Ukrainos taikos derybos persikels į Kazachstaną?

Esą per vizitą Jungtinėse Valstijose tam pritarė ir prezidentas Donaldas Trumpas. Baltarusijos užsienio reikalų ministras skeptiškai įvertino tokią galimybę ir teigė, kad derybos galėtų vykti nors ir Antarktidoje, kad tik jos būtų veiksmingos.

Nors specialusis Jungtinių Valstijų atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris, anksčiau žurnalistams teigė, kad už įvykius Donbase visiškai atsakinga Maskva, tačiau didesnės iniciatyvos spręsti dabar jau, rodos, į aklavietę patekusį konfliktą nerodo. Tiesa, iš Amerikos grįžęs Kazachstano prezidentas N. Nazarbajevas sako, kad kalbėjęs su D. Trumpu apie galimybę surengti derybų naują raundą ir D. Trumpas pritaręs siūlymui surengti tokias derybas Kazachstane. Tačiau akivaizdu, kad ne vietoje yra esmė.

Pagrindinės konflikto šalys – Ukraina ir Rusija – kaltina viena kitą dar 2015 metais pasirašyto Minsko susitarimų nesilaikymu, o vakar Ukrainos Aukščiausioji Rada patvirtino įstatymą, kuriuo įvardino Rusiją agresoriumi ir okupuotas Rytų Ukrainos teritorijas pavadino laikinai okupuotomis bei numatė galimybę, esant reikalui, susigražinti teritoriją naudojant karinę jėgą. Apie Minsko susitarimą įstatyme jau nekalbama.

Kremlius šiandien pareiškė, kad neva „apgailestauja“ dėl naujo Ukrainos įstatymo, pagal kurį šalies rytuose jau kelerius metus vykstantis konfliktas oficialiai pripažintas „laikinąja rusiška okupacija“. Rusija sako, kad tokiais veiksmais Ukraina provokuoja naują karą, o pati Rusija neva ir toliau laikysis Minsko susitarimo įsipareigojimų.

Skeptikai juokiasi, kad sunku laikytis toliau to, ko niekada nebuvo laikytasi. Tačiau ir pačioje Ukrainoje dėl įstatymo kilo daug diskusijų, o įstatymo priėmimo išvakarėse prie Rados susirėmė  protestuotojai – palaikantys  ir prieš įstatymą.

Minėtą įstatymą Ukrainos deputatai priėmė praėjus kiek mažiau nei mėnesiui po Jungtinių Valstijų Valstybės departamento pranešimo, kad Vašingtonas nusprendė tiekti Kijevui modernias prieštankinių raketų sistemas.

Kovos Rytų Ukrainoje, įsiplieskusios netrukus po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, nuo 2014 m. balandžio pareikalavo daugiau nei 10 tūkst. gyvybių. 2015 m. pasirašius Minsko taikos susitarimą kovos aprimo, tačiau pavieniai susirėmimai tebevyksta, o pastangos rasti politinį krizės sprendinį pateko į aklavietę.

Ukraina ir jos sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją, kad ši siunčia kitapus sienos karius ir ginklus. Tokiu būdu Kremlius esą kursto konfliktą, siekdamas nubausti Kijevą už sprendimą atsigręžti į Europą.