- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį perrinko lenką Donaldą Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininku, nors tam griežtai priešinosi Varšuva, įspėjusi, jog tai sukuria pavojingą Vokietijos dominuojamos Bendrijos nesiskaitymo su valstybe nare precedentą.
Susitikime Briuselyje lyderiai 27 balsais perrinko buvusį Lenkijos premjerą D. Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininku naujai pustrečių metų kadencijai. Prieš jo perrinkimą balsavo tik Lenkijos vyriausybės vadovė Beata Szydlo (Beata Šydlo).
B. Szydlo, kurios dešiniojo sparno euroskeptiška partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) jau daug metu nesutaria su centristu D. Tusku, paskelbė, kad keršydama už šį perrinkimą ji blokuos susitikimo baigiamąjį pareiškimą.
„Nepritarsiu viršūnių susitikimo išvadoms, todėl viršūnių susitikimas bus negaliojantis“, – spaudos konferencijoje sakė pastebimai suirzusi B. Szydlo.
Ji tvirtino, kad D. Tuskas neturėjo būti išrinktas, nes tam nepritarė jo gimtoji šalis, ir pabrėžė: „Tai labai pavojingas precedentas“.
„Pasakiau savo (ES) kolegoms, kad dabar Lenkija susidūrė su tokia situacija, tačiau gana greitai ir jie gali atsidurti tokioje pat padėtyje“, – aiškino ji.
Šis lyderių sprendimas gali išprovokuoti didžiulę priešpriešą su didžiausia buvusio komunistinio rytų bloko valstybe likus kelioms savaitėms iki ES steigiamosios Romos sutarties 60-ųjų metinių, per kurias ketinta pademonstruoti vienybę po Didžiosios Britanijos sprendimo trauktis iš Bendrijos.
„Žinome, jog dabar tai yra Sąjunga su Berlyno diktatu“, – po balsavimo sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis).
Jis pridūrė, kad tai „labai toksiška Sąjunga, galinti pakenkti daugeliui valstybių“.
Sudeginti tiltai
B. Szydlo vienintelė nepakėlė rankos per balsavimą, prieš kurį D. Tuskui teko išeiti į salės, nurodė pareigūnai ir pridūrė, kad sugrįžęs jis buvo sutiktas plojimais.
2007–2014 metais prie Lenkijos vyriausybės vairo stovėjęs D. Tuskas atmetė Varšuvos kritiką, esą jam stinga neutralumo, ir sakė, kad stengsis atitaisyti žalą, kurią padarė šis ginčas.
„Prieš imdamiesi deginti tiltus atminkite, kad jų nelikus niekada nebegalėsite grįžti atgal“, – sakė D. Tuskas, kreipdamasis į Lenkijos vyriausybę.
Jis padėkojo kitiems Bendrijos lyderiams už paramą ir pažadėjo, jog padarys viską, kad „ES taptų geresnė“ ir siektų stiprinti vienybę po pernai Jungtinėje Karalystėje įvykusio referendumo, kuriame rinkėjai pasisakė už pasitraukimą iš Bendrijos.
Vietoje oficialių išvadų D. Tuskas paskelbė „pirmininko deklaraciją“, kuriai pritarė visus Bendrijos narės, išskyrus Lenkiją. Deklaracijoje paliesti ekonomikos, gynybos, ir neramumų Balkanuose klausimai.
„Manau, šiandien pasiekėme gerą rezultatą, nors vieningo pritarimo nebuvo“, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
„Tačiau mes pratęsėme mandatą (Europos Vadovų) Tarybos pirmininkui, su kuriuo galime dirbti“, – pridūrė ji.
Lenkija, kuri pastaraisiais mėnesiais nekart pykosi su Briuseliu dėl politinių reformų, šeštadienį netikėtai pasiūlė vietoje D. Tusko Europos Vadovų Tarybos pirmininku skirti europarlamentarą Jaceką Saryuszą-Wolskį (Jaceką Sarjušą-Volskį).
D. Tuskas jau daug metų nesutaria su populistine PiS, ypač šios partijos vadovu Jaroslawu Kaczynskiu (Jaroslavu Kačynskiu). Pastarasis buvusį centristinės vyriausybės premjerą laiko „morališkai atsakingu“ už jo brolio dvynio, tuomečio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) žūtį per 2010-aisiais Rusijoje įvykusią lėktuvo katastrofą.
Visgi D. Tuską tvirtai palaikė ne tik tokios šalys, kaip Vokietija, bet net ir tradicinės rytinės Lenkijos sąjungininkės, pavyzdžiui, Vengrija, kuri laikosi panašios euroskeptiškos pozicijos.
Debesys virš Romos
Šis ginčas gali aptemdyti kovo 25 dieną vyksiantį viršūnių susitikimą, skirtą paminėti ES steigiamosios Romos sutarties 60-ąsias metines. Jame ketinta pademonstruoti vienybę po Didžiosios Britanijos sprendimo trauktis iš Bendrijos.
Penktadienį 27 ES valstybių lyderiai, nedalyvaujant Didžiosios Britanijos premjerei Th. May, aptars pasirengimą iškilmėms Romoje, per kurias, be kita ko, numatytas ir susitikimas su popiežiumi Pranciškumi.
Tačiau šios diskusijos taip pat gali išryškinti susipriešinimą Bendrijoje, dar neatsigavusią po „Brexit“ sukrėtimo ir ne itin palankiai Europos atžvilgiu nusiteikusio Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo JAV prezidentu.
Lyderiai nesutaria, ar svarbioje deklaracijoje dėl Bendrijos gairių ateinančiam dešimtmečiui, kurią ketinama paskelbti Romoje, turėtų būti paminėti planai dėl „skirtingų greičių“ Europos.
Didžiausios žemyninės Europos ekonomikos – Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija – pirmadienį Versalyje vykusiame susitikime pasisakė už tai, kad šalys galėtų pačios pasirinkti, kokiu greičiu stiprinti integraciją svarbiausiose srityse.
Tačiau rytinės Bendrijos šalys būgštauja, kad tai faktiškai atves prie „apartheido sistemos“, kai didžiosios valstybės sparčiai judės pirmyn tokiose srityse, kaip euro zona, ekonomika ir gynyba, palikdamos už savęs kitas nares.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
O. Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe, pašnekovai aptarė situaciją fronte. ...
-
Istoriniame procese prieš D. Trumpą prokurorai prakalbo apie nusikalstamą sąmokslą
Pirmajame baudžiamajame procese prieš buvusį prezidentą JAV istorijoje prokurorai pirmadienį pareiškė, kad Donaldas Trumpas įsivėlė į „rinkimų klastojimą“, nes likus kelioms dienoms iki 2016 m. rinkimų jis sumokėjo pornog...
-
Žiniasklaida: kitas JAV pagalbos Ukrainai paketas bus didesnis nei įprastai
JAV administracija rengia didesnį nei įprastai karinės pagalbos Ukrainai paketą, jame, be skubiai reikalingos artilerijos ir oro gynybos, bus ir šarvuočių. ...
-
Kim Jong Unas stebėjo pirmąsias Šiaurės Korėjos branduolinio paleidimo pratybas
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas stebėjo pirmąsias šalyje „branduolinio paleidimo“ pratybas, antradienį pranešė valstybinė naujienų agentūra KCNA, per jas buvo imituojama branduolinė kontrataka kaip įspėjimas p...
-
R. Sunakas lankydamasis Lenkijoje paskelbs apie pagalbą Ukrainai
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) antradienį vyksta į Varšuvą derybų su lenkų premjeru Donaldu Tusku ir NATO vadovu Jensu Stoltenbergu, Ukrainos ir bendrai Europos saugumo klausimais. ...
-
V. Zelenskis: Ukraina ir JAV rengia dvišalį bendradarbiavimo saugumo srityje susitarimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas ir Vašingtonas pradėjo derybas dėl dvišalio bendradarbiavimo saugumo srityje susitarimo. ...
-
Ataskaita: didžiausios pasaulyje privačiosios įmonės vengia nustatyti klimato tikslus
Tik 40 iš 100 didžiausių pasaulio privačiųjų įmonių, siekdamos kovoti su klimato kaita, užsibrėžė tikslus visiškai atsisakyti anglies dioksido išmetimo, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje. ...
-
Norvegija planuoja ženkliai padidinti pagalbos Ukrainai apimtis1
Norvegija – santykinai viena iš didžiausių Ukrainos donorių – svarsto „ženkliai padidinti“ savo teikiamos pagalbos apimtis, pirmadienį pranešė šios Šiaurės šalies užsienio reikalų ministras. ...
-
Vokietijos prezidentas Turkijoje pagerbė „gastarbeiterių“ indėlį į šalies ekonomiką1
Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris pagerbė daugybės turkų, atvykusių į Vokietiją nuo septintojo dešimtmečio, padėjusių patenkinti darbo jėgos paklausą ir atkurti pokario šalies ekonomiką, nuopelnus. ...
-
V. Zelenskis telefonu padėkojo J. Bidenui už tvirtą paramą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį telefonu padėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) už paramą Kyjivui po to, kai JAV įstatymų leidėjai šeštadienį patvirtino ilgai lauktą beveik 61 mlrd. JAV dolerių pagalb...