Tūkstančiai paryžiečių protestavo prieš antisemitinių išpuolių protrūkį

  • Teksto dydis:

Prancūzijos sostinėje antradienio vakarą į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, siekdami pasmerkti pastarojo meto antisemitinių išpuolių protrūkį.

Protestas Paryžiuje, surengtas centrinėje Respublikos aikštėje, buvo viena iš maždaug 70 demonstracijų, antradienį vykusių visoje Prancūzijoje. Pastarojo meto antisemitinių atakų protrūkis sukėlė žmonių pasipiktinimą Prancūzijoje ir Izraelyje.

Ateiti į protestus žmones ragino 18 partijų. Paryžiaus demonstracijoje dalyvavo ir Prancūzijos premjeras Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas) bei daugiau kaip pusė jo ministrų kabineto narių.

Proteste pasirodė ir du buvę šalies prezidentai: socialistas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ir konservatorius Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi). Parlamentas padarė kelių valandų pertrauką, kad įstatymų leidėjai galėtų sudalyvauti demonstracijoje, o religiniai lyderiai susitiko su vidaus reikalų ministru, siekdami patvirtinti savo vienybę.

Kalbėdamas per televiziją E. Philippe'as pareiškė, kad būtina nubausti tuos, kas „dėl ideologijos, manydami, kad tai yra lengvas variantas, dėl nežinojimo ar priešiškumo abejoja tuo, kas esame – įvairi, bet išdidi tauta“.

Anksčiau tądien prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) irgi pažadėjo susidoroti su neapykantos nusikaltimais. Jis apsilankė Kvacenheimo žydų kapinėse Prancūzijos Elzaso regione netoli Vokietijos sienos, kur antradienio rytą buvo rasta beveik 100 vandalų išniekintų kapų.

Nuotraukose buvo matyti ant antkapių dažais užpurkštos svastikos. Ant vieno kapo likęs užrašas „Elsassisches Schwarzen Wolfe“ („Juodieji Elzaso vilkai“) – su neonacistais susijusios 8-ojo dešimtmečio separatistų grupuotės pavadinimas.

„Veiksime, leisime įstatymus, bausime“, – pareiškė E. Macronas Kvacenheimo kapinėse.

„Tie, kas tai padarė, neverti respublikos“, – pridūrė prezidentas. Kiek vėliau jis paliko baltą rožę ant antkapio, skirto atminti žydams, ištremtiems į Vokietiją Antrojo pasaulinio karo metais.

Tai buvo jau antra pastarojo meto antisemitinė ataka šiame regione. Gruodį Herliseme, esančiame maždaug už pusvalandžio kelio nuo Kvacenheimo, buvo išniekinta 40 žydų kapų ir paminklas Holokausto aukoms atminti.

E. Macronas ir jo žmona Brigitte (Brižit) vėliau antradienį padėjo vainiką prie Paryžiaus Holokausto memorialo.

„Pribloškiantis“ vandalizmas

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pasmerkė „pribloškiantį“ antisemitinį vandalizmą, o vienas iš jo ministrų paragino Prancūzijos žydus „grįžti namo“ į Izraelį.

Daugybė Prancūzijos žydų yra kupini nerimo, vyriausybei paskelbus, kad 2018 metais antisemitinių nusikaltimų padaugėjo 74 proc., nors dvejus ankstesnius metus tokių incidentų mažėdavo.

Įtampą pakurstė praėjusio savaitgalio incidentas, kai vieną žymų prancūzų rašytoją šeštadienį Paryžiuje užsipuolė „geltonųjų liemenių“ judėjimo protestuotojas.

Viename vaizdo įraše matyti, kaip protestuotojas išvadina Alainą Finkielkrautą (Aleną Finkelkrotą) „purvinu sionistu“ ir jam pareiškia, kad „Prancūzija priklauso mums“.

Kai kurie Prancūzijos pareigūnai kaltina „geltonųjų liemenių“ piliečių judėjimą pakursčius ekstremistinio smurto bangą.

„Būtų neteisinga ir absurdiška vadinti „geltonųjų liemenių“ judėjimą antisemitiniu“, – antradienį paskelbtame interviu žurnalui „L'Express“ sakė E. Philippe'as.

Vis dėlto premjeras, žadėjęs iki šios vasaros išleisti naują griežtą įstatymą, padėsiantį kovoti su neapykantos kalba internete, perspėjo, kad „Prancūzijos visuomenėje antisemitizmas yra giliai įsišaknijęs“.

Ilga istorija

Tuo metu E. Macronas savo planus, kaip kovoti su antisemitizmu, išdėstys trečiadienį Prancūzijos žydų organizacijas vienijančios grupės CRIF kasmetiniame renginyje.

Antisemitizmas Prancūzijoje turi ilgą istoriją; šios šalies visuomenė XIX amžiaus pabaigoje buvo smarkiai susiskaldžiusi dėl vadinamosios Alfredo Dreyfuso (Alfredo Dreifuso) bylos, kurioje žydų tautybės Prancūzijos armijos kapitonas 1894 metais buvo neteisingai nuteistas už šnipinėjimą ir valstybės išdavystę.

Antrojo pasaulinio karo metais Prancūzijos Vichy (Viši) režimas kolaboravo su nacistine Vokietija siųsdami žydus į nacių mirties stovyklas.

Pastaruoju metu antisemitizmas Prancūzijoje tradiciškai siejamas su kraštutiniais dešiniaisiais, bet jis taip pat paplitęs tarp kraštutinės kairės propalestiniečių ekstremistų ir radikalų iš augančios musulmonų bendruomenės.

Vis dėlto E. Macronas priešinasi kai kurių įstatymų leidėjų raginimams bausti už antisionistinius pareiškimus, kuriais abejojama Izraelio teise egzistuoti kaip valstybei.

Prancūzijos visuomenės nuomonės tyrimų instituto „Ifop“ neseniai atlikta apklausa parodė, kad beveik pusė apklaustų „geltonųjų liemenių“ šalininkų tiki pasauline „sionistų sąmokslo“ ir kitomis konspiracijos teorijomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ilythiiri

Ilythiiri portretas
"...Tūkstančiai paryžiečių protestavo prieš antisemitinių išpuolių protrūkį ..." Šimtai tūkstančių protestavo už (:
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių