Uostus smukdo nafta ir jos produktai

Lietuvoje – stabilumo požymiai

Per keturis mėnesius Klaipėdos uostas krovė 14,3 mln. tonų. Tai 5,3 proc. arba 727 tūkst. tonų daugiau nei pernai per tą patį laiką. Įvairūs arba generaliniai kroviniai augo 21,1 proc., pagrinde dėl gerokai pakilusios konteinerių krovos. Skystieji kroviniai, kurių pagrindą sudarė naftos produktai, augo 3,12 proc. Didžiausia krovinių grupė, per 6 mln. tonų sudarę birieji kroviniai, šiemet sumažėjo 3,2 proc. Tai lėmė ne mažėjanti baltarusiškų, o iš esmės lietuviškų („Achemos“) trąšų krova.

Šiemet gerokai daugiau (+ 14,6 proc.) nei pernai lankėsi jūrų turistų ir daugiau (+8,1 proc.) jūrų keltais plaukiančių keleivių.

Išsilygino ir net peržengė pliusą metų pradžioje kiek mažesnė buvusi Būtingės naftos terminalo krova. Per keturis mėnesius šiame terminale krauta 2,82 mln. tonų krovinių. Tai 1,2 proc. arba 33,7 tūkst. tonų daugiau nei pernai.  

Dėl gerų Klaipėdos uosto, naftą perdirbančios „Orlen Lietuva“, Baltarusijos krovinių eksporto šiemet gerokai (+11,9 proc.) išaugo ir „Lietuvos geležinkelių“ krovinių pervežimai. Per 4 mėnesius iš viso gabenta 17,6 mln. tonų krovinių. Įsiminė šiais metais „Lietuvos geležinkelių“ pasirašytos ilgalaikės sutartys su Baltarusijos trąšų gamintojais „Belaruskalij“ ir „Grodno Azot“, su „Akmenės cementu“, kurio produkcijai krauti jūrų krovos kompanija „Bega“ uoste atidarė specialų terminalą.

Rygos smukimas mažiausias

Rygos uostas šiemet per 4 mėnesius krovė 11,45 mln. tonų krovinių. Tai 6,3 proc. mažiau nei pernai.

Nuo 2014 m., kai buvo pasiekęs 41,08 mln. tonų, Rygos uosto krova kasmet nuosekliai krenta po 7-10 proc. dėl Rusijos eksporto mažėjimo. Šiemet tas kritimas Rygos uoste yra vienas mažiausių per pastaruosius 4 metus.

Šiemet beveik nebekrenta rusiškų anglių krova. Per 4 mėnesius anglių krauta 4,6 mln. tonų. Tai tik 1,3 proc. mažiau nei pernai. Bet anglys Rygos uoste sudaro dar apie 40 proc. visų jos krovinių. Todėl jų kritimas ir toliau neišvengiamas, nes Rusija statosi naujus anglių terminalus ir pasiryžusi iškelti visas anglis iš kaimyninių šalių uostų.

Labiausiai net 40,5 proc. Rygos uoste šiemet krito naftos produktų krova. Iš viso jų krauta 1,3 mln. tonų. Rusiški naftos produktai ilgą laiką buvo antras pagal kiekį Rygos uosto krovinys. Dabar jį jau aplenkė konteineriai. Krovinių kiekis konteineriuose siekė 1,5 mln. tonų. Tai 8,8 proc. daugiau nei pernai.

Skaičiuojant tonomis Rygos uoste labiausiai augantys kroviniai yra mediena (šiemet 281 tūkst. t daugiau nei pernai, augimas + 56 proc.), grūdai (148 tūkst. t, augimas + 35,9 proc.), konteineriai (augimas 124 tūkst. t, augimas +8,8 proc.).

Ventspilio uosto krova šiemet smarkiai (- 27 proc.) krenta. Iš viso per 4 mėnesius krauta 6,88 mln. tonų. Beveik 4 mln. tonų sudaro naftos produktai iš Rusijos. Jų krauta 21 proc. mažiau. Antra krovinių grupė - beveik 2 mln. tonų siekiantys birūs sausi kroviniai. Jų sumažėjo net 45 proc. Augo (+11 proc.) tik įvairių (generalinių) krovinių krova. Bet jų dalis šiame uoste per 4 mėnesius sudarė tik 905 tūkst. tonų. Ventspilio uoste jau kelis metus nuolat auga jūrų keltais gabenamų krovinių ir keleivių kiekiai.

Rusija – naftos įkaitė

Ne itin geros krovos tendencijos Rusijos Baltijos jūros baseino uostuose. Ji sumažėjo 1,3 proc. iki 81,69 mln. tonų. Mažėjimą lėmė besitraukianti naftos ir jos produktų krova. Jų šiemet šiame regione krauta 46,7 mln. tonų - 8,6 proc. mažiau nei pernai.

Tai lėmė, kad šiemet 0,2 proc. sumažėjo Ust Lugos uosto krova (iš viso 33 mln. t) ir net 18,5 proc. Primorsko krova (18,1 mln. t). Antras regione lieka Sankt Peterburgas (19,2 mln. t, augimas + 15,4 proc.).

Smarkiai (+11,1 proc.) Rusijos Baltijos jūros baseine augo konteinerių krova. Labiausiai Sankt Peterburge (+ 11,7 proc.), Ust Lugoje (+7,5 proc.) ir Kaliningrade (+7 proc.). Labiausiai konteinerių kiekiai augo šalia Sankt Peterburgo apvažiavimo kelio esančiame Bronkos uoste (+63,6 proc.).

Bendra visų Rusijos uostų krova per 4 mėnesius siekė 260 mln. tonų. Ji buvo 3,7 proc. didesnė nei pernai. Labiausiai Rusijos uostus tempia Juodosios ir Azovo jūrų regionas, kur krauta 88,21 mln. tonų - 8,9 proc. daugiau nei pernai.

Įdomi tendencija, kad smarkiai (+12,5 proc. iki 25,63 mln. tonų) augo Arkties jūrų baseino krova. Tai lėmė ne tik naftos gavyba šiaurėje, bet ir vis daugiau krovinių keliaujančių Arkties keliu.

Nustojo kristi krova Ukrainos uostuose. Per 4 mėnesius juose iš viso krauta 43,6 mln. tonų (-0,5 proc.). Toliau mažėjo Ukrainos eksporto krovinių (iš viso krauta 31,88 mln. t, 6,6 proc. mažiau), bet 19,7 proc. augo importas (iš viso 7,14 mln. t) ir 18,5 proc. tranzitas (iš viso 4,03 mln. t). Ukrainoje beveik neliko Rusijos tranzito krovinių.