- Vaidotas Beniušis, Saulius Jakučionis, Svajūnas Laukineitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių tranzitą iš Baltijos šalių į Rusijos uostus.
Lietuvos pareigūnai sako tikį, kad Baltarusijos pasirinkimą ir toliau lems ekonominiai, o ne politiniai išskaičiavimai.
Karaliaučiaus srityje trečiadienį apsilankęs V. Putinas pareiškė, kad rusiškos naftos tiekimą būtina susieti su naudojimusi Rusijos geležinkeliais ir uostais Suomijos įlankoje.
„Tai būtina aptarti gerokai platesniu formatu. Juk Baltarusijos gamyklose perdirbama mūsų nafta, kitos ten nėra ir vargu ar bus. Todėl būtina griežtai susieti mūsų naftos gavimą su atitinkamu naudojimusi mūsų infrastruktūra“, – pasitarime transporto infrastruktūros plėtros temomis kalbėjo V. Putinas.
Pasitarime dalyvavęs „Rusijos geležinkelių“ vadovas Olegas Belozerovas paaiškino, jog Baltarusija to nenori – jos nesudomino ir pasiūlytos labai solidžios įkainių nuolaidos naftos produktų eksportui per Rusijos uostus.
„Mes Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms pasiūlėme 50 proc. nuolaidą, tačiau jos atsisako naudotis mūsų ir Ust Lugos, ir Sankt Peterburgo uostais, o savo produkciją eksportuoja per Baltijos valstybių uostus. Mes siekiame juos sudominti, o jie tvirtina, kad yra sudarę ilgalaikes sutartis“, – sakė O. Belozerovas.
Lietuva pasiruošusi
Lietuvos Vyriausybė sako esanti pasirengusi užtikrinti geriausias sąlygas baltarusiškam tranzitui per Klaipėdos uostą ir Lietuvos geležinkeliais.
„Baltarusijos pusė vadovaujasi ekonomiškumo principu ir transportuoja ten, kur yra naudingiausia. Mes užtikrinsime geriausias sąlygas. Visiems kroviniams turi būti taikomi ekonominiai, ne politiniai kriterijai, čia negali būti jokios politikos“, – BNS trečiadienį sakė Lietuvos premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Deividas Matulionis.
Maskva siekia, kad Baltarusija būtų kuo labiau priklausoma nuo Rusijos.
Ekonomiškai mes esame konkurencingesni, bet jeigu tai bus politinis sprendimas, tai nieko nereikš.
„Geografiškai Baltarusijai atstumai yra mažesni vežti per Klaipėdą nei važiuoti į šiaurę. Ekonomiškai mes esame konkurencingesni, bet jeigu tai bus politinis sprendimas, tai nieko nereikš“, – BNS sakė Laurynas Jonavičius iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.
Rusiškos naftos produktų eksportas yra viena pagrindinių Baltarusijos eksportų eilučių. Šie produktai yra viena nedaugelio baltarusiškų prekių, paklausių Vakarų Europoje.
Naftos produktų eksporto klausimu tarp Baltarusijos ir Rusijos daugelį metų tęsiasi ginčai. Vis pasigirsta nesutarimų, kaip pasidalinti iš naftos produktų gautas pajamas, Rusija taip pat nori dalyvauti dviejų Baltarusijos naftos perdirbimo įmonių privatizavime, tačiau Minskas ir toliau siekia išlaikyti jas valstybinėmis.
„Siūlydamas eksportuoti per Rusijos uostus Putinas, aišku, mato čia ekonominę naudą, be to, jis tada žino, kiek tiksliai naftos produktų Baltarusija eksportuoja“, – sakė L. Jonavičius.
„Iš V. Putino pusės tai yra racionalus ir logiškas siūlymas. Kuo tai baigsis, sunku pasakyti, nes (Baltarusijos prezidentas Aleksandras) Lukašenka visada manevruoja ir bando išlaikyti galimybę gauti pajamas iš Vakarų“, – sakė L. Jonavičius.
„Lietuvos geležinkelių“ krovinių pervežimai šiemet per septynis mėnesius, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 6,5 proc. iki 28,99 mln. tonų. Iš jų naftos produktų tranzitas per Klaipėdos uostą siekė 1,224 mln. tonų.
Pirmuosius keturis šių metų mėnesius, kai dėl Rusijos ir Baltarusijos ginčo pastarajai buvo apribotas naftos tiekimas, geležinkeliai per mėnesį perveždavo apie 90-140 tūkst. tonų naftos, vėliau krovinių apimtys išaugo iki daugiau nei 230 tūkst. tonų per mėnesį, o liepą pasiekė 260 tūkst. tonų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valstybinė žiniasklaida: Kinijos prezidentas surengė derybas su A. Blinkenu
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) penktadienį Pekine surengė derybas su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu), pranešė valstybinė žiniasklaida. ...
-
Kinija Vokietijos pareiškimus dėl šnipinėjimo vadina visišku prasimanymu
Pekinas Berlyno pareiškimus, kad Vokietijoje veikia kinų šnipai, penktadienį pavadino visišku prasimanymu. ...
-
Pareigūnas: JAV viliasi, kad Vokietija pradės Ukrainai tiekti didelio nuotolio raketas
Jungtinės Valstijos tikisi, kad jų ir sąjungininkių sprendimai siųsti Ukrainai didelio nuotolio raketas gali paskatinti panašių veiksmų imtis ir Vokietiją, iki šiol atsisakančią Kyjivui suteikti savo raketų „Taurus“, ketvir...
-
Ukrainoje sulaikytas korupcija įtariamas ministras
Ukrainoje buvo sulaikytas žemės ūkio ministras Mykola Solskis, kuriam pareikšti oficialūs įtarimai dideliame korupcijos tyrime, penktadienį pranešė prokurorai. ...
-
JAV pareigūnas: didelio masto Ukrainos puolimas artimiausiu metu mažai tikėtinas1
Nauja Jungtinių Valstijų ir kitų šalių karinė pagalba padės Ukrainai susigrąžinti iniciatyvą mūšio lauke, tačiau tam prireiks laiko, o plataus masto Kyjivo pajėgų kontrpuolimas artimiausiu metu mažai tikėtinas, ketvirtadienį parei...
-
Lenkija nori atsisakyti „konfrontacinės retorikos“ Berlyno atžvilgiu
Po daug metų trukusios įtampos Lenkija, pasak užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio, nori „pataisyti“ santykius su Vokietija. Parlamente Varšuvoje pristatydamas proeuropietiškos vyriausybės užsienio politiką, jis sakė:...
-
NATO vadovas: Ukrainai dar ne per vėlu nugalėti Rusiją
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad „Ukrainai dar ne per vėlu nugalėti“ Rusiją, jei jos sąjungininkės vykdys pažadus tiekti daugiau ginklų. ...
-
Korupcija įtariamas Ukrainos žemės ūkio ministras siūlo atsistatydinti6
Ukrainos žemės ūkio ministras ketvirtadienį pasiūlė atsistatydinti po to, kai buvo įvardytas oficialiu įtariamuoju daugiamilijoninės korupcijos tyrime, pranešė Aukščiausiosios Rados pirmininkas. ...
-
Popiežius ragina konfliktus spręsti derybomis
Dėl daugybės ginkluotų konfliktų pasaulyje popiežius Pranciškus paragino ieškoti sprendimų prie derybų stalo. ...
-
Danija didina karinę pagalbą Ukrainai
Danijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad į pagalbos Ukrainai fondą įtraukia 4,4 mlrd. kronų (587,8 mln. eurų), Kyjivui prašant Vakarų sąjungininkų didesnės paramos kovoje su Rusijos invazija. ...