- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, trečiadienį rytiniame Charkovo mieste priėmęs Lenkijos lyderį Andrzejų Dudą (Andžejų Dudą), pareiškė, kad drauge stengsis sumažinti tarp kaimyninių valstybių tvyrančią įtampą dėl karo metais ukrainiečių nacionalistų žudytų lenkų.
Lenkijos vadovas vizito į Ukrainą atvyko po to, kai Varšuva pasmerkė Kijevą dėl draudimo ekshumuoti Voluinės regione, besiribojančiame su Lenkija, vykusių žudynių aukų palaikus.
Kijevas tokį draudimą priėmė reaguodamas į įvykius Lenkijoje, kai vandalai išniekino šioje šalyje palaidotų ukrainiečių karių paminklus ir paminklinius ženklus bei demontavo ukrainiečių atminimui skirtą paminklą.
„Paraginau prezidentą Porošenką... sutikti vėl pradėti ekshumaciją“, – žurnalistams po susitikimo su Ukrainos vadovu sakė A. Duda.
„Sutikome patvirtinti ir kaip galima greičiau panaikinti ekshumacijos draudimą“, – pridūrė jis.
„Laikau tai pirmuoju žingsniu šiai atsiradusiai aklavietei įveikti“, – sakė Lenkijos prezidentas.
Anot P. Porošenkos, jiedu su A. Duda „priėjo prie bendros nuomonės, kad istorija neturėtų daryti įtakos strateginiam (dvišalių) santykių aspektui“.
„Iš istorinių konfliktų tarp Ukrainos ir Lenkijos laimi tik viena pusė, bet tai nėra Ukraina arba Lenkija, tai – Rusija, – teigė P. Porošenka. – Todėl turime rasti aiškų šios situacijos sprendimą.“
Ukraina su savo vakarine kaimyne Lenkija palaiko glaudžius ryšius.
Varšuva tvirtai remia Kijevą po 2014 metų revoliucijos, kai buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, Rusija aneksavo Krymą, o Rytų Ukrainoje įsiplieskė konfliktas su prorusiškais separatistais.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais atsinaujino Varšuvos ir Kijevo istoriniai ginčai, taip pat ir dėl vadinamųjų Voluinės žudynių, kai Antrojo pasaulinio karo metais ukrainiečių nacionalistai nužudė daugybę lenkų.
Lenkijos Seimas, kuriame vyrauja dešinieji, 2016-ųjų liepą priėmė rezoliuciją, kurioje 1942–1945 metų Voluinės tragedija pripažįstama lenkų genocidu, ir taip supykdė Kijevą.
Keliomis dienomis vėliau Lenkijos įstatymų leidėjai priėmė rezoliuciją, kuria paskelbė liepos 11-ąją vadinamųjų Voluinės žudynių, kurias surengė ukrainiečių nacionalistai prieš to krašto gyventojus lenkus Antrojo pasaulinio karo metais, aukų atminimo diena, ir įvardijo tas žudynes genocidu.
Seimo komisijų pasiūlytame ir pirmuoju skaitymu patvirtintame rezoliucijos tekste sakoma, kad 1943 metų liepą Ukrainos nacionalistų organizacija (OUN), Ukrainos sukilėlių armija (UPA) ir nacių „Waffen SS“ divizija „Galicija“, sudaryta iš ukrainiečių, surengė nusikalstamų išpuolių.
Iš viso nuo 1943 iki 1944 metų ukrainiečių nacionalistai nužudė nuo 30 iki 100 tūkst. lenkų Voluinėje ir rytinėje Galicijoje, tuometinėse Lenkijos, bet dabar Ukrainai priklausančiose žemėse.
Didžiausios žudynės, per kurias lenkai buvo kapojami kirviais ir pjaustomi pjūklais, vyko 1943 metų liepos 11 dieną, kai, skirtingais duomenimis, Ukrainos sukilėlių armija niokojo nuo 60 iki šimto lenkų gyvenamųjų vietų.
Tikslus Voluinės žudynių kulminacijos aukų skaičių nėra žinomas iki šiol.
Tų pačių metų pabaigoje lenkų būriai surengė atsakomąsias atakas. Skirtingais duomenimis, žuvo nuo 2 iki 24 tūkst. ukrainiečių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gegužės 10-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gegužės 10-oji, penktadienis, 19 savaitė. ...
-
Tūkstančiai žmonių Malmėje dalyvavo palestiniečius remiančioje demonstracijoje8
Švedijos Malmės mieste, kur vyksta šiųmetis „Eurovizijos“ dainų konkursas, tūkstančiai žmonių ketvirtadienio popietę dalyvavo palestiniečius remiančioje demonstracijoje. ...
-
Per Ukrainos ir Latvijos televizijos kanalus – Pergalės dienos karinio parado transliacija10
Rusijos programišiai privertė kelis Ukrainos ir Latvijos televizijos kanalus neplanuotai transliuoti dalį kasmetinio Pergalės dienos karinio parado Maskvos Raudonojoje aikštėje. ...
-
V. Zelenskis apie rusų puolimą: gavusi naujų ginklų, Ukraina perims iniciatyvą
Ukrainos gynybos pajėgos sustabdys šiuo metu vykstantį rusų puolimą, kai tik šalį pasieks naujos gynybos pagalbos partijos, įskaitant JAV patvirtintą pagalbos paketą, kalbėdamas su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola Kyjive sur...
-
„Hamas“: Izraelis savo veiksmais Rafache siekia sutrukdyti deryboms dėl paliaubų1
Vienas „Hamas“ pareigūnas ketvirtadienį apkaltino Izraelį, kad šis savo veiksmais piečiausiame Gazos Ruožo mieste Rafache siekia blokuoti derybas dėl paliaubų per septynis mėnesius trunkantį karą palestiniečių teritorijoje. ...
-
Ant Narvos pilies sienos Estijoje vėl atsirado plakatas „Putinas – karo nusikaltėlis“
Trečiajame pagal dydį Estijos mieste Narvoje, kuris yra prie pat Rusijos sienos, gegužės 9-ąją ant Hermano pilies sienos vėl buvo pritvirtintas didelis protesto plakatas. Jame matyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino portretas ir užrašas &bdqu...
-
V. Putinas pareiškė, kad Vakarai mėgina sumenkinti sovietų pergalių istoriją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kalboje, pasakytoje per karinį paradą Maskvoje, surengtą minint 79-ąsias sąjungininkų pergalės prieš Adolfo Hitlerio Vokietiją, eilinį kartą pasmerkė Vakarus. ...
-
Liudyti D. Trumpo byloje dėl mokėjimų už tylą vėl grįš filmų suaugusiesiems aktorė1
Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) byloje dėl įtariamai nuslėptų mokėjimų už tylą ketvirtadienį liudyti sugrįš viena pagrindinių istorijos dalyvių Stormy Daniels (Stormi Daniels). ...
-
Zoologijos sode – neįprasti „pandų“ jaunikliai
Kinijos zoologijos sodas buvo apkaltintas bandymu apgauti savo lankytojus, surengdamas tariamų pandų jauniklių parodą, pranešė „Sky News“. ...
-
D. Cameronas paragino NATO šalis didinti išlaidas gynybai1
JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas ketvirtadienį pasakytoje kalboje paragino NATO partneres greitu metu priimti tvirtesnę nuostatą Vakarų gynybos politikos atžvilgiu ir pradėti skirti gynybai po 2,5 proc. BVP. ...