Turkija mini pirmąsias sužlugdyto perversmo metines

  • Teksto dydis:

Turkija šeštadienį mini vienerių metų sukaktį po sužlugdyto perversmo prieš prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) vyriausybę, siekdama pademonstruoti nacionalinę vienybę ir padidėjusias valstybės vadovo galias vis labiau susipriešinusioje visuomenėje.

„Demokratijos ir vienybės“ diena

Valdžia paskelbė liepos 15-ąją kasmet minima nacionaline „demokratijos ir vienybės“ diena. Vyriausybė aiškina, kad pučo sužlugdymas yra Turkijos demokratijos istorinė pergalė.

„Praėjo vieneri metai po to, kai tamsiausia naktis virto epu“, – ministras pirmininkas Binali Yildirimas (Binalis Jildirimas) sakė per specialų parlamento posėdį, pradėjusį virtinę atminimo renginių, pasibaigsiančių tik sekmadienį paryčiais.

Vyriausybės vadovas pareiškė, kad praeitų metų naktis iš liepos 15-osios į 16-ąją buvo „Antrasis nepriklausomybės karas“, turėdamas omenyje konfliktą, 1923 metais atvedusį į šiuolaikinės Turkijos sukūrimą ant Osmanų imperijos griuvėsių.

Per mėgintą surengti perversmą nepatenkinta kariškių grupė pasiuntė tankų ir lėktuvų, siekiant nuversti tuomet jau pusantro dešimtmečio šaliai vadovavusį R.T.Erdoganą.

Tą smurto naktį karo lėktuvai bombardavo Ankarą, o tankai išriedėjo į Stambulo gatves. Per šiuos įvykius žuvo 249 žmonės, bet perversmas buvo greitai numalšintas, kai valdžia atsitokėjo, o daugybė žmonės plūstelėjo į gatves palaikyti prezidento, kaltinančio dėl šios sumaišties Jungtinėse Valstijose gyvenantį musulmonų pamokslininką Fethullah Guleną (Fetchulą Giuleną).

Po šio pučo Turkijos valdžia pradėjo precedento neturintį valymą: buvo suimti apie 50 tūkst. žmonių, dar per 100 tūkst. – atleisti iš pareigų. Be to, R.T.Erdoganas smarkiai sustiprino savo pozicijas, anksčiau šiais metais laimėjęs referendumą dėl pasiūlymo sustiprinti prezidento galias.

Per naujausią valymą, apie kurį buvo paskelbta likus vos kelioms valandoms iki atminimo renginių pradžios, buvo atleisti iš viso 7 563 policininkai, kariai ir valstybinių įstaigų darbuotojai. Šalyje tebegalioja nepaprastoji padėtis paskelbta pernai liepos 20-ąją.

„Peržengia įstatymų ribas“

Dėl šių valymų masto Turkijos visuomenės politinis susiskaldymas pagilėjo. Opozicija kaltina valdžią siekiant nutildyti visus, drįstančius kritikuoti R.T.Erdoganą.

Praeitą savaitgalį Respublikonų liaudies partijos (CHP) lyderis Kemalis Kilicdaroglu (Kemalis Kiličdarohlu) surengė didžiausią per daugelį metų Turkijos opozicijos mitingą, reikalaudamas užtikrinti šalyje teisingumą.

Turkijos opozicija nesėkmingo perversmo naktį atidėjo į šalį politinius neramumus, bet ši vienybė išblėso po balandžio 16-ąją įvykusio referendumo, laimėto R.T.Erdogano nedidele persvara.

„Per pastaruosius metus teismų procesai peržengė įstatymų ribas“, – parlamentui sakė K.Kilicdaroglu.

Jis taip pat paragino užtikrinti visišką aiškumą, kas nutiko liepos 15-osios vakarą, nes iki šiol lieka neatsakytų klausimų, kada valdžia sužinojo, kad prasidėjo pučas.

„Turi būti išaiškintos detalės kankinių ir didvyrių vardan“, – sakė opozicijos lyderis ir kaltino valdžią „slopinant“ pastangas nustatyti tiesą.

R.T.Erdoganas, dalyvavęs parlamento posėdyje, bet neplanavęs pasisakyti, akmeniniu veidu žvelgė iš svarbių asmenų balkono.

Dėl mėginto surengti perversmo taip pat pašlijo Ankaros ryšiai su JAV ir Europos Sąjunga. NATO narė Turkija kaltino sąjungininkes, kad šios nepademonstravo deramo solidarumo.

Pats F.Gulenas penktadienį dar kartą paneigė esantis kaip nors susijęs su tais įvykiais ir vadino juos „pasibjaurėtinu puču“. Dvasininkas taip pat paragino Ankarą baigti „raganų medžioklę“ prieš jo sekėjus.

„Man keliami su perversmu susiję kaltinimai yra nepagrįstas, politiškai motyvuotas šmeižtas“, – sakoma kaimiškoje vietovėje Pensilvanijos valstijoje gyvenančio F.Guleno pranešime.

„Vėl pakartosiu, kad smerkiu tą pasibjaurėtiną pučą ir jo vykdytojus“, – pridūrė dvasininkas. Jis taip pat pasmerkė vyriausybės vykdomą „raganų medžioklę, siekiant pašalinti visus, kuriuos ji laiko nelojaliais prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui ir jo režimui“.

„Liepos 15-osios epas“

Akivaizdu, kad šeštadienį vykstančių atminimo renginių mastas turi įtvirtinti turkų sąmonėje 2016 metų liepos 15-ąją kaip vieną svarbiausių datų per šiuolaikinės Turkijos valstybės istoriją.

Daugelyje Stambulo vietų buvo pakabinti prižiūrint prezidentūrai sukurti didžiuliai plakatai, vaizduojantys svarbiausius perversmo nakties įvykius, įskaitant puče dalyvavusių karių kapituliaciją.

„Liepos 15-osios epas“, – skelbė plakatų šūkis.

Tačiau kai kurie kritikuoja, kad šiais plakatais menkinama Turkijos kariuomenė.

Visą savaitgalį Stambule viešuoju transportu bus galima važiuoti nemokamai, o mobiliojo ryšio bendrovė „Turkcell“ išsiuntinėjo vartotojams žinutes, kad nuo liepos 15-osioms jiems bus nemokamai suteiktas papildomas gigabaitas mobiliųjų duomenų.

Tarp kai kurių įspūdingiausių Osmanų mečečių minaretų buvo pakabinti apšviesti transparantai su šūkiais prieš perversmą.

R.T.Erdoganas yra visų šių renginių centre ir vėliau dalyvaus liaudies eitynėse ant Liepos 15-osios Kankinių tilto per Bosforo sąsiaurį, kur perversmo naktį įvyko kruvinų susirėmimų.

Vidurnaktį vietos (ir Lietuvos) laiku žmonės visoje Turkijoje dalyvaus „demokratijos sargybos“ budėjimuose, siekiant priminti, kiek daug žmonių tąsyk išėjo į gatves.

R.T.Erdoganas grįš į Ankarą ir pasakys kalbą parlamente sekmadienį 2 val. – lygiai tuo pačiu metu, kai parlamento pastatas buvo subombarduotas pučo naktį.

Paryčiais, kai nuskambės šaukimas rytinei valdai, prie prezidento rezidencijos sostinėje bus atidengtas paminklas žuvusiesiems.

Lietuvos lūkesčiai

Lietuva tikisi, kad tamsų istorijos puslapį prieš metus išgyvenusi Turkija netrukus grįš į taikos, stabilumo ir santarvės kelią.

„Kaip ir tą naktį, Lietuva reiškia nuoširdžią užuojautą aukų artimiesiems ir griežtai smerkia Turkiją ir visą tarptautinę bendruomenę sukrėtusį pasikėsinimą į demokratiją“, – rašoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.

Pasak URM, Turkija yra svarbi NATO sąjungininkė, Europos Sąjungos kandidatė.

„Pagarba teisinei valstybei bei pamatinėms žmogaus teisėms yra esminės mus siejančios vertybės. Svarbu, kad jos būtų išsaugotos nepaisant įtemptos vidinės politinės situacijos“, – rašo URM.


Šiame straipsnyje: Turkijaperversmas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių