Vokietijos kanclerė imsis paskutinio bandymo suformuoti koaliciją

  • Teksto dydis:

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį imsis paskutinio bandymo susitarti su antra didžiausia šalies politine jėga dėl koalicinės vyriausybės formavimo.

Šios derybos kanclerei taip pat reiškia mūšį už savo politinės karjeros išsaugojimą.

Rugsėjį vykusiuose rinkimuose A. Merkel nepavyko užsitikrinti daugumos ir Vokietijos politikos veteranei nesiseka rasti partnerių, su kuriais galėtų vadovauti didžiausiai Europos ekonomikai.

Žlugus bandymui suformuoti koaliciją su kairiosios pakraipos Žaliųjų partija ir verslui palankia Laisvąja demokratų partija (FDP), dabar kanclerė viliasi atnaujinti politinį aljansą su Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD).

A. Merkel labai svarbu, kad šios derybos būtų sėkmingos. Ne mažiau jų sėkme suinteresuoti ir kanclerės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) sąjungininkės Bavarijoje, Krikščionių socialinės sąjungos (CSU), vadovas Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis) ir SPD lyderis Martinas Schulzas (Martinas Šulcas), sako Duisburgo-Eseno universiteto politologas Karlas-Rudolfas Korte (Karlas Rudolfas Kortė).

„Šiose derybose sprendžiamas ne tik koalicijos, bet ir jų politinių karjerų klausimas. Visoms trims bus galas, jei koalicija nebus sudaryta“, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui ZDF.

Ketvirtadienis yra beveik savaitę trunkančių preliminarių derybų paskutinė diena. Preliminariose derybose aiškinamasi, ar abi stovyklos turi pakankamai sąlyčio taškų, kad būtų galima pereiti prie kito etapo ir pradėti oficialias derybas dėl koalicijos.

A. Merkel buvo nusiteikusi optimistiškai ir sakė, jog gali pasisekti, nors kelyje į koaliciją lieka nemažai rimtų kliūčių.

Kraštutinių dešiniųjų grėsmė

Ketvirtadienį vakare partijos turėtų paskelbti, ar tęs pastangas iki kovo ar vėliausiai balandžio suformuoti naują vyriausybę.

Derybininkams reikia rasti kompromisą dėl esminių politinių pozicijų skirtumų. SPD nori didinti socialinę gerovę, o konservatoriai ragina mažinti mokesčius, nes Vokietijos biudžetas jau kurį laiką yra perteklinis.

Vokietijai ketvirtą mėnesį gyvenant politinio paralyžiaus sąlygomis, savo poziciją išsakė ir didžiausia Berlyno partnerė Europos Sąjungoje Prancūzija. Jos finansų ministras Bruno Le Maire'as (Brunas Le Meras) trečiadienį atkartojo SPD raginimą Vokietijai daugiau investuoti.

Be fiskalinių ir išlaidų klausimų, dviem didžiosioms partijoms taip pat reikia ieškoti būdų pažaboti kraštutinių dešiniųjų iškilimą.

Islamofobiškos ir prieš imigrantus nukreiptos retorikos nevengianti kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) sėkmingai pasinaudojo visuomenės pykčiu dėl pabėgėlių antplūdžio ir rugsėjį vykusiuose rinkimuose surinko rekordiškai daug balsų.

Siekdamas užkirsti kelią tolesniam savo elektorato balsų nutekėjimui kraštutiniams dešiniesiems, A. Merkel aljansas nori griežtesnės pozicijos imigracijos klausimu. Tačiau bus sunku įtikinti socialdemokratus tam pritarti.

Net jei derybininkams pavyks pasiekti susitarimą, jį įgyvendinti dar gali sutrukdyti SPD delegatai, o vėliau ir eiliniai partijos nariai. Jie per balsavimus išsakys savo poziciją, ar tradicinė dirbančiųjų klasės partija turėtų vėl dirbti vyriausybėje A. Merkel šešėlyje.

„Pagrįstas skepticizmas“

SPD vicepirmininkas Ralfas Stegneris (Ralfas Štegneris) pažymėjo, jog dėl susitarimo dar niekas neaišku, ir pridūrė, jog „skepticimas buvo, yra ir išliks pagrįstas“.

Socialdemokratų jaunimo sparno lyderis Kevinas Kuehnertas (Kevinas Kūnertas) taip pat energingai ragina nesudaryti susitarimo su konservatoriais.

„Visas viltis sieju su partijos suvažiavimu: vis dar galime užkirsti kelią Didžiajai koalicijai“, – sakė K. Kuehnertas savaitraščiui „Der Spiegel“.

Jo nuomone, dar ketveri metai valdžioje su A. Merkel taptų mirtinu smūgiu socialdemokratams, rugsėjį vykusiuose rinkimuose gavusiems rekordiškai mažai balsų.

K. Kuehnertui priimtinesnė atrodo A. Merkel vadovaujamos mažumos vyriausybės idėja. Kanclerės konservatoriai atmetė tokią galimybę, pareiškę, kad tokia vyriausybė būtų per daug nestabili.

Tuo tarpu naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad nedaug vokiečių palaiko naujos Didžiosios koalicijos idėją.

Remiantis žurnalo „Focus“ paskelbtais sociologinio tyrimo rezultatais, 34 proc. vokiečių mano, jog šalyje turėtų būti rengiami nauji rinkimai, o už konservatorių ir socialdemokratų aljanso sugrįžimą į valdžią pasisako tik 30 proc. rinkėjų.

Per kitą apklausą, kurios rezultatus paskelbė visuomeninis transliuotojas ARD, 45 proc. respondentų nurodė palankiai žiūrintys į naują Didžiąją koaliciją, o 52 proc. įvardijo ją kaip blogą variantą.


Šiame straipsnyje: Angela Merkelvokietijakoalicija

NAUJAUSI KOMENTARAI

pipiec

pipiec portretas
tau Angele, eisi gyvent pas babajus..

Tadas

Tadas portretas
Kaip buvęs vokiečių bičiulis ir gerbėjas patariu: eik,Angela,į pensiją,Vokietijai ir Europai reikalingi pokyčiai...

Anonimas

Anonimas portretas
Kad tave komunistine STAZI kekse gauja muslimu ispistu per visas skyles. Sunaikinti liberast piderasinius rezimus Europoje. Sunaikinti Eurokolchosa - Tautu kalejima.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių