- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketvirtadienį sutarė stiprinti bendras pastangas, kad Sirijoje įsivyrautų taika.
Be kita ko, Rusijos vadovas pareiškė, kad dabar yra tinkamos sąlygos užbaigti jau šešerius metus trunkantį Sirijos pilietinį karą.
Per vėlų vakarą įvykusias derybas R.T.Erdogano rezidencijoje Ankaroje abiejų šalių vadovai sutarė siekti sukurti „deeskalacijos“ zoną Sirijos šiaurinėje Idlibo provincijoje, kurią šiuo metu kontroliuoja džihadistai.
Nors šiame konflikte Rusija palaiko Damasko pajėgas, o Turkija – sukilėlius, Maskva ir Ankara nuo pernai bando drauge išspręsti Sirijos konflikto klausimą. 2016-aisiais šios šalys susitaikė po krizės, kuri kilo Turkijai numušus virš Sirijos skridusį rusų karo lėktuvą.
Maskva ir Ankara pasiūlė Kazachstano sostinėje Astanoje surengti taikos derybas dėl keturių deeskalacijos zonų, kuriose patruliuotų kariai, sukūrimo. Tokia zona Idlibe kol kas laikoma pačia svarbiausia.
R.T.Erdoganas sakė, kad sutarė su V.Putinu „aktyviau siekti“ deeskalacijos zonos Idlibe sukūrimo.
Rusijos lyderis savo ruožtu sakė, kad „nebuvo lengva“ įgyvendinti susitarimus, pasiektus per Astanos taikos derybas, tačiau visoms pusėms jau „pavyko pasiekti teigiamų rezultatų“.
„Faktiškai buvo sukurtos būtinos sąlygos nutraukti brolžudišką karą Sirijoje, galutinai sunaikinti teroristus ir sirams sugrįžti į taikų gyvenimą ir savo namus“, – pareiškė V.Putinas.
Gilesnis bendradarbiavimas
Nors kai kuriose Sirijos teritorijose, pavyzdžiui, Alepo provincijoje, pastaraisiais mėnesiais kovos jau nurimo, padėtis Idlibe tebėra itin įtempta.
Pasak padėtį Sirijoje stebinčios, Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios organizacijos „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR), nuo rugsėjo 19-osios per rusų ir režimo antskrydžius Idlibo ir Hamos provincijose žuvo 135 civiliai ir 168 džihadistai bei sukilėliai.
Rusija ir Turkija dirbs „su tikslu didinti mūsų bendros veiklos dėl Sirijos krizės išsprendimo koordinaciją“, pareiškė V.Putinas.
Rusija ir Iranas yra pagrindiniai Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) sąjungininkai, ir Maskvos karinį įsikišimą į Sirijos konfliktą daugelis laiko jėgų pusiausvyrą šiame konflikte pakeitusiu veiksniu.
Tačiau Turkija palaiko sukilėlius, siekiančius nuversti B.al Assadą. Nors Ankaros pozicija oficialiai nepasikeitė, jos retorika Damasko režimo atžvilgiu pastebimai sušvelnėjo, kai Turkijos ir Rusijos bendradarbiavimas suintensyvėjo.
V.Putinas bei R.T.Erdoganas taip pat džiaugėsi, kad gerėja jų dvišalis ekonominis bendradarbiavimas: rusų turistai grįžta į Turkijos kurortus, o abi šalys per Juodąją jūrą tiesia dujotiekį.
NATO priklausanti Turkija taip pat pasirašė 2 mlrd. dolerių (1,7 mln. eurų) vertės susitarimą dėl zenitinių raketų kompleksų S-400 įsigijimo iš Rusijos. Šis Ankaros sprendimas pribloškė Aljanso sąjungininkes.
Kai 2015-ųjų lapkritį turkų pajėgos numušė rusų karo lėktuvą, abiejų šalių lyderiai nevengdavo asmeninių įžeidinėjimų vienas kito atžvilgiu, tačiau ketvirtadienį R.T.Erdoganas ne kartą vadino Kremliaus lyderį „mano mielas draugas Putinas“.
Daugybė nesutarimų
Vis dėlto analitikai teigia, kad nepaisant bendro Ankaros ir Maskvos siekio sukelti diskomfortą Vakarams demonstruojant glaudų bendradarbiavimą, jų santykiai neprimena nuoširdaus strateginio aljanso.
Rusija ir Turkija konkuruoja nuo pat Osmanų imperijos ir Romanovų dinastijos laikų.
„Turkijos ir Rusijos santykiai gali atrodyti draugiški, bet jie yra kupini nesutarimų ir artimiausiu metu liks nestabilūs“, – savo tyrime šį mėnesį rašė strateginių studijų centro „Brookings Institution“ analitikai Pavelas Bajevas ir Kemalis Kirisci (Kemalis Kirišdžis).
Be to, Ankarai nepriimtinas Rusijos požiūris į pirmadienį įvykusį Irako kurdų referendumą dėl nepriklausomybės. Turinti didelę kurdų gyventojų grupę Turkija kovoja su kurdų sukilėliais savo teritorijoje ir nepritaria kurdų nepriklausomybės siekiams.
Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad nors Maskva ir remia Irako teritorinį vientisumą, „kurdų nacionalinius siekius vertina su pagarba“.
Per spaudos konferenciją R.T.Erdoganas dar kartą pavadino minėtą plebiscitą „neteisėtu“ bei sakė, kad Kurdistano lyderius reikia sustabdyti, kad nepadarytų daugiau „baisių klaidų“.
V.Putinas savo ruožtu R.T.Erdogano pozicijos nepalaikė. Jis užsiminė, kad jiedu „detaliai“ aptarė šį klausimą, tačiau, jo teigimu, oficiali Maskvos pozicija buvo išdėstyta URM pranešime.
„Rusija bando susilaikyti nuo aiškios pozicijos užėmimo šiuo klausimu, o Turkija gali norėti kokių nors garantijų ir paaiškinimų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Turkijos ekspertas Timūras Achmetovas iš Rusijos tarptautinių reikalų tarybos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjeras: Švedija kitais metais į NATO misiją Latvijoje siųs savo karius
Švedija kitais metais skirs sumažintą batalioną NATO pajėgoms Latvijoje ir taip prisidės prie paramos Baltijos šaliai po Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. ...
-
Prancūzijoje atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl šalies skrydžių dispečerių streiko
Prancūzijos ir kituose Europos oro uostuose ketvirtadienį buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl pagrindinės prancūzų skrydžių dispečerių profesinės sąjungos streiko reikalaujant didesnio darbo užmokesčio. ...
-
A. Lukašenka: tai bus apokalipsė
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pabrėžė naikinančio branduolinio karo pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai dėl Ukrainos. ...
-
Lenkija teigia iki šiol suteikusi Ukrainai karinės pagalbos už 8,4 mlrd. eurų
Lenkija, vyriausybės duomenimis, per pirmuosius dvejus metus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kaimyninei šaliai suteikė karinės paramos už 8,4 mlrd. eurų. ...
-
Vokietijos parlamentas nusprendė birželio 15 dieną paskelbti Veteranų diena
Vokietijos parlamentas balsavo už tai, kad birželio 15 dieną kasmet būtų minima nacionalinė Veteranų diena, o didžioji dauguma įstatymų leidėjų šiam pasiūlymui pritarė. ...
-
R. Sikorskis ukrainietiškai patikino Kremlių, kad Lvivas priklauso Ukrainai
Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. ...
-
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos šeima apie ją negirdėjo daugiau kaip 400 dienų
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos šeima trečiadienį, per aktyvistės 42-ąjį gimtadienį, pranešė, kad praėjo jau 434 dienos, kai jos artimieji negavo jokios žinios apie ją. ...
-
Derybos su Rusija dėl Krymo – neįmanomos
Negali būti jokių derybų su Rusija dėl Krymo, todėl Ukraina tęsia darbą Krymo platformoje, kad laikinosios pusiasalio okupacijos klausimas nedingtų iš tarptautinės bendruomenės radaro, savo išskirtiniuose komentaruose naujienų agentūr...
-
Rusija taikysis į potencialius NATO branduolinius ginklus Lenkijoje
Jei Lenkijoje bus dislokuoti NATO branduoliniai ginklai, jie taps svarbiausiais Rusijos taikiniais, sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. ...
-
Pranešama, kad Izraelio puolimas Rafoje prasidės nuo civilių evakuacijos
Gręsianti Izraelio karinė operacija paskutinėje likusioje „Hamas“ tvirtovėje Gazoje – Rafos mieste prasidės nuo civilių evakuacijos, kuri gali užtrukti iki penkių savaičių, ketvirtadienį pranešė Izraelio radijo stotis &bdqu...