- Edgaras Savickas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Rusija finansuoja ne Ukrainos ekonomiką, o karinę operaciją Kijevo gatvėse“, – taip neramumų krečiamai šaliai pažadėtą 15 mlrd. JAV dolerių paskolą LRT.lt apibūdino Ukrainos Rinkos reformų centro prezidentas, buvęs ūkio ministras Vladimiras Lanovojus.
Jo teigimu, specialiosios paskirties būrio „Berkut“ išlaikymas valstybei kainuoja labai brangiai, o, kai matome, kad jie yra puikiai aprūpinti ginkluote ir kitais ištekliais, galime daryti išvadą, jog bent jau dalis Rusijos paramos yra nurašoma šiems vidaus kariuomenės pareigūnams išlaikyti.
Bijo bankroto
Po juodojo antradienio įvykių Kijeve, kurių metu žuvo mažiausiai 26 žmonės ir beveik 1 tūkst. buvo sužeisti, Ukrainos vyriausybės obligacijų pajamingumas pašoko iki rekordinių 25 proc.
Šis rodiklis yra atvirkščiai susijęs su obligacijų kaina: kai ji mažėja pajamingumas auga, nes skaičiuojant pagal įprasta formulę iš obligacijų gaunamas pelnas būna didesnis. Tačiau tokiu atveju, kai visi bando vertybiniais popieriais atsikratyti, nes nebetiki, kad susigrąžins savo investicijas ir jų kaina krenta, pajamingumas greičiau parodo riziką, o ne ateityje prognozuojamą pelną.
Ukrainos grivina taip pat silpnėja ir balansuoja ties 5 metų žemuma JAV dolerio atžvilgiu.
Šie ženklai reiškia, kad investuotojai baiminasi, jog šalis greitu metu nebevykdys savo finansinių įsipareigojimų – bankrutuos.
Jų nenuramina net ir prezidento Viktoro Janukovyčiaus išsiderėta 15 mlrd. dolerių (38 mlrd. litų) pagalba iš Rusijos – 3 mlrd. šalis gavo dar gruodį, o dar 2 mlrd. buvo pažadėti šios savaitės pradžioje.
Pinigai išvagiami per biudžetą
Paklaustas, kokia Ukrainos krizės įvykių eiga, jo manymu, turėtų geriausią poveikį šalies ekonomikai, V. Lanovojus išliko skeptiškas.
„Abejoju, kad net ir naujai atėjusi vyriausybė imtųsi įgyvendinti Ukrainai būtinas reformas“, – sakė ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad krizė bent jau šalies ekonomikoje trunka mažiausiai 3 metus – tiek laiko, pasak pašnekovo, trunka ekonomikos kritimas, kurio priežastys prasidėjo gerokai seniau.
V. Lanovojus paaiškino, kad prastą padėtį lemia struktūriniai veiksniai: šalis užsienio investuotojams nepatraukli, o ir vidiniai resursai nuolat traukiasi kitur.
Rinkos reformų centro prezidentas pasakojo, kad jo duomenimis, po V. Janukovyčiaus atėjimo į valdžią iš šalies išvyko bent 10 tūkst. verslininkų, kurie savo veiklą tęsia Vakarų valstybėse, pavyzdžiui, Baltijos šalyse.
„Bėda ta, kad biudžetas yra išvagiamas – jo lėšos paskirstomos įvairiems oligarchų įmonių projektams, statomi visokie tiltai ar dačios valdininkams, negana to, jie dar pasiima 50 proc. siekiančius otkatus“, – dėstė V. Lanovojus.
Žlugdomas smulkusis verslas
Tačiau pinigai taip paskirstomi ne vien iš godumo, tam yra ir politinių priežasčių. V. Lanovojus paaiškino, kad 2004 m. Oranžinės revoliucijos organizatoriai buvo būtent smulkaus ir vidutinio verslo atstovai ir V. Janukovyčius tą puikiai supranta.
„Todėl jis visomis įmanomomis priemonėmis stengėsi jį sužlugdyti, iš tiesų vyko ir tebevyksta ištisos žmonių klasės naikinimas“, – kalbėjo 1992 m. Ukrainos ūkio ministro pareigas ėjęs V. Lanovojus. Ilgainiui, mirštant ekonomikos stuburu vadinamam smulkaus ir vidutinio verslo sektoriui, šalyje augo nedarbas.
Būtinos reformos
Prieš savaitę Lenkijos tarptautinių reikalų instituto išplatintoje Ukrainos ekonomikos apžvalgoje rašoma, kad šalies ekonomikos pamatai yra labai silpni, o jos atsigavimas po pasaulinės finansų krizės buvo visai menkas.
„Ukrainoje didėja nedarbas, gerovės rodikliai nejuda iš vietos, valstybės skola auga, o valiutos pajėgumo išlaikymo kaina tampa nebepakeliama“, – toliau dėstoma ataskaitoje.
Jos autorių teigimu, susiklosčiusią niūrią padėtį lėmė neefektyvi, neaiški, korupcijai palanki, su valstybės institucijomis susijusi ir monopolijas palaikanti ekonominė aplinka. Norint ją pakeisti, reiktų įgyvendinti daugybę visą valstybės aparatą iš esmės peržiūrinčių reformų.
V. Lanovojus pritarė tokiam požiūriui ir pridūrė, jog bent pusė visos Ukrainos pramonės, kurios didžioji dalis priklauso su valdžios atstovais susijusioms struktūroms, yra nepelninga.
Negana to, valstybė apsimeta nematanti tame problemos ir vis tiek skiria joms biudžeto lėšas. „Taip per metus 130–150 mlrd. grivinų (37–42 mlrd. litų, kai visas Ukrainos BVP siekia apie 442 mlrd. litų – LRT.lt) nugarma į juodąją skylę“, – sakė pašnekovas.
Asociacijos su ES sutartis padėtų
Remiantis Ukrainoje įsikūrusios Europos verslo asociacijos duomenimis, 2013 m. pabaigoje Ukrainos patrauklumas investuotojams buvo žemiausias per pastaruosius penkerius metus. Krytį lėmė V. Janukovyčiaus atsisakymas pasirašyti asociacijos su Europos Sąjunga (ES) sutartį.
Prieš tai, kai Ukrainos prezidentas dar nebuvo pateikęs galutinio atsakymo ir svarstė, kad sutartį vis dėlto galėtų pasirašyti, rinkos į tokias kalbas reagavo teigiamai.
Kad didesnė integracija į ES šaliai padėtų, galvoja ir V. Lanovojus. Jis sakė, kad tada šalis būtų priversta imtis būtinų reformų, spręsti įsisenėjusias problemas, nes tai įrašyta asociacijos sutarties sąlygose.
Ekonomisto manymu, tokios sutarties pasirašymas turėtų būti vienu pirmųjų ir svarbiausių naujosios vyriausybės žingsnių, jei vis dėlto pavyktų V. Janukovyčių nuversti iš posto.
Lenkijos tarptautinių reikalų instituto ataskaitoje siūlomas panašus ekonominių problemų sprendimo variantas.
Tačiau veikti raginama ne tik Ukraina, bet ir visa ES, kuri turėtų išnaudoti susidariusią galimybę padidinti bendradarbiavimo su Ukrainos valdžios atstovais mastą – dalintis savo patirtimi ir geriausiomis praktikomis.
ES taip pat skatinama labiau įsitraukti padedant Ukrainos vyriausybei judėti pirmyn, įgyvendinant ilgalaikes šalies ekonomikos reformas.
Rusija neatšaukia pagalbos Ukrainai, bet situacija turi normalizuotis
Rusija neatšaukia finansinės pagalbos Ukrainai antros dalies, bet iš pradžių situacija turi normalizuotis, sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
V.Putinas, pagal pagalbos paketą, pažadėjo paskolinti 15 mlrd. dolerių pinigų stokojančiai Ukrainai ir sumažinti jai dujų kainas.
Šis pagalbos paketas yra laikomas apdovanojimu už lapkritį priimtą Kijevo sprendimą atsisakyti politinių ir prekybinių sutarčių su Europos Sąjunga ir gerinti santykius su Rusija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Zelenskis dar kartą pabrėžė, kad Ukrainai skubiai reikia oro gynybos ginklų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą pabrėžė, kad jo šaliai skubiai reikia oro gynybos ginklų. ...
-
Analitikai: E. Raisi žūtis veikiausiai nepakeis Irano užsienio politikos
Irano prezidento Ebrahimo Raisi (Ebrahimo Raisio) žūtis sraigtasparnio katastrofoje gali jo šalyje sukelti politinio nestabilumo laikotarpį, tačiau mažai tikėtina, kad pasikeis Irano užsienio politikos kursas ar Teherano vaidmuo Artimuosiuose Ryt...
-
JT: humanitarinė pagalba Ukrainai mažėja, nors poreikiai didėja
Humanitarinė pagalba Ukrainai mažėja, nors šalies poreikiai didėja, pirmadienį perspėjo Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR. ...
-
Baltieji rūmai: Irano prezidento rankos buvo kruvinos1
Baltieji rūmai pirmadienį teigė, kad Irano prezidento Ebrahimo Raisi (Ebrahimo Raisio) „rankos buvo labai kruvinos“, nors Vašingtonas pareiškė užuojautą dėl jo žūties sraigtasparnio katastrofoje. ...
-
J. Bidenas: Izraelio puolimas Gazos Ruože nėra genocidas12
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį pareiškė neigiantis, kad Izraelio karas Gazos Ruože yra genocidas, po to, kai pasmerkė Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokurorą dėl „piktinančio“ pra&scar...
-
Žiniasklaida: prezidento rinkimai Irane galėtų įvykti iki birželio pabaigos1
Nauji prezidento rinkimai Irane po prezidento Ebrahimo Raisi žūties galėtų įvykti dar birželio gale, pranešė Irano studentų naujienų agentūra (ISNA). ...
-
Ukrainos dvasininkui pareikšti kaltinimai dėl Rusijos agresijos teisinimo
Ukrainos Chmelnitskio regiono Ukrainos stačiatikių bažnyčios (Maskvos patriarchato) arkivyskupas, kuris yra įtariamas teisinęs ginkluotą Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir kurstęs religinę nesantaiką, gali būti nuteistas penkeriems metams ka...
-
Suomija pažeidžia vietinių gyventojų samių teises, teigiama ataskaitoje1
Sąlygos Suomijos valstybei ir vietinei samių tautai susitaikyti per pastarąjį dešimtmetį pablogėjo, nes valstybė ir toliau pažeidinėja samių teises, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje. ...
-
R. T. Erdoganas dėl tragiškos Irano prezidento žūties Turkijoje paskelbė gedulo dieną2
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį paskelbė gedulo dieną dėl per sraigtasparnio katastrofą žuvusio Irano prezidento Ebrahimo Raisi (Ebrahimo Raisio). ...
-
L. Austinas: JAV ir toliau padės TBT tirti įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje
Jungtinės Valstijos ir toliau padės Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) tirti įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje, nors ir pasmerkė Hagoje įsikūrusio teismo prokuroro prašymą išduoti Izraelio lyderiams arešto orderį. ...