Vengrai referendume turėtų atmesti ES patvirtintą pabėgėlių kvotų planą

Naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad kvotų sistemos priešininkų stovykla turėtų įtikinamai laimėti. Tačiau jei balsuoti ateis mažiau nei 50 proc. rinkėjų, referendumas bus pripažintas neįvykusiu.

V.Orbano dešiniojo sparno vyriausybė varė energingą agitaciją per žiniasklaidos priemones, ragindama 8 mln. šalies rinkėjų atmesti ES planą dėl pabėgėlių paskirstymo po 28-ias bloko nares pagal privalomas kvotas.

Europos Komisija, ES vykdomosios valdžios institucija, trečiadienį pareiškė, kad referendumo baigtis neturės įtakos kvotų planui ar kitiems ES susitarimams.

Tuo tarpu V.Orbanas tvirtina, kad jei vengrai atmes kvotų planą, šis sprendimas turės teisinių pasekmių blokui.

„Valstybės narės yra teisiškai atsakingos už tai, kad būtų vykdomi jau priimti sprendimai“, – žurnalistams Briuselyje pabrėžė ES migracijos komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos).

Kaip bebūtų, šis referendumas dar didina spaudimą smarkiai susiskaldžiusiai Europai, kurią jau susilpnino Senąjį žemyną užklupusi rimčiausia migracijos krizė nuo 1954 metų ir birželį Didžiosios Britanijos priimtas sprendimas palikti Bendriją.

„Jeigu referendumai būtų organizuojami dėl kiekvieno Ministrų Tarybos ir Europos Parlamento sprendimo, kiltų pavojus teisiniam saugumui“, – liepos gale įspėjo Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

Apžvalgininkai sako, kad vengrams atmetus Bendrijos susitarimą, V.Orbano populistinė kryptis gali tapti dar reikšmingesne atsvara Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atvirų durų politikai

„Migracija yra nuodai“

Vengrijos opozicinės partijos ragino boikotuoti spalio 2-osios balsavimą, kuriame rinkėjų bus klausima: „Ar norite, kad ES galėtų įpareigoti vykdyti privalomą ne Vengrijos piliečių perkėlimą į Vengriją netgi negavus Nacionalinės Asamblėjos pritarimo?“

Susitarimui dėl migrantų paskirstymo pernai pritarė dauguma ES šalių. Jis buvo parengtas siekiant padėti Graikijai ir Italijai, kurias užplūdo šimtai tūkstančių į ES traukiančių pabėgėlių, daugiausia sirų.

Tačiau Rytų ir Vidurio Europos valstybės griežtai nepritaria planui dėl pabėgėlių paskirstymo pagal privalomas kvotas.

Vengrija iki šiol nėra priėmusi nė vieno pabėgėlio pagal kvotų schemą. Be to, ji kartu su Slovakija anksčiau šiais metais apskundė šį planą ES aukščiausiajai teismo institucijai.

Griežtą retoriką mėgstantis V.Orbanas, keliantis nuolatinį galvos skausmą Briuseliui, įspėjo, kad šis planas pažeidžia nacionalinį suverenitetą ir kelia pavojų Europos kultūriniam ir religiniam identitetui.

„Man Vengrija patinka tokia, kokia yra, ir aš nenoriu, kad kas nors galėtų ją keisti dėl nurodymo iš užsienio“, – sakė vyriausybės vadovas praėjusią savaitę duotame interviu.

V.Orbanas, migraciją vadinantis „nuodais“, neseniai paragino Libijos pakrantėje įrengti didesnes pabėgėlių stovyklas.

Sekmadienio referendumas yra viena iš daugybės antiimigracinių priemonių, kurių nuo praėjusių metų ėmėsi Vengrijos vyriausybė.

Pernai maždaug 400 tūkst. žmonių kirto Vengriją keliaudami į Vakarų Europą, kol vyriausybė rudenį uždarė pietines sienas spygliuotos vielos tvoromis ir prastūmė naujus griežtus antiimigracinius įstatymus.

Kitos vadinamojo Vakarų Balkanų maršruto šalys taip pat uždarė savo sienas, todėl šiuo metu Graikijoje yra įstrigę apie 60 tūkst. migrantų. ES trečiadienį sakė, jog tikisi iki ateinančių metų pabaigos pusę šių žmonių perkelti.

Kovą ES ir Ankara sudarė susitarimą, kuriuos siekiama pažaboti migrantų srautą, tačiau po nesėkmingo liepos pučo dėl jo įgyvendinimo kyla rimtų abejonių.