- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Turkija sekmadienį surengs nacionalinį referendumą, per kurį bus prašoma priimti arba atmesti konstitucijos pataisų paketą, turintį padaryti šalį prezidentine, o ne parlamentine respublika.
Daugelio nuomone, šis referendumas bus itin svarbus prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) populiarumo patikrinimas.
Žemiau apžvelgiamas artėjantis balsavimo procesas ir pagrindiniai su šiuo referendumu susiję klausimai.
– Balsavimas
Daugiau kaip 55 mln. žmonių turės teisę pareikšti savo balią daugiau kaip 167 tūkst. balsavimo apylinkių visoje šalyje. Dar beveik 3 mln. užsienyje gyvenančių turkų turėjo galimybę balsuoti 57 šalyse nuo kovo 27-osios iki balandžio 9-osios Turkijos diplomatinėse atstovybėse.
Balsalapiuose bus galima pažymėti vieną iš dviejų atsakymų: „Taip“ arba „Ne“. Ant balsalapio nebus užrašytas joks klausimas, remiantis prielaida, kad žmonės žinos, dėl ko balsuoja.
Balsavietės 32 rytinėse provincijose atsidarys sekmadienį 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir užvers duris 16 valandą. Likusioje šalies dalyje referendumas prasidės ir baigsis valanda vėliau.
Turkijoje oficialios balsavusių rinkėjų apklausos nerengiamos, o žiniasklaidai draudžiama skelbti arba transliuoti balsavimo rezultatus, kol Aukštoji rinkimų taryba atšauks šį draudimą – 21 val. arba anksčiau.
– Pagrindiniai klausimai
„Taip“ stovykla argumentuoja, kad pritarus pasiūlymui smarkiai padidinti prezidento galias bus sukurta stipri ir stabili Turkija. Jų oponentai tvirtina, kad prezidento institucijai būtų suteiktas pernelyg stiprus mandatas ir numatyta per mažai saugiklių.
Jeigu konstitucijos reformai būtų pritarta, šiuo metu premjero turimos vykdomosios valdžios galios būtų perduotos prezidentui, o pats vyriausybės vadovo postas – panaikintas.
Prezidentas įgytų galią atleisti ministrus, skelbti vykdomuosius įsakus ir nepaprastąją padėti, taip pat skirti pareigūnus į svarbius postus.
Pagal naują tvarką prezidentas įgytų reikšmingas galias skiriant narius į tarybą, prižiūrinčią teismų ir prokurorų darbą. Kritikai sako, kad šis žingsnis dar labiau pablogintų valdžios šakų atskyrimą Turkijoje, kuris jau dabar gana menkas.
Vis dėlto valdančioji partija argumentuoja, kad reformos, įpareigojančios teismus išlikti „nešališkus“, o ne vien „nepriklausomus“, šalies teisėtvarką tik sustiprins.
Prezidentas galės paskirti neribotą skaičių viceprezidentų. Šiuo metu ministrų tarybą sudaro daugiausiai išrinkti įstatymų leidėjai. Atlikus pakeitimus, šalies administracija būtų sudaryta nebe iš renkamų, o skiriamų pareigūnų.
Prezidentas galės likti politinės partijos narys ir netgi jai vadovauti – taigi, būtųs atsisakyta prezidento instituto nešališkumo tradicijos. Pagal dabartinę konstitucija, prezidentai įpareigojami nutraukti ryšius su savo partijomis.
– Kiti pokyčiai
Prezidentas galės būti renkamas ne daugiau kaip dviem penkerių metų trukmės kadencijoms iš eilės. Kita vertus, kai kurie apžvalgininkai sako, kad per pirmalaikius rinkimus, planuojamus surengti per R.T.Erdogano antrąją kadenciją, skaitliukas bus nustatytas iš naujo, tad šis lyderis teoriškai galėtų vadovauti iki 2029-ųjų arba dar ilgiau.
Pagal naują tvarką parlamentas per potencialų balsavimą dėl apkaltos turėtų užsitikrinti dviejų trečdalių balsų daugumą, kad galėtų teikti šalies aukščiausiajam teismui prašymą atstatydinti valstybės vadovą. Be to, parlamentas nebegalėtų atstatydinti vyriausybės arba kurio nors ministro balsuodamas už nepasitikėjimą.
Valdančioji partija argumentuoja, kad šie pokyčiai pataisys dabartinę sistemą, numatančią, kad prezidentas tegali būti teisiamas už valstybės išdavystę.
Prezidento ir parlamento rinkimai būtų rengiami vienu metu. Jeigu prezidentas paleistų parlamentą, vyktų pakartotiniai parlamento ir prezidento rinkimai.
Priėmus šiuos pokyčius, parlamento narių skaičius būtų padidintas nuo 550 iki 600. Be to, nuo 25 iki 18 metų būtų sumažintas amžius, nuo kada būtų galima kandidatuoti į parlamentą.
– Kampanija
Turkijoje dominavo „Taip“ stovyklos kampanija, palaikoma R.T.Erdogano, premjero Binali Yildirimo (Binalio Jildirimo) ir valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP). Tuo tarpu opozicinė „Ne“ stovykla sulaukė grasinimų, abejotinų areštų, negaudavo galimybių pasisakyti per televiziją ir buvo ignoruojama vyriausybę palaikančios žiniasklaidos.
Pagrindinė opozicinė Respublikos liaudies partija (CHP) sako suskaičiavusi daugiau kaip 100 atvejų, kai buvo trukdoma „Ne“ kampanijai. Incidentų būta įvairių – pradedant fiziniu užpuolimu, baigiant grasinimais nužudyti.
R.T.Erdoganas ir vyriausybės pareigūnai kaltinami, kad agituodami už reformą naudojosi valstybės ištekliais ir tarnybine padėtimi.
Kampanija vyko šalyje galiojant nepaprastajai padėčiai, paskelbtai po pernai liepą nesėkmingai mėginto įvykdyti karinio perversmo. Nuo tada buvo uždaryta daugiau kaip 150 žiniasklaidos priemonių ir suimta apie pusantro šimto žurnalistų. Apie 12 opozicinės prokurdiškos partijos narių irgi tebelaikomi kalėjime. Įsaku dėl nepaprastosios padėties įvedimo taip pat buvo panaikinta Aukščiausiosios rinkimų tarybos teisė skirti baudas žiniasklaidos priemonėms, neužtikrinančios nešališko naujienų pateikimo.
– Saugumas
Nuo 2015 metų Turkijoje buvo įvykdyta daug smurto išpuolių, įskaitant pražūtingus sprogdinimus. Daugelis šių incidentų siejami su atsinaujinusiu konfliktu su kurdų sukilėliais šalies pietryčiuose ir Turkijoje suaktyvėjusiomis džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) vietos ir užsienio kuopelėmis.
Sekmadienį balsavimo vietose patruliuos daugiau kaip 250 tūkst. policininkų ir beveik 130 tūkst. sukarintų saugumo pajėgų narių, nurodė vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu (Siuleimanas Soilu). Be to, 6 tūkst. karių bus pasiruošę padėti užtikrinti viešąją tvarką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Mercedes-Benz“ visame pasaulyje atšaukia apie 261 tūkst. visureigių
Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. ...
-
Pareigūnas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien turi daugiau lėktuvų negu 2022 metais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas majoras Ilja Jevlašas patvirtino informaciją, kad nuo okupantų rusų invazijos pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų lėktuvų skaičius padidėjo. ...
-
Žiniasklaida: Nyderlandų princesė dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją
Nyderlandų sosto įpėdinė princesė Catharina-Amalia (Katarina Amalija) dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją, pranešė vietos žiniasklaida. ...
-
E. Macronas: ES ir jos Vakarų sąjungininkės privalo išplėsti sankcijas Iranui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pareiškė, kad po praėjusį savaitgalį įvykusios Irano atakos prieš Izraelį Europos Sąjunga ir jos Vakarų sąjungininkės turi išplėsti sankcijas Teher...
-
O. Scholzas ragina kitus ES lyderius siųsti Ukrainai oro gynybos priemones
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“. ...
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...
-
J. Bidenas sako, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija1
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija, nors paragino patrigubinti muitus plienui ir aliuminiui. ...
-
D. Trumpas Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu2
Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, naujienų agentūrą AFP informavo buvusio JAV prezidento perrinkimo kampanija. ...
-
Pirmininkas: JAV Atstovų rūmai šeštadienį balsuos dėl karinės pagalbos Ukrainai ir Izraeliui
Trečiadienį Atstovų rūmų respublikonų lyderis pareiškė, kad šeštadienį bus balsuojama dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai atidėliotą JAV karinę pagalbą Ukrainai ir Izraeliui. ...