambasadą Teherane ir ten 444 dienas įkaitais laikė grupę amerikiečių diplomatų.

Po dešimtmetį su pertraukomis vykusių derybų per praėjusius metus abi šalys, dalyvaujant įtakingiausioms pasaulio valstybėms, vadinamajai P5+1 grupei, ėmėsi rimtų pastangų parengti visapusišką ilgalaikį susitarimą dėl Teherano branduolinės programos.

Tačiau abi valstybes prie derybų stalo atvedė savi tikslai ir motyvai.

„Jei diplomatinėmis ir taikiomis priemonėmis bus pasiektas susitarimas, kuris užkirs kelią Iranui įgyti branduoliniam ginklui pasigaminti reikalingus pajėgumus, tai bus didžiulis JAV diplomatijos ir internacionalizmo pasiekimas“, - sakė tarptautinės politikos ekspertas Alireza Naderas iš Vašingtone įsikūrusio instituto „Rand Corporation“.

Pasauliui nekantriai laukiant, kaip Vienoje baigsis lemiamos pastangos pasiekti susitarimą iki nustatyto lapkričio 24-osios termino, A.Naderas įspėjo, jog neįmanoma „burti iš kavos tirščių“.

A.Naderas, kaip dauguma stebėtojų, sako, jog siekiant šio tikslo investuota tiek darbo bei pastangų ir ant kortos pastatyta tiek daug, jog labiausiai tikėtina, kad kitą savaitę išryškės branduolinio susitarimo kontūrai, o likusias detales dar teks suderinti vėliau.

Susitarimas, kuris panaikintų grėsmę, kad Iranas pasigamins atominę bombą, būtų stulbinama pergalė B.Obamai.

Demokratas B.Obama, kuriam šeimininkauti Baltuosiuose rūmuose liko vos dveji metai, namuose ir užsienyje pliekiamas už esą chaotišką ir nedrąsią užsienio politiką, ypač mėginant pažaboti chaosą Artimuosiuose Rytuose.

Iranui branduolinis susitarimas gali padėti atsikratyti griežtų tarptautinių sankcijų, padariusių didžiulės žalos šalies ekonomikai.

Tačiau „jei bus susitarimas, jis nereikš draugystės tarp Irano ir jo buvusių priešininkų“, įspėjo Markas Fitzpatrickas (Markas Ficpatrikas), buvęs JAV Valstybės departamento pareigūnas, šiuo metu dirbantis ekspertu Tarptautiniame strateginių studijų institute Londone.

„Draugai - ne, nekomfortiški partneriai - taip“, - sakė jis.

Vašingtone bet kokie klausimai, susiję su Iranu, turi didžiulį politinį krūvį.

Daug respublikonų, kurie po anksčiau šį mėnesį įvykusių kadencijos vidurio rinkimų jau kontroliuoja abejus Kongreso rūmus, labai nepatenkinti demokrato B.Obamos atsargiais žingsniais draugiškų santykių su Iranu atkūrimo link.

Jie kaltina prezidentą, kad jis nepaiso Izraelio, svarbiausio JAV sąjungininko tame regione, susirūpinimo dėl Irano keliamos grėsmės žydų valstybės egzistavimui. Izraelis griežtai pasisako prieš bet kokį bendradarbiavimą su Iranu.

Respublikonų nepasitenkinimą dar padidino pranešimai apie tai, kad B.Obama praėjusį mėnesį slapta parašė laišką Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei (Aliui Chamenėjui).

Respublikonai įspėja, kad B.Obamą suklaidino naujas, labiau nuosaikus šiitiškos respublikos „veidas“, tačiau ji iš tiesų tik siekia atsikratyti skausmingų ekonominių sankcijų ir toliau slapta sieks pasigaminti branduolinį ginklą.

Kongrese jau parengtas svarstyti teisės aktas, kuris vietoje sankcijų atšaukimo numato įvesti Iranui dar griežtesnes baudžiamąsias priemones.

Toks žingsnis būtų „naivus, pavojingas ir neperspektyvus pasirinkimas“, sakė analitikė Kelsey Davenport (Kelsi Davenport) iš Ginklų kontrolės asociacijos.

„Papildomos sankcijos gali nuginti Iraną nuo derybų stalo, o JAV priartinti prie karinio smūgio“ - pridūrė ji.

Tačiau politinės aistros Vašingtone kunkuliuoja, respublikonams kaltinant B.Obamą, esą jis siekia veikti jiems už nugarų ir ketina pasitelkęs savo, kaip prezidento, įgaliojimus atšaukti tas sankcijas Iranui, kurių panaikinimui nebūtinas Kongreso pritarimas.

Bet koks galimas JAV ir Irano santykių normalizavimas taip pat „būtų žalingas konservatyviam Irano isteblišmentui, nes jo atstovams reikia Jungtinių Valstijų kaip priešo“, sakė A.Naderas.

„Jiems neramu, kad jei Iranas dar labiau atsivers Vakarams, tai pakirs jų galios centrus“, pridūrė jis.

Kitos svarbios JAV sąjungininkės, pavyzdžiui, sunitiška Saudo Arabija, labai atsargiai i žiūri į bet kokias Vašingtono pastangas angažuotis kontaktams su šiitišku Iranu.

Tačiau kai kurios šalys viliasi, kad branduolinis susitarimas galėtų atverti kelius diskusijoms apie kitus konfliktus, visų pirmą Sirijoje bei Irane.

Amerikiečių diplomatai pripažino, kad branduolinių derybų kuluaruose jie kelia džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“, kuri dažniausiai vadinama akronimu ISIL, klausimą.

Tačiau jie laikosi atsargios pozicijos.

Iranas tebėra įtrauktas į JAV sudarytą terorizmą remiančių valstybių „juodąjį sąrašą“, o Vašingtonas toliau reiškia rimtą susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų šioje šalyje.

„JAV administracija gana atsargiai žiūri į Irano regionines intencijas ir jo elgesį“, - sakė Robertas Einhornas, buvęs Amerikos aukšto rango diplomatas, kuris buvo atsakingas už branduolinės ginkluotės neplatinimo klausimus.

„Ji pripažįsta, kad esama klausimų, dėl kurių JAV ir Iranas turi bendrų interesų, pavyzdžiui, ISIL sutriuškinimo. Tačiau taip pat yra sričių, kur jų interesai nesutampa, pavyzdžiui, dėl Sirijos“, - paaiškino R.Eihornas, šiuo metu dirbantis Brookingso (Brukingso) institute.