Th. May įsitikinusi, kad po balsavimo dėl „Brexit“ sutarties išsilaikys poste

Th. May atkakliai stengiasi įtikinti gruodžio 11-ąją balsuosiančių Bendruomenių Rūmų įstatymų leidėjus paremti susitarimą dėl Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos „skyrybų“. Tuo metu opozicinės partijos ir dešimtys valdančiųjų konservatorių žada atmesti sutartį.

Th. May pralaimėjimas reikštų, kad Britanijai grėstų netvarkingas, ekonomiškai žalingas išstojimas iš bloko kitų metų kovo 29-ąją. Esant tokiam scenarijui premjerė gali netekti savo posto, griūti vyriausybė ar įvykti abu šie dalykai.

Th. May pirmadienį prognozavo, kad nepaisant neigiamos reakcijos į susitarimą, „po dviejų savaičių darbą tebeturėsiu“.

„Mano užduotis – užtikrinti, kad padarysime, ko mūsų prašė visuomenė: pasitraukti iš ES, bet padaryti tai mums naudingu būdu“, – sakė ji transliuotojui ITV.

Vyriausybės vadovė ne kartą atsisakydavo pasakyti, ką ketina daryti jei, kaip prognozuoja daugelis analitikų, britų parlamentas nepritars susitarimui, kurį Londonas pasiekė su Briuseliu.

„Dedu pastangas... kad laimėčiau balsavimą“, – pareiškė ji.

Tiek „Brexit“ šalininkai, tiek kritikai nepatenkinti susitarimu, pasiektu per derybas su Briuseliu. Britanijos išstojimui pritariantys politikai teigia, kad šalis liktų ES įtakos sferoje, o proeuropietiški veikėjai įsitikinę, jog atsiras nereikalingų kliūčių tarp JK ir jos didžiausios prekybos partnerės.

Th. May kritikai tvirtina, kad Londonas gali persvarstyti sutartį ir išsiderėti palankesnes sąlygas.

Tačiau britų vyriausybė ir Europos Sąjunga teigia, kad dabartinis susitarimas, pasiektas po pusantrų metų trukusių derybų, yra vienintelis įmanomas, tad jo atmetimas reikštų, kad Britanijai tektų išstoti be sutarties.

Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) pirmadienį paneigė, kad Europos Sąjunga gali iš naujo svarstyti pasiektą susitarimą dėl būsimų santykių su bloką paliekančia Jungtine Karalyste.

M. Rutte atkreipė dėmesį į „raudonąsias linijas“, dėl kurių per derybas susitarė Londonas ir Briuselis. Tarp jų yra britų vyriausybės sprendimas atsisakyti laisvo Britanijos ir ES šalių gyventojų judėjimo, taip pat Airijos sienos klausimo detalės.

Kalbėdamas Lenkijos Katovicų mieste vykstančios pasaulinės klimato konferencijos kuluaruose Nyderlandų lyderis taip pat pareiškė naujienų agentūrai AP , kad „atsižvelgiant į visas šias raudonąsias linijas, tiesiog neįmanoma sugalvoti kažką kita nei turime dabar“.

„Jokio atsarginio plano nėra: yra tik (dabartinis susitarimas), „kietas“ „Brexit“ ar jokio „Brexit“, – patikino M. Rutte.

Th. May vyriausybė taip pat ruošiasi kovai parlamente dėl konfidencialios konsultacijos, kurią „Brexit“ susitarimo klausimu šalies aukščiausio rango teisėtvarkos pareigūnas suteikė ministrų kabinetui.

Spaudžiant opozicijai vyriausybė praėjusį mėnesį pažadėjo atskleisti parlamentui, ką generalinis atornėjus Geoffrey Coxas (Džefris Koksas) patarė vyriausybei. Tokie patarimai paprastai lieka konfidencialūs.

Pirmadienį ministrų kabinetas paviešino 43 puslapių dokumentą, kuriame apžvelgiama G. Coxo teisinė nuomonė, tačiau opozicinė Leiboristų partija reikalauja paskelbti visą, neredaguotą generalinio atornėjaus rekomendacijos tekstą. Priešingu atveju leiboristai grasina apkaltinti vyriausybę pademonstravus nepagarbą parlamentui.

Daugiausiai ginčų keliantis teisinis klausimas, kylantis iš „skyrybų“ susitarimo – kaip Britanija prireikus galėtų nutraukti vadinamojo „atsarginio plano“ galiojimą. Šiame plane numatyta, kad JK liktų ES muitų sąjungos narė, siekiant užtikrinti laisvą judėjimą per Airijos Respublikos ir Šiaurės Arijos sieną.

Numatyta, kad tokios nuostatos galios laikinai, bet „Brexit“ šalininkai nuogąstauja, kad dėl jų Britanija neribotam laikui būtų pririšta prie ES ir negalėtų tartis dėl naujų prekybos sandorių su kitomis pasaulio šalimis.

Minėtoje teisinėje nuomonėje patvirtinama, kad Britanija negali vienašališkai atšaukti atsargines nuostatas – tam prireiktų Bendrijos arba nepriklausomų arbitrų pritarimo.