Vokietija perspėja JAV nesielgti su Rusija kaip su sąjungininke

M. Pence'as ramins JAV sąjungininkes

Tarptautinėje arenoje debiutuojantis JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) bandys nuraminti skeptiškai nusiteikusias amerikiečių sąjungininkes Europoje dėl JAV užsienio politikos, vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), savo „Amerika-svarbiausia“ mantrą pavertusiam pagrindiniu naujosios administracijos principu.

M.Pence'o kelionė į Vokietiją ir Belgiją yra pirmoji viceprezidento užsienio kelionė, kurios metu siekiama nuraminti JAV partnerius Europoje ir Artimuosiuose Rytuose dėl Vašingtono įsipareigojimų tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip NATO ar Europos Sąjunga, sakė Baltųjų rūmų patarėjai prieš šį vizitą.

Europos šalys yra sunerimusios dėl Rusijos agresijos, todėl jas domina D.Trumpo santykiai su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu ir tai, ar naujasis prezidentas palaikys izoliacionizmo idėjas.

D.Trumpo nacionalinio saugumo patarėjui Michaelui Flynnui (Maiklui Flinui) pasitraukus iš pareigų, JAV sąjungininkės iš naujo turi įvertinti M.Pence'ą ir jo reikšmę naujojoje administracijoje. M.Flynnas buvo priverstas atsistatydinti pirmadienį, po pranešimų, kad jis suklaidino M.Pence'ą dėl savo ryšių su vienu Rusijos diplomatu, apie kuriuos viceprezidentas sužinojo iš žiniasklaidos.

M.Pence'as penktadienį atvyko į Vokietiją dalyvauti Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje jis turėtų pasakyti kalbą šeštadienį ir vėliau susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Taip pat numatytas M.Pence'o susitikimas su Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – lyderiais bei su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka. Visos jos nerimauja dėl Rusijos agresijos keliamos grėsmės. JAV viceprezidentas dar susitiks su Turkijos ministru pirmininku Binali Yildirimu(Binaliu Jildirimu).

„Tai yra gana tiesmukai kalbantys žmonės ir jie yra labai nervingi. Pence'as atrodo kaip suaugęs, – sakė Jameseas Jeffrey (Džeimsas Džefris), buvęs JAV ambasadorius Irake ir Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto atstovas. – Klausimas, ar Trumas jo paklausys?“

M.Pence'as taip pat turėtų susitikti su Irako ir Afganistano lyderiais. Jau pirmosiomis savo prezidentavimo dienomis D.Trumpas paskelbė apie ketinimus tęsti kovą su „Islamo valstybės“ (IS) grupuote ir ją nugalėti. Tačiau jis taip pat pareiškė, kad JAV gali gauti antrą progą pasinaudoti Irako nafta kaip kompensacija už savo pastangas karo draskomoje šalyje. Tiesa, šią mintį iš karto atmetė Irako premjeras Haideras al Abadi (Haideras Abadis), kuris susitiks su M.Pence'u.

D.Trumpo įsakas dėl pabėgėlių priėmimo sustabdymo ir imigracijos suvaržymų, kurio galiojimas dabar sustabdytas, taip pat papiktino daugelį šio įsako paliestų musulmoniškų šalių, tarp jų ir Iraką – JAV sąjungininką kovoje su IS.

JAV sąjungininkės reikalaus iš M.Pence'o įrodymų, kaip D.Trumpo administracija planuoja bendrauti su Rusija po M.Flynno atsistatydinimo, JAV aiškinimosi apie Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus ir D.Trumpo pagyrų V.Putinui praeityje.

Palei Rusijos sieną esančios Europos valstybės nerimauja dėl galimų glaudesnių JAV ir Rusijos ryšių, D.Trumpui pasamprotavus, kad galima būtų sušvelninti Rusijai dėl Krymo aneksijos taikomas sankcijas, sutarus su ja dėl branduolinės ginkluotės ribojimo, taip pat viename interviu prieš inauguraciją pavadinus NATO atgyvena.

NATO, karinis Europos ir Šiaurės Amerikos demokratinių valstybių aljansas, buvo sukurtas po Antrojo pasaulinio karo tarptautiniam bendradarbiavimui stiprinti, kaip atsvara Sovietų Sąjungos stiprėjimui. 2014 metais 28 valstybių Aljansas ėmėsi kurti greitojo reagavimo pajėgas, labiausiai pažeidžiamoms NATO narėms apsaugoti nuo konfrontacijos su Rusija.

Tačiau kandidatuodamas D.Trumpas abejojo, ar jam tapus prezidentu JAV galės laikytis savo įsipareigojimų NATO organizacijoje. Savo interviu liepą jis sakė spręsiąs, ar ginti Baltijos respublikas nuo Rusijos agresijos, priklausomai nuo to, kaip šios šalys „vykdo savo įsipareigojimus mums“.

M.Pence'as vėliau vyks į Briuselį, kur sekmadienį dalyvaus susitikimuose, susijusiuose su NATO ir Europos Sąjungos reikalais. Pirmadienį numatytas jo susitikimas „akis į akį“ su ES Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, Europos Komisijos pirmininku Jean-Claude Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) ir NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.