- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opozicinės partijos tvirtina, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pernelyg bičiuliaujasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o jo vyriausybė korumpuota.
Vis dėlto sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose V. Orbanas laimėjo trečią kadenciją iš eilės. CNN naujienų svetainėje Angela Dewan ir Boglarka Kosztolanyi rašo, kad Europos Sąjungai ir NATO priklausanti Vengrija nėra autokratinė, bet po aštuonerių metų V. Orbano valdžios šalies politinė sistema ima panašėti į Rusijos.
Pilietinės visuomenės ir veiksnios nepriklausomos žiniasklaidos erdvė Vengrijoje sparčiai mažėja. 2011 m. išleistas įstatymas perbraižė rinkimų žemėlapį. Opozicinės partijos ir žiniasklaida šias permainas pavadino akivaizdžiomis machinacijomis.
54-erių V. Orbanas neslepia susižavėjimo Rusijos politine sistema. Jis išdidžiai tvirtina, kad, jo akimis, Vengrijai reikia „neliberalios demokratijos“. Šis terminas neabejotinai primena Rusijos „suvereniąją demokratiją“. Iš esmės šiais eufemistiniais terminais įvardijama autokratinė valdžia.
V. Orbanas pirmąsyk ministro primininko pareigas ėjo 1998–2002 m., bet tik vėl išrinktas 2010 m. ėmė reguliariai susitikinėti su V. Putinu.
Kaip ir V. Putinas, V. Orbanas aplink save subūrė grupę įtakingų verslininkų. Jis ne kartą sulaukė dėmesio dėl to, kad, kaip rodo „Reuters“ analizė, dažnai pasirašo sutartis su tam tikrais keliais verslininkais ir giminaičiais. Vyriausybės vadovo atstovas žiniasklaidai Zoltanas Kovacsas, kalbėdamas su CNN, šiuos įtarimus atmetė ir pareiškė, kad tikrinti tokių įtarimų pagrįstumą yra teismų darbas.
Ironiška, kad 1989 m. V. Orbanas pradėjo politinę karjerą aistringais reikalavimais po daugiau kaip 40 metų okupacijos pagaliau išvesti iš Vengrijos sovietinę kariuomenę.
„Du dešimtmečius V. Orbanas buvo, ko gero, ištikimiausias antirusiškas politikas visoje Rytų Europoje“, – sako Rusijos ekspertas ir Budapešte esančio Strateginių ir gynybos tyrimų centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Andrasas Raczas.
Visa tai pasikeitė antrąjį kartą laimėjus rinkimus 2010 m., kai viešuose V. Orbano pareiškimuose apie Rusiją suskambo teigiamos gaidos.
Neseniai paskelbtoje ataskaitoje dėl Rusijos kišimosi į Austrijos, Čekijos ir Vengrijos rinkimus Budapešte įsteigtas Politinio kapitalo tyrimų institutas pranešė, kad iš visų trijų paminėtų šalių labiausiai pažeidžiama Vengrija.
„Vengrija yra pavyzdys, kai pati vyriausybė sudaro sąlygas Kremliui kištis, kad sustiprintų savo politines pozicijas, kurios labiausiai grindžiamos priešiškumu imigracijai ir europinei integracijai“, – rašoma ataskaitoje.
Mintį, kad Rusija daro įtaką V. Orbanui arba jo vyriausybei, Z. Kovacsas pavadino „kvaila“.
V. Orbanas ir žiniasklaidos kontrolė
35-erių žurnalistė Anita Komuves sako, kad valdžia ją atakuoja iš dviejų pusių: kaip žurnalistę ir kaip George`o Soroso finansuojamos nevyriausybinės organizacijos darbuotoją.
A. Komuves 11 metų dirbo didžiausiame opoziciniame Vengrijos laikraštyje, bet 2016 m. jis netikėtai buvo uždarytas. Apie tai moteris sužinojo telefonu gavusi pranešimą iš naujienų svetainės.
Valdžia neigia uždariusi laikraštį, bet A. Komuves tvirtina, kad sprendimas buvęs akivaizdžiai politinis.
„Taip nutiko dėl to, kad atskleidėme pernelyg daug korupcijos atvejų“, – tikino žurnalistė.
Laikraštį valdžiusi bendrovė „Mediaworks“ vos po kelių savaičių buvo parduota artimam V. Orbano sąjungininkui Lorincui Meszarosui.
„Panašiai jie perėmė televizijos kanalus, kelias radijo stotis, didžiausią naujienų svetainę, kelis savaitinius žurnalus ir visą regioninę žiniasklaidą už Budapešto ribų“, – pasakoja A. Komuves.
Moteris ėmė mąstyti, kad reikėtų mesti žurnalistės profesiją, bet gavo darbą žurnalistų, kompiuterinių įsilaužėlių ir teisininkų nevyriausybinėje organizacijoje „Atlatszo“ – vienoje iš nedaugelio dar likusių nepriklausomų žiniasklaidos organizacijų Vengrijoje.
Neseniai paskelbtame straipsnyje ji rašė, kad, nepaisant akivaizdžios Rusijos trolių ir suklastotų naujienų svetainių įtakos Vengrijoje, Maskvai nė nereikėjo dėti daug pastangų balsavimo rezultatams pakreipti, nes V. Orbanas ir jo vyriausybė jau ir taip linksta prie Rusijos ir pirmavo išankstinėse viešosios nuomonės apklausose.
Valdant V. Orbanui išsiplėtė ir valstybinė žiniasklaida, kuri, kaip sako A. Komuves, veikia kaip propagandos mašina. Joje dažnai skelbiamos naujienos iš Rusijos valdžios ruporų „Sputnik“ ir „Russia Today“.
V. Orbanas su žiniasklaida susidoroja ir leisdamas įstatymus: jo iniciatyva buvo įsteigtas parlamento skiriamas žiniasklaidos kontrolės organas, baudžiantis žiniasklaidos šaltinius už „nesubalansuotą“ naujienų srautą arba turinį, jei minėtajai tarnybai pasirodo, kad jis įžeidžia daugumą.
Po 2008 m. finansinės krizės susidarė palankios aplinkybės nupirkti daugelį žiniasklaidos priemonių. Kaip tvirtina Centrinės Europos universiteto Viešosios politikos mokyklos Žiniasklaidos, duomenų ir visuomenės centro direktorius Mariusas Dragomiras, dabar maždaug 90 proc. Vengrijos žiniasklaidos tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja V. Orbano partija „Fidesz“.
Londono ekonomikos mokyklos tinklaraštyje jis pareiškė, kad susiklosčiusi padėtis yra „klasikinis žiniasklaidos užgrobimo pavyzdys“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Azerbaidžanas: taikos susitarimas su Armėnija yra arčiau nei bet kada anksčiau
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas antradienį pareiškė, kad taikos susitarimas su Armėnija yra arčiau nei bet kada anksčiau, o abiejų šalių komandos išvyko į pasienį pradėti demarkacijos darbų, tikintis užbaigti de&scar...
-
Latvija nutarė atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokyklose1
Latvijos vyriausybė antradienį priėmė sprendimą dėl laipsniško rusų kaip antrosios užsienio kalbos dėstymo atsisakymo šalies mokyklose. ...
-
Ukrainoje kilus korupcijos skandalui įtariamas žemės ūkio ministras
Ukrainos kovos su korupcija agentūra antradienį apkaltino žemės ūkio ministrą nuo 2017 iki 2021 metų neteisėtai pasisavinus valstybinės žemės už 291 mln. grivinų (6,7 mln. eurų). ...
-
JK pažadėjo skirti apie 580 mln. eurų Ukrainai paremti
Jungtinė Karalystė antradienį pažadėjo Ukrainai papildomai skirti 500 mln. svarų sterlingų (580 mln. eurų) naujoms karinėms atsargoms įsigyti, įskaitant ilgojo nuotolio raketas ir šaudmenis, tuo metu, kai Ukrainai sunkiai sekasi sulaikyti bes...
-
Po pranešimo apie sunkią ligą R. Kadyrovas pademonstravo savo sportinę formą18
Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo sunkią ligą, Kremliui ištikimas politikas pasidalijo treniruočių vaizdo įrašais, kuriuose demonstravo savo fizinį pasirengimą. ...
-
EP nušalino nario padėjėją, įtariamą šnipinėjus Kinijai2
Europos Parlamentas (EP) antradienį paskelbė nušalinęs vieno vokiečių europarlamentaro padėjėją, kuris buvo sulaikytas dėl įtariamo šnipinėjimo Kinijai. ...
-
Armėnija ir Azerbaidžanas skelbia pradėję sienos žymėjimą1
Armėnija ir Azerbaidžanas antradienį paskelbė pradėję žymėti savo bendrą sieną, abiem dešimtmečius kariavusioms priešininkėms siekiant normalizuoti santykius. ...
-
Kinija kritikuoja šnipinėjimu įtariamo europarlamentaro padėjėjo sulaikymą
Pekinas antradienį pareiškė, kad šnipinėjimu įtariamo Vokietijos kraštutinių dešiniųjų politiko ir Europos Parlamento (EP) nario padėjėjo sulaikymu siekiama šmeižti ir engti Kiniją. ...
-
JK parlamentas patvirtino planą siųsti migrantus į Ruandą3
Prieštaringai vertinamas Jungtinės Karalystės vyriausybės planas skraidinti prieglobsčio prašytojus į Ruandą pirmadienį įveikė paskutinę kliūtį po iki vėlumos užsitęsusių abejų parlamento rūmų ginčų. ...
-
Berlynas labai rimtais laiko įtarimus, kad Europos Parlamente šnipinėjama Kinijai3
Antradienį Berlynas „labai rimtais“ pavadino kaltinimus, kad kraštutinių dešiniųjų Vokietijos europarlamentaro padėjėjas šnipinėjo Kinijai, ir paragino atlikti išsamų tyrimą. ...