Taimso aikštės sprogdintojas

Užminuotą automobilį Niujorko Taimso aikštėje palikęs iš Pakistano kilęs amerikietis šią savaitę stojo prieš teismą. Kaip vakarietiško gyvenimo pranašumais mėgavęsis vyras virto teroristu, bandė išsiaiškinti JAV laikraštis "The New York Times".

Amerikietiška svajonė

2006 m. vasario 25-ąją iš karto po vidurnakčio Faisalas Shahzadas išsiuntė ilgą elektroninį laišką draugams. Autorių slėgė sunkūs musulmonų išgyvenimai – dėl karų Irake ir Afganistane, dėl palestiniečių likimo, dėl įžeidžiančių pranašo Mahometo karikatūrų Vakarų spaudoje.

Laiške F.Shahzadas svarstė apie atsaką. Jis suprato, kad islamas draudžia žudyti nekaltus žmones. Bet tų, kurie ragina protestuoti taikiai, jis paklausė: "Ar galite man pasakyti, kaip išgelbėti engiamus žmones? Ir kaip atsakyti į raketas, kurios leidžiamos į mus, ir liejasi musulmonų kraujas? Kiekvienas žino, kaip musulmoniška valstybė yra spaudžiama Vakarų. Kiekvienas žino, kaip esame žeminami visame pasaulyje."

Imigrantas iš Pakistano F.Shahzadas Vakaruose gyveno gerai. Jis dirbo finansų analitiku tarptautinėje kosmetikos bendrovėje "Elizabeth Arden", neseniai gavo žalią kortą ir tapo teisėtu JAV gyventoju. Jis turėjo naują ir gražų namą Šeltone, Konektikuto valstijoje. Pakistaniečių kilmės amerikietė žmona netrukus turėjo pagimdyti jam pirmą vaiką, kurį jie ketino pavadinti Alisheba, arba "graži saulės šviesa".

Po ketverių metų F.Shahzadas stojo prieš teismą, nes buvo apkaltintas bandymu gražų pavasario vakarą susprogdinti automobilį Niujorko Taimso aikštėje. Suėmus jaunuolį oro uoste, kai šis bandė pasprukti į Dubajų, pradėjo aiškėti aplinkybės, priminusios jau žinomą radikalizmo Vakaruose istoriją.

Pyktis ant valstybės, kuri jį priglaudė, augo su asmeninių problemų našta. F.Shahzadas pernai prarado namą, nes nesugebėjo už jį mokėti, ir pradėjo jausti didėjantį susvetimėjimą, kurį dar labiau kurstė jaunuolio religiniai įsitikinimai.

Bet iš F.Shahzado elektroninių laiškų, kurie pateko į laikraščio "The New York Times" redakciją, taip pat iš pokalbių su jo artimaisiais, draugais, bendraklasiais, bendradarbiais ir valstybės pareigūnais aiškėja, kad jo karingumas pradėjo ryškėti dar anksčiau. Nors mėgavosi gyvenimu Jungtinėse Valstijose, jis griežtai smerkė šios šalies užsienio politiką, vykdomą po Rugsėjo 11-osios išpuolių, ir gyveno kamuojamas dvejopų jausmų.

F.Shahzadas darėsi vis labiau religingas ir pradėjo tolti nuo savo jaunystės Pakistano ir liberalaus pasaulio, kuriam priklauso jo tėvas Baharas ul Haqas, į atsargą išėjęs Pakistano oro pajėgų vicemaršalas.

Nors pastaraisiais metais F.Shahzadas vos pajėgdavo apmokėti visas sąskaitas, ekspertai nėra tikri, ar finansiniai sunkumai turėjo įtakos jo radikalioms pažiūroms. Kai pradėjo guostis draugams, kad nori išvažiuoti iš JAV, jis dar turėjo namą ir visos dienos darbą.

Pavyzdys – kovotojai

2009 m. balandį, tą patį mėnesį, kai gavo JAV pilietybę, F.Shahzadas išsiuntė draugams elektroninį laišką, kuris tapo jo likimo pranašu. Laiške jaunuolis kritikavo nuosaikų Pakistano politiką: "Kertu lažybų, jog atėjus laikui ginti mūsų žemes, jis ir toliau sakys, kad reikia palaikyti dialogą. Jis perėmė vakarietišką žargoną ir modžahedus vadina ekstremistais. Mums reikia gero šeicho, kad suprastume Koraną."

Vienas iš šio laiško gavėjų pasiteiravo autoriaus, kokių šeichų jis klauso. F.Shahzadas atsakė: "Mano šeichai yra karo lauke."

Po kelių mėnesių jis staiga paliko darbą ir išvažiavo į Pakistaną, kur, pasak JAV teisėsaugos pareigūnų, pas talibus išmoko gaminti bombas.

Užaugo karininko šeimoje

Kokie buvo jo motyvai – politiniai, religiniai ar asmeniniai, – negali atsakyti net F.Shahzadui artimi žmonės.

"Mes visi žinome, kokios yra geopolitinės problemos. Kiekvieną dieną atsisėdę svetainėje su draugais diskutuojame dėl to, – sakė F.Shahzado uošvis 55 metų M.A.Mianas. – Bet leistis į tokius kraštutinumus – tai tiesiog neįtikima. Jis turi du nuostabius vaikus. Kaip tėvas aš negalėčiau sau leisti jų prarasti."

F.Shahzadas užaugo neturėdamas tvirtų šaknų. Nors didžiavosi kilęs iš puštūnų genties, jis nedaug žinojo apie gimtąjį kaimą ir cukranendrių bei kviečių laukų supamas molines trobeles. Jo tėvas B.ul Haqas įstojo į oro pajėgas kaip paprastas lakūnas, išmoko oro akrobatikos ir greitai pradėjo kilti karjeros laiptais, tarnavo Jungtinėje Karalystėje ir Saudo Arabijoje.

Kai vaikui sukako 12, tėvas iš Saudo Arabijos buvo perkeltas tarnauti į Pakistaną. Aukšto karininko sūnus mėgavosi įvairiomis privilegijomis, buvo apsuptas vairuotojų, tarnų ir apsaugos darbuotojų.

B.ul Haqo namų atmosfera buvo ir griežta, ir liberali. Karininkas, kalbėjęs angliškai su britišku akcentu ir saikingai vartojęs alkoholį, vaikams buvo griežtas ir greitai supykdavo.

Sudėtingi laikai

Kai F.Shahzadas praėjusio dešimtmečio viduryje įstojo į aukštąją mokyklą, jo šeima gyveno Karačyje. Tuo metu Pakistane tvyrojo chaosas. Dėl politinio nestabilumo ir religinio smurto pakistaniečiai kaltino Jungtines Valstijas. Reaguodamas į Pakistano branduolinę programą, Vašingtonas pradėjo grasinti naujomis sankcijomis. Šalies ekonomika ėmė šlubuoti, o antiamerikietiškos nuotaikos vis labiau stiprėjo.

F.Shahzadas užaugo tuo metu, kai pakistaniečiai vykdė valdžios remiamą džihadą prieš Indijos kariuomenę Kašmyro regione. Jo dalyviai buvo laikomi didvyriais.

Tačiau F.Shahzadas tuo metu gyveno uždarai prabangiame Karačio rajone, kur namus supo palmės ir bugenvilijos. Jo mokykla buvo įsikūrusi karinėje bazėje. Joje irgi vyravo antiamerikietiškos nuotaikos, o vaikai buvo griežtai mokomi islamo.

Baigęs mokyklą F.Shahzadas įstojo į Grinvičo universitetą – Karačio verslo mokyklą, kuri traukė turtingų tėvų vaikus. Jaunuolis mokėsi vidutiniškai. Prasčiausiai jam sekėsi anglų kalba ir mikroekonomika. Bet ambicijų jaunuoliui netrūko. Jis degė noru baigti mokslus Jungtinėse Valstijose. Grinvičo universitetas bendradarbiavo su Konektikuto Bridžporto universitetu, ir F.Shahzadas kreipėsi dėl studento vizos.

Merginos, klubai, alkoholis

Bridžporto universitete su juo mokėsi dar 15 pakistaniečių. Jaunuolis iš jų labai išsiskyrė. Pasitikintis savimi, jis vaikščiodavo apsivilkęs aptemptus marškinėlius ir demonstruodavo raumenis, kuriuos treniruodavo sporto klube.

Studentai pakistaniečiai daugiau bendravo tarpusavyje, o F.Shahzadas turėjo didesnį draugų būrį. Jis gerai mokėjo gaminti ir sukviesdavo studentus į savo kambarį paskanauti pakistanietiškų patiekalų. Jaunuolis daug sportuodavo ir lankydavosi naktiniuose klubuose. Buvę studijų draugai prisimena, kad jis labai mylėjo merginas ir galėjo išgerti daugiau už kitus. Islamu jis beveik nesidomėjo.

F.Shahzadui pinigų netrūko. Savo kambaryje studentų bendrabutyje jis turėjo didelį televizorių, vairavo automobilį "Mitsubishi Galant".

"Tai turėjo įvykti"

Nors Jungtinėse Valstijose gyveno sočiai ir laimingai, jo neapykanta šiai šaliai pradėjo bręsti labai anksti.

Vienas studijų draugas, nenorėjęs viešinti savo vardo, prisiminė, kaip netrukus po Rugsėjo 11-osios išpuolių atėjo į F.Shahzado kambarį ir rado jį žiūrintį naujienų laidas.

"Tai turėjo įvykti", – F.Shahzado tuomet ištartus žodžius prisiminė studijų draugas. Pasak jo, F.Shahzadas tikėjo, kad Vakarų valstybės nori pakenkti musulmonams. Kalbėdamas apie tai jaunuolis dažnai supykdavo, bet draugai tam neteikdavo daug reikšmės, nes manė, kad tai kalba jo puštūniškas pasididžiavimas.

"Jis dažnai sakydavo: jeigu šie žmonės ateis į mano žemę, nieko gero nebus", – pasakojo studijų draugas.

Sukūrė šeimą

Universitete gavęs kompiuterinių programų ir informacinių sistemų bakalauro laipsnį, F.Shahzadas įsidarbino bendrovėje "Elizabeth Arden". Jis tęsė studijas neakivaizdžiai, nusipirko butą ir juodą automobilį "Mercedes". Tačiau darbas jaunuoliui nelabai patiko. Jis dažnai skųsdavosi draugams, kad bendrovė nenori pakelti jam atlyginimo.

2004 m. pardavęs butą F.Shahzadas nusipirko dviejų aukštų namą tyliame kalnuotame Šeltono rajone. Tuo metu jaunuolis ruošėsi vesti 23 metų Humą Mian – garsaus naftos pramonės inžinieriaus ir ekonomisto dukrą.

2004 m. gruodžio 25 d. jie susituokė Pešavare. Vestuvės buvo labai šiuolaikiškos – moterys ir vyrai šoko kartu.

Atsivertė į religiją

Po dvejų metų, kai draugams išsiuntinėjo elektroninį laišką su raginimu musulmonams gintis nuo užsienio bedievių jėgų, F.Shahzado gyvenimas jau buvo nusistovėjęs ir aprimęs. Jis gavo dar vieną diplomą, naują darbą ir didesnį atlyginimą. Savaitgaliais savo kieme jis su žmona rengdavo vakarėlius, pjaudavo žolę ir žaisdavo badmintoną. Tuo metu jie jau laukė savo pirmagimio.

Draugai ir artimieji pastebėjo, kad F.Shahzadas tapo labai religingas. Jis nustojo vartoti alkoholį, pradėjo melstis penkis kartus per dieną ir lankyti mečetę. Daugelis Amerikos pakistaniečių išgyvena dvasinį laikotarpį, todėl tai nieko nestebino. Bet jis pradėjo žiūrėti į pasaulio įvykius religijos kontekste.

"Kryžiaus žygis prieš islamą ir musulmonus jau prasidėjo nuo mūsų mylimo Pranašo karikatūrų", – 2006 m. rašė jis elektroniniame laiške.

Bendraudamas su draugais F.Shahzadas dažnai cituodavo religinius tekstus. Jis labai žavėjosi XIV a. islamo teologu Ibn Taymiyyah ir Abulu Ala Mawdudi, islamo atgimimo architektu ir didžiausios Pakistano islamistinės partijos įkūrėju.

Jaunuolis pradėjo dažnai pyktis su tėvu. B.ul Haqas puikiai žinojo, kas yra politinis islamas, ir labai nerimavo dėl sūnaus pažiūrų. Kai tėvas paprašydavo atnešti vandens viskiui praskiesti, F.Shahzadas išpūsdavo akis.

Jautė nusivylimą

2008 m. pabaigoje F.Shahzadą kamavo dvejopi jausmai – pasitenkinimas ir nusivylimas. Jis beprotiškai mylėjo savo du vaikus, bet jautėsi žeminamas darbe. Jaunuoliui atrodė, kad po Rugsėjo 11-osios į pakistaniečius pradėta žiūrėti kitaip.

"Jis piktindavosi, kad mus vadina pakistaniečių kilmės amerikiečiais, nors niekas nesako "vokiečių kilmės amerikiečiai", – prisiminė vienas F.Shahzado giminaitis. – Tokios mintys nuolat sukosi jo galvoje."

2008 m. F.Shahzadas paprašė tėvo padėti jam nuvykti į Afganistaną, bet B.ul Haqas atsisakė. Grįžęs į JAV, pakistanietis pasakė draugams, kad ruošiasi palikti šią šalį. Jį labai vargino darbo rutina, paskolos ir mokesčiai. Bet pasididžiavimas neleido jam prašyti pinigų iš artimųjų. Jaunuolis laukė, kol gaus JAV pilietybę, įsidarbins tarptautinėje bendrovėje ir išvyks dirbti jos atstovybėje Artimuosiuose Rytuose.

2009 m. balandžio 17 d. F.Shahzadas gavo ilgai lauktą pilietybę. Tą patį mėnesį jis parašė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad jo šeichai yra karo lauke.

Išvyko palikęs šeimą

Po kelių mėnesių F.Shahzadas su žmona kieme surengė savo daiktų išpardavimą. Jųdviejų santykiai tapo įtempti. Jis vertė žmoną dėvėti hidžabą ir norėjo kuo greičiau persikelti į Pakistaną. Žmona siūlė jam iš pradžių susirasti darbą Artimuosiuose Rytuose, o tik paskui važiuoti.

Praėjusių metų birželio 2 d. F.Shahzadas paskambino žmonai iš Kennedy oro uosto. Jis pasakė, kad išskrenda į Pakistaną, ir pasiūlė jai pačiai rinktis, vykti kartu ar ne. Žmona nesutiko. Po kelių mėnesių ji pasiėmė vaikus ir išskrido į Saudo Arabiją pas tėvus.

F.Shahzadas kuriam laikui liko pas tėvus Pešavare ir nustojo mokėti būsto paskolos įmokas. Rugsėjį bankas perėmė jo namą.

B.ul Haqas apsidžiaugė, kai sūnus sutiko dirbti šeimos ūkyje. Bet praėjusių metų gruodį jaunuolis išvažiavo iš namų pasakęs, kad išvyksta kelioms dienoms. Bet jis nebegrįžo.

Pasak JAV teisėsaugos pareigūnų, tuo metu F.Shahzadas jau kūrė išpuolio Niujorko Taimso aikštėje planą. Šių metų vasario 3 d. grįžęs į JAV jis išsinuomojo butą ir vėl ėmė ieškotis darbo. Ką 30-metis veikė kitus kelis mėnesius iki išpuolio Niujorko Taimso aikštėje, kuris, laimė, nepavyko, niekas nežino.