Vidurio kadencijos rinkimai JAV: mūšis dėl senato

Paprastai, praėjus porai metų po prezidento rinkimų Jungtinėse Valstijose, vyksta vadinamieji kadencijos vidurio rinkimai. Šiais metais respublikonai sieks perimti iš demokratų Kongreso kontrolę.

Apklausos kelia nerimą

Antradienį JAV rinkėjai balsuos vadinamuosiuose vidurio kadencijos rinkimuose. Rinkimų metu renkami visi 435 atstovų rūmų nariai, 33 iš 100 senatorių, taip pat 38 iš 50 valstijų valdžia.

Apklausos rodo, kad respublikonai pirmauja – ir kovoje dėl atstovų rūmų, kuriuos šiuo metu kontroliuoja, ir dėl senatorių bei valstijų gubernatorių postų.

Prognozės – nerimą kelianti žinia demokratams ir, žinoma, Demokratų partijos atstovui Barackui Obamai bei jo administracijai.

Šalies vadovui, jei respublikonai vis dėlto laimės rinkimus, teks ilgai ir nuobodžiai derėtis su Kongresu dėl kiekvieno siūlomo nutarimo. Kol kas respublikonų ir B.Obamos pozicijos daugeliu klausimų, švelniai tariant, skiriasi.

Šiuo metu prezidentas turi užnugarį – demokratų dominuojamą senatą. Respublikonai kontroliuoja Atstovų rūmus ir turi galią per mokesčius kontroliuoti išlaidas, inicijuoti pareigūnų apkaltas, o susidarius aklavietei net rinkti prezidentą.

Respublikonai ne kartą kaišiojo pagalius į ratus B.Obamai. Vis dėlto ir patys demokratai dažnai sudaro prielaidas juos kritikuoti.

Pasak politikos ekspertų, koją demokratams šiuo metu kiša užsienio politika. Šiame fronte – daug iššūkių: nuo Sirijos ir Irako iki Rusijos ir Ukrainos.

B.Obama kritikuojamas, kad užima pernelyg silpną poziciją daugeliu aktualių užsienio ir saugumo politikos klausimų. Esą Amerika neturi užsienio politikos strategijos.

Kas kontroliuos senatą?

Senatas – aukštieji JAV Kongreso rūmai. Juos kontroliuoja demokratai, tačiau prognozuojama, kad respublikonams pavyks laimėti tiek vietų, kad jie įgytų senato kontrolę.
Respublikonams vėl prognozuojama žemųjų parlamento rūmų (atstovų rūmų) kontrolė. Taigi, rinkimams susiklosčius nepalankiai demokratams, jie praras bet kokią įtaką leidžiamajai valdžiai.

Tai būtų skaudus smūgis B.Obamos administracijai. Baltieji rūmai taptų iš dalies paralyžiuoti mažų mažiausiai iki kitų Kongreso rinkimų.

Kongreso parama B.Obamai buvo reikalinga daug kartų. Pavyzdžiui, svarstant daug diskusijų sukėlusią "Obamacare" reformą.

Respublikonai tvirtino, kad programa – suteikusi milijonams amerikiečių privalomą sveikatos draudimą – pernelyg daug kainavo federalinei valdžiai. B.Obama tvirtino, kad reforma – vienas pagrindinių vidaus politikos prioritetų, nes jis negali toleruoti padėties, kai milijonams amerikiečių nesuteikiama būtina medicinos pagalba.

Jei respublikonai kontroliuotų visą Kongresą, tokių reformų B.Obamai niekuomet nepavyktų įgyvendinti.

Žinoma, B.Obama daugelį suplanuotų vidaus politikos darbų jau atliko. Vis dėlto liko dar dveji metai – per juos vadovas arba gali "prastumti" dar daugiau skurdžiausius visuomenės sluoksnius palaikančių nutarimų, arba įsivelti į aštrius ginčus su taupyti visuose frontuose besistengiančiais respublikonais, kurie, kaip parodė, nėra linkę į jokius kompromisus.

Ginčytis su Kongresu B.Obamai teko ne kartą – tai dėl minėtos sveikatos apsaugos reformos, tai skolų limito padidinimo, tai federalinės valdžios išlaidų.

Respublikonai ne sykį kaltino B.Obamą ir demokratus, kad šie gyvena ne pagal kišenę, o skolas teks padengti ateities kartoms.

Iš dalies respublikonai – teisūs. B.Obamos suplanuotos išlaidos socialinėms reikmėms ir ekonomikai stabilizuoti po krizės gerokai išpūtė bendrą JAV skolą – šiuo metu jau viršija JAV ekonomikos dydį.

Pernai rudenį JAV net kilo vadinamoji vyriausybės uždarymo krizė – Kongresui laiku nepriėmus federalinės valdžios biudžeto įstatymo, darbą laikinai privalėjo nutraukti daugelis federalinių institucijų.

Nesutarimai sukėlė neregėtą erzelį kitapus Atlanto. Respublikonai pareiškė, kad skolų limito neleis didinti, kol B.Obama nepradės taupyti. Baltieji rūmai tada atrėžė, kad respublikonai paprasčiausiai šantažuoja vyriausybę. Respublikonams šis skandalas kainavo daug. Jų populiarumas labai sumenko.

Mat tik vos per plauką nuo termino, kai baigėsi JAV skolos limito padidinimas, respublikonams ir demokratams pavyko susitarti.

Jungtinės Valstijos tuomet tik per plauką išvengė bankroto – pirmojo JAV istorijoje, galėjusio sukelti neregėtą krizę pasaulinėje finansų sistemoje.

B.Obamos politika

Prezidento administracijos politika – vienas svarbiausių kriterijų amerikiečiams renkantis, už ką balsuoti.

Vidurio kadencijos rinkimai arba susilpnina administracijos pozicijas, arba, priešingai, įtvirtina Baltųjų rūmų politikos kursą. Per anksčiau vykusius rinkimus demokratams nepavyko išsaugoti dominuojančių pozicijų – respublikonams tada pavyko atkovoti atstovų rūmų kontrolę.

Pasak apklausų, šiuo metu B.Obamą ir administracijos politiką JAV palaiko 30–40 proc. amerikiečių.

Prezidento reitingas kiek pagerėjo, palyginti su pirmosios kadencijos pabaiga, tačiau nėra toks aukštas, kad garantuotų tvirtą poziciją.

Be to, pagalius į ratus kaišioja vidaus ir užsienio politikos problemos. Ebolos viruso protrūkis Jungtinių Valstijų teritorijoje – vienas didžiausių galvos skausmų.

Nemažai amerikiečių piktinasi, kad Baltieji rūmai mažų mažiausiai paviršutiniškai reagavo į viruso keliamą grėsmę. Pasak kai kurių amerikiečių, JAV turėtų užverti sienas asmenims iš tų šalių, kuriose siaučia virusas.

Vis dėlto B.Obama delsia, nes, kritikų nuomone, prieš rinkimus, nenori įžeisti afroamerikiečių.

Kita vertus, pasak JAV politikos ekspertų, B.Obama dažniau yra linkęs ne kalbėti, o daryti – tai, žinoma, prasta strategija politikui, nes ne visuomet jo pastangos ar padaryti darbai pastebimi.

Pavyzdžiui, B.Obama, gerokai labiau nei bet kuris kitas ankstesnis JAV vadovas, rūpinasi socialine situacija. "Obamacare" suteikė maždaug 10 mln. amerikiečių medicininį draudimą ar kitokią medicininę pagalbą, be to, būtent B.Obama į biudžetą įtraukė gerokai daugiau projektų, skirtų kovoti su skurdu, nei jo pirmtakai.

Baltųjų rūmų šeimininkas, nors daugelis to nelinkę pastebėti, sugebėjo susidoroti ir su chaotiška situacija po finansų ir ekonomikos krizės 2008 m.

Pasak statistikos, kitaip nei kitų Vakarų šalių ekonomikos, JAV ekonomika nuo 2008 m. ūgtelėjo 8 proc. Sumažėjo nedarbas, taip pat federalinės valdžios deficitas.

Vis dėlto kritikai teigia, kad Jungtinės Valstijos pamažu praranda pasaulio lyderės statusą. Tai esą gerokai svarbiau nei socialinės reformos.

Ekonominėje sferoje amerikiečius pralenkė Kinija, pasak Tarptautinio valiutos fondo, tapusi pirmąja pasaulio ekonomika.

JAV tuo metu klimpsta į brangią ir sunkiai nuspėjamą karinę operaciją Sirijoje ir Irake. Pasak skaičiavimų, paskelbtų šią savaitę, kasdien JAV mokesčių mokėtojams "Islamo valstybės" įtvirtinimų bombardavimas kainuoja 8,3 mln. JAV dolerių.

Manoma, kad nuo operacijos pradžios Amerika į karinę kampaniją sukišo bene milijardą JAV dolerių. Jei kariniai veiksmai tęsis toliau, remiantis skaičiavimais, suma gali padidėti iki kelių milijardų JAV dolerių. Kritikų nuomone, viso to buvo galima išvengti laiku sunaikinus potencialią grėsmę.

B.Obama nesugebėjo diplomatiškai paspausti buvusios Irako valdžios, kad ši būtų nuosaikesnė Irako sunitams, taip pat suburti koalicijos Sirijos Basharo al Assado režimui nuversti.

Izraelis ir Palestina B.Obamos valdymo metu dažniau pykosi nei bendradarbiavo. Būtent taikos derybas JAV vadovas buvo įvardijęs vienu svarbiausių užsienio politikos prioritetų.

Galiausiai Jungtinėse Valstijose buvo kritikuojama B.Obamos santykių su Rusija "perkrovimo" politika, nedavusi jokios apčiuopiamos naudos Amerikai, be to, JAV ir jų sąjungininkes Europoje sukiršinęs Nacionalinės saugumo agentūros šnipinėjimo skandalas, po kurio B.Obamai teko asmeniškai raminti įsiaudrinusius Vakarų Europos lyderius, kad Amerika jais pasitiki.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių