Katalonijos vadovas pasiūlė atidėti nepriklausomybės skelbimą

  • Teksto dydis:

Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) antradienį savo kalboje parlamento plenarinėje sesijoje pasiūlė atidėti oficialų regiono nepriklausomybės paskelbimą.

 

 

Jis sakė priimantis Katalonijos žmonių mandatą paskelbti nepriklausomą respubliką, bet siūlantis parlamentui dialogo paskatinimo vardan palaukti „kelias savaites“.

C.Puigdemont'as pažymėjo, kad didžiule persvara pasiekta pergalė ginčijamame spalio 1-osios referendume dėl regiono nepriklausomybės suteikia jo vyriausybei pagrindą įgyvendinti savo seną siekį ir nutraukti šimtmečių senumo ryšius su Ispanija. Tačiau jis pridūrė, jog siūlo palaukti.

C.Puigdemont'as savo kalboje pabrėžė „būtinybę mažinti įtampą ir nei žodžiais, nei veiksmais neprisidėti prie jos didinimo“ ir pasmerkė Ispanijos vyriausybės „radikalų“ atsisakymą derėtis.

Kalba buvo labai kritiška Ispanijos vyriausybės atžvilgiu, dėl jos reakcijos į Katalonijos referendumą. Tačiau, pasak C.Puigdemont'o, katalonai neturi nieko prieš Ispaniją ar ispanus, jie nori geriau vieni kitus suprasti.

Atmeta žodžiais neišreikštą deklaraciją

Ispanijos vyriausybė antradienį atmetė Katalonijos lyderio „žodžiais neišreikštą“ nepriklausomybės deklaraciją, jam palikus atviras duris atsiskyrimui, bet iš karto jo nepaskelbus.

„Nepriimtina padaryti žodžiais neišreikštą nepriklausomybės deklaraciją, o paskui ją atvirai sustabdyti“, – naujienų agentūrai AFP sakė centrinės vyriausybės atstovas.

Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) antradienį savo kalboje regiono parlamente pasiūlė atidėti oficialų nepriklausomybės paskelbimą.

Jis sakė priimantis Katalonijos žmonių mandatą paskelbti nepriklausomą respubliką, bet siūlantis parlamentui dialogo paskatinimo vardan palaukti „kelias savaites“.

Kritikuoja regiono prezidento kalbą

Opozicijos lyderė Katalonijos parlamente antradienį sakė, jog regiono prezidento Carleso Puigdemont'o (Karleso Pudžemono) pareiškimas, kad jis turįs mandatą skelbti nepriklausomybę nuo Ispanijos, „yra perversmas“, neturintis paramos Europoje.

Ines Arrimadas (Ines Arimadas) iš Katalonijos nepriklausomybei nepritariančios partijos „Ciudadanos“ sakė, jog dauguma katalonų jaučiasi katalonais, ispanais ir europiečiais, ir neleis regiono pareigūnams „sudaužyti jų širdžių“.

C. Puigdemont'as antradienį savo kalboje parlamento plenarinėje sesijoje sakė, kad jo vyriausybė po didžiule persvara pasiektos pergalės ginčijamame spalio 1-osios referendume turi Katalonijos žmonių mandatą paskelbti nepriklausomą respubliką. Referendume dalyvavo mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių katalonų.

C. Puigdemont'as pasiūlė regiono parlamentui atidėti oficialų regiono nepriklausomybės paskelbimą, kad būtų laiko dialogui, ir paragino Ispanijos vyriausybę sutikti su tarpininkavimu šioje politinėje priešpriešoje.

Perspėjo Katalonijos prezidentą

Madrido centrinė vyriausybė antradienį perspėjo Katalonijos prezidentą Carlesą Puigdemont'ą (Karlesą Pudžemoną) „nesiimti nieko, kas neatitaisoma“, jam ruošiantis pasakyti kalbą Barselonoje ir, kaip spėjama, paskelbti vienašališką atsiskyrimą nuo Ispanijos.

Kol kas visiškai neaišku, ar 54 metų C. Puigdemont'as ryšis nepaisyti centrinės vyriausybės bei nacionalinių teismų ir paskelbs Katalonijos nepriklausomybę, mėgins laimėti laiko ar apskritai atsisakys savo ketinimų.

Tačiau didžiausią politinę krizę per daugelį metų išgyvenanti Ispanijos vyriausybė antradienį griežtai perspėjo C.Puigdemontą atsisakyti savo planų.

„Raginame Puigdemontą nesiimti nieko, kas neatitaisoma, neiti keliu, iš kur negrįžtama, ir neskelbti jokios vienašališkos nepriklausomybės deklaracijos, nes tai vestų į neteisėtumą“, – žurnalistams sakė vyriausybės atstovas Inigo Mendezas de Vigo (Injigas Mendesas de Vigas).

Netrukus po jo kalbėjęs Katalonijos vyriausybės atstovas Jordi Turullas (Džordis Turulas) pareiškė, kad regiono vykdomoji valdžia yra „visiškai vieninga“, tačiau neužsiminė, ką pasakys C.Puigdemontas Katalonijos įstatymų leidėjams neeilinėje parlamento sesijoje, kuri prasidės 16 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku.

E. Macronas: krizė bus išspręsta taikiai

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) antradienį sakė tikintis, kad Katalonijos krizė bus išspręsta taikiai, Ispanijai laukiant, ar regiono lyderis paskelbs nepriklausomybę.

„Katalonai mėgina užgrobti valdžią. Tikiuosi viskas bus suvaldyta taikiai, manau taip ir bus“, – sakė E. Macronas vizito į Vokietiją metu.

„Aš tuo įsitikinęs“, – pridūrė Prancūzijos vadovas diskusijoje Getės universitete, Frankfurto knygų mugės užkulisiuose.

Ispanija laukia, ar Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) išpildys savo grasinimus paskelbti visišką atsiskyrimą nuo Ispanijos, taip atvirai nepaklusdamas centrinei Ispanijos vyriausybei ir teismams.

E. Macronas sakė, kad nepriklausomybės siekis pažeidžia Ispanijos kaip teisinės valstybės principus, o separatistus motyvuoja „mane gąsdinantis ekonominis savanaudiškumas“.

„Nemanau, kad Katalonija patiria priespaudą“, – sakė prezidentas.

Prancūzų lyderis taip pat išreiškė nuomonę, kad Europos Sąjunga neturėtų kištis, nes tai nėra jos vaidmuo, nes abi pusės būtų vertinamos vienodai.

Policija užblokavo prieigą

Antradienį Katalonijoje policija užblokavo prieigą prie Barselonos parko, kur įsikūręs Katalonijos parlamentas, prieš regiono lyderio pranešimą, kuriuo jis gali paskelbti nepriklausomybę.

„Dėl saugumo priežasčių, Citadelės parkas (Parc de la Ciutadella) šiandien uždarytas žmonėms“, – sakė Katalonijos regiono policijos pajėgos – Mossos d'Esquadra – pranešime „Twitter“.

„Mūsų tikslas išvengti bet kokios situacijos, kuri darytų spaudimą parlamento veiklai“, – sakė policijos atstovas.

Sekmadienį per milžinišką demonstraciją prieš nepriklausomybę Katalonijoje „grupelė protestuotojų įsiveržė į parką ir į parlamento pastatą ėmė mėtyti įvairius daiktus“, – pridūrė jis.

„Siekiame išvengti tokių situacijų, tiek iš protestuojančių už vienybę pusės, tiek iš radikalių separatistų pusės“, – sakė atstovas.

Policija prie įėjimo į parką pastatė metalinius barjerus, o prie parlamento pastato stovi keli mėlyni policijos autobusiukai.

Per 2011 metų liepos mėn. protestus prieš griežtas taupymo priemones, demonstrantai apsupo parlamento pastatą, anksčiau buvusį kariuomenės arsenalą, ir keletas regiono įstatymų leidėjų buvo užpulti, kai mėgino į jį patekti.

Tuometinis Katalonijos regiono vyriausybės vadovas Arturas Masas į pastatą turėjo patekti sraigtasparniu.

Katalonijos pagrindinės separatistų organizacijos ragina Katalonijos nepriklausomybės rėmėjus susirinkti priešais parlamentą paremti ir ginti nepriklausomybės paskelbimą.

Dabar jiems teks rinktis už parko ribų.

„Sukilimas prieš įstatymo viršenybę“

Ant kortos pastatyta 7,5 mln. gyventojų turinčio vieno turtingiausių Ispanijos regionų, kurio nepriklausomybės siekis pakurstė nerimą dėl stabilumo Europos Sąjungoje, ateitis.

Katalonijos, Ispanijos ir Europos politiniai lyderiai ragina katalonų separatistus atsisakyti savo grasinimų, kad būtų sušvelninta didžiausia politinė krizė šalyje nuo demokratijos atkūrimo praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.

Tačiau Katalonijos prezidentas tvirtina, kad spalio 1 dienos referendumas, surengtas nepaisant Madrido draudimo, pateisina atsiskyrimą.

Iš 2,29 mln. referendume dalyvavusių žmonių maždaug 90 proc. pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos. Rinkėjų aktyvumas šiek tiek viršijo 42 proc.

Daugelis nepriklausomybei nepritariančių katalonų boikotavo neteisėtą plebiscitą, per kurį policija ėmėsi itin griežtų priemonių, kad sutrukdytų žmonėms atiduoti savo balsą.

Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Guindosas (Luisas de Gindosas) antradienį pareiškė, kad raginimai skelbti regiono nepriklausomybę yra „sukilimas prieš įstatymo viršenybę“.

Madridas turi visišką Europos Sąjungos palaikymą sprendžiant krizę dėl Katalonijos grasinimų vienašališkai atsiskirti.

„Kelio pabaiga“

Prieš C.Puidgemonto kalbą parlamente Barselonoje parlamento pastatą saugojo didžiulės Katalonijos policijos pajėgos.

„Kelio pabaiga“, – antradienį skelbė Katalonijos dienraščio „El Periodico“ pirmojo puslapio antraštė.

Pirmadienį itin populiari Barselonos merė Ada Colau (Ada Kolau) įspėjo, kad vienašališkas nepriklausomybės paskelbimas sukeltų grėsmę „socialinei sanglaudai“.

Referendumo rezultatai „negali būti paskatinimas paskelbti nepriklausomybę, tačiau jie sudaro galimybę dialogui ir tarptautiniam tarpininkavimui“, sakė merė.

Spaudimas juntamas ir gatvėse. Savaitgalį šimtai tūkstančių demonstrantų su vėliavomis plūdo į Barselonos ir Madrido centrus pareikšti protesto prieš atsiskyrimo planą.

Didžiausio prieš atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakančio judėjimo – „Katalonijos pilietinės visuomenės“ (Societat Civil Catalana) – organizuotos protesto akcijos šūkis buvo: „Gana, atgaukime sveiką protą!“ (Prou! Recuperem el seny“; „ Basta, recuperemos la sensatez!“).

ES palaiko Ispaniją

Po ginčijamo referendumo C.Puigdemontas pažadėjo artimiausiomis dienomis paskelbti regiono nepriklausomybę, tačiau regiono lyderis turi ir daugiau pasirinkimo galimybių.

Iš karto neskelbdamas Katalonijos atsiskyrimo jis galėtų laimėti laiko ir pradėti dialogą arba apskritai atsisakyti savo ketinimų.

Madridas tvirtina, kad jokia nepriklausomybės deklaracija nepakeis teisinės realybės - Katalonija yra vienas iš Ispanijos autonominių regionų, kuriuose galioja šalies Konstitucija.

Tačiau ES šalys atidžiai stebi Katalonijos įvykius nerimaudamos, kad katalonų atsiskyrimas nuo Ispanijos gali dar labiau padidinti spaudimą Bendrijai, kuri bando atsigauti po netikėto Didžiosios Britanijos sprendimo iš jos išstoti.

Po derybų su ES centro dešiniųjų politinės grupės Europos liaudies partijos ministrais Liuksemburge L.Guindosas pareiškė, kad „visi palaiko Ispanijos vyriausybės poziciją“.

„Nelaimė verslui“

Ministras pirmininkas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) savaitgalį neatmetė galimybės, kad gali būti imtasi beprecedenčių konstitucinių priemonių ir pusiau autonominiame regione įvestas tiesioginis valdymas. Toks žingsnis neabejotinai dar padidintų įtampą.

Dabartinė krize sukėlė didelį neapibrėžtumą verslui viename turtingiausių Ispanijos regionus.

Virtinė bendrovių jau perkėlė savo oficialias būstines, bet ne darbuotojus, iš Katalonijos į kitus Ispanijos kraštus,.

Ispanijos prekybos rūmų vadovas Jose Luisas Bonetas (Žozė Luisas Bonetas) sakė radijui „Cadena SER“, kad vienašališkas nepriklausomybės paskelbimas „būtų nelaimė“.

„Ispanijai tai būtų itin negatyvu, ir net Europai tai reikštų didžiulį nestabilumą“, – sakė J. L. Bonet.

Reikalavimas nepriklausomybės Katalonijoje, turinčioje savą kabą ir kultūros tradicijas, skamba jau kelis šimtmečius. Tačiau 2010 metais Ispanijos Konstitucinio teismo sprendimas nekonstituciniais paskelbti dalį teiginių statute, teikusiame Katalonijai papildomų galių, bei ekonomikos krizė Ispanijoje vėl sužadino nepriklausomybės šalininkų aktyvumą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lietuviu Nacija

Lietuviu Nacija portretas
Viva Catalunia... Siulome pritarti skyryboms

Cyta

Cyta portretas
Masonai visais imanomais budais drasko Europa. Kazkas si karta nepavyko...

Kas

Kas portretas
per svaigalai čia, palanga su klaipeda staiga sugalvotu tapti nepriklausoma nuo vilniaus, ydomu kaip cia butu. Nebus jokios nepriklausomybes, mums reikalinga visa pilna Ispanija..viva espaniol..
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių