Tris mėnesius per metus saulės nesulaukiantis slėnis apšviečiamas veidrodžiu

Miestelio gyventojams nusibodo gyventi be saulės, todėl jie sugalvojo pasitelkti saulės zuikutį.

Beveik tris mėnesius per metus Viganelos miestelis skendi tamsoje. Daug gyventojų, kurie negalėjo prie to priprasti, išsikraustė į saulėtesnes vietas.

Bet dabar gyventojai sulaukė šiokios tokios pagalbos – ant priešais esančio kalno šlaito pastatytas milžiniškas veidrodis. Jo aukštis – 5 m, o plotis 8 – m.

Viganelos vicemeras Pieras Franco Midalis, prieš 10 metų pastatęs šį veidrodį, įgyvendino savo vaikystės svajonę – į tamsų slėnį grąžino šviesą.

„Ši medžiaga atspindi 95 proc. saulės šviesos, beveik visą saulės šviesą. Labai nedaug prarandama dėl ore esančių garų ir dulkių dalelių. Be to, šviesa iki kaimelio keliauja papildomą kilometrą“, – pasakoja Viganelos vicemeras.

Prieš dvejus metus kilęs gaisras suniokojo veidrodžio valdymo pultą, tačiau P. F. Midalis jį suremontavo ir dabar jis vėl siunčia saulės spindulį tiesiai į Viganelos centrą.

Veidrodžio atspindima šviesa apšviečia namų stogus ir fasadus, ir netgi tas vietas, kurios žiemą išvis negaudavo saulės, pavyzdžiui, šiaurinė bažnyčios siena. Miestelio gyventojai tuo labai patenkinti.

Giannino Broggio su žmona Romina Trischetti seniai laukė šitos dienos. Jie džiaugiasi, kad daugiau nebereikės kęsti ilgų ir tamsių žiemų.

„Šviesa sušildo man širdį. Vyksta tai, ko net įsivaizduoti negalėjau“, – džiaugiasi miestelio gyventojas G. Broggio.

„Galime švęsti, kad ir žiemą mūsų aikštę pagaliau apšviečia saulė. Nuostabu!“ – džiaugsmu trykšta R. Trischetti.

Saulės trajektorija užprogramuota veidrodį valdančiame kompiuteryje, kuris reguliuoja veidrodžio pasvirimo kampą ir gali daryti tam tikras korekcijas.

„Veidrodis juda drauge su saule, bet labai lėtai ir priešinga kryptimi. Tad saulės spindulys visuomet nutaikytas į aikštę priešais bažnyčią“, – technologijos veikimą paaiškina Viganelos vicemeras P. F. Midalis.

Tačiau Viganelos vicemerui to jau nebeužtenka. Dabar jis jau nori apšviesti ir pačius tamsiausius Viganelos kampelius, kad į miestelį grįžtų gyvybė net ir gūdžiausią žiemą.

„Turi būti kiek išprotėjęs, gerąja prasme, kad atsirastų naujų idėjų ir vizijų. Tai padeda keisti mūsų  pasaulį“, – tikina Viganelos vicemeras.