- Valdonė Rudenkienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas sako, kad naujas Ukrainos taikos derybų raundas, anksčiau vykęs Minske, galėtų būti surengtas Kazachstane.
Esą per vizitą Jungtinėse Valstijose tam pritarė ir prezidentas Donaldas Trumpas. Baltarusijos užsienio reikalų ministras skeptiškai įvertino tokią galimybę ir teigė, kad derybos galėtų vykti nors ir Antarktidoje, kad tik jos būtų veiksmingos.
Nors specialusis Jungtinių Valstijų atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris, anksčiau žurnalistams teigė, kad už įvykius Donbase visiškai atsakinga Maskva, tačiau didesnės iniciatyvos spręsti dabar jau, rodos, į aklavietę patekusį konfliktą nerodo. Tiesa, iš Amerikos grįžęs Kazachstano prezidentas N. Nazarbajevas sako, kad kalbėjęs su D. Trumpu apie galimybę surengti derybų naują raundą ir D. Trumpas pritaręs siūlymui surengti tokias derybas Kazachstane. Tačiau akivaizdu, kad ne vietoje yra esmė.
Pagrindinės konflikto šalys – Ukraina ir Rusija – kaltina viena kitą dar 2015 metais pasirašyto Minsko susitarimų nesilaikymu, o vakar Ukrainos Aukščiausioji Rada patvirtino įstatymą, kuriuo įvardino Rusiją agresoriumi ir okupuotas Rytų Ukrainos teritorijas pavadino laikinai okupuotomis bei numatė galimybę, esant reikalui, susigražinti teritoriją naudojant karinę jėgą. Apie Minsko susitarimą įstatyme jau nekalbama.
Kremlius šiandien pareiškė, kad neva „apgailestauja“ dėl naujo Ukrainos įstatymo, pagal kurį šalies rytuose jau kelerius metus vykstantis konfliktas oficialiai pripažintas „laikinąja rusiška okupacija“. Rusija sako, kad tokiais veiksmais Ukraina provokuoja naują karą, o pati Rusija neva ir toliau laikysis Minsko susitarimo įsipareigojimų.
Skeptikai juokiasi, kad sunku laikytis toliau to, ko niekada nebuvo laikytasi. Tačiau ir pačioje Ukrainoje dėl įstatymo kilo daug diskusijų, o įstatymo priėmimo išvakarėse prie Rados susirėmė protestuotojai – palaikantys ir prieš įstatymą.
Minėtą įstatymą Ukrainos deputatai priėmė praėjus kiek mažiau nei mėnesiui po Jungtinių Valstijų Valstybės departamento pranešimo, kad Vašingtonas nusprendė tiekti Kijevui modernias prieštankinių raketų sistemas.
Kovos Rytų Ukrainoje, įsiplieskusios netrukus po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, nuo 2014 m. balandžio pareikalavo daugiau nei 10 tūkst. gyvybių. 2015 m. pasirašius Minsko taikos susitarimą kovos aprimo, tačiau pavieniai susirėmimai tebevyksta, o pastangos rasti politinį krizės sprendinį pateko į aklavietę.
Ukraina ir jos sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją, kad ši siunčia kitapus sienos karius ir ginklus. Tokiu būdu Kremlius esą kursto konfliktą, siekdamas nubausti Kijevą už sprendimą atsigręžti į Europą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaprio saloje prasideda G-7 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas
Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį Italijos Kaprio saloje susitiks aptarti naujas sankcijas Iranui, naujausiose jų derybose daugiausia dėmesio skiriant krizei Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Baltarusijos parlamentas nubalsavo už pasitraukimą iš įprastinių pajėgų Europoje sutarties5
Baltarusijos parlamentas trečiadienį nubalsavo už tai, kad šalis sustabdytų dalyvavimą Sutartyje dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE), kuri kadaise buvo viena pagrindinių žemyno saugumo doktrinų. ...
-
„Mercedes-Benz“ visame pasaulyje atšaukia apie 261 tūkst. visureigių
Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. ...
-
Pareigūnas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien turi daugiau lėktuvų negu 2022 metais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas majoras Ilja Jevlašas patvirtino informaciją, kad nuo okupantų rusų invazijos pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų lėktuvų skaičius padidėjo. ...
-
Žiniasklaida: Nyderlandų princesė dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją
Nyderlandų sosto įpėdinė princesė Catharina-Amalia (Katarina Amalija) dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją, pranešė vietos žiniasklaida. ...
-
E. Macronas: ES ir jos Vakarų sąjungininkės privalo išplėsti sankcijas Iranui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pareiškė, kad po praėjusį savaitgalį įvykusios Irano atakos prieš Izraelį Europos Sąjunga ir jos Vakarų sąjungininkės turi išplėsti sankcijas Teher...
-
O. Scholzas ragina kitus ES lyderius siųsti Ukrainai oro gynybos priemones
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“. ...
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...
-
J. Bidenas sako, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija1
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija, nors paragino patrigubinti muitus plienui ir aliuminiui. ...