„WikiLeaks“ kelia pavojų amerikiečiams?

CŽV atstovė nepatvirtino diena anksčiau paskelbtos medžiagos autentiškumo, bet pati „WikiLeaks“ nurodė, kad ši informacija buvo nutekinta iš CŽV kibernetinio šnipinėjimo operacijų.

„Amerikos visuomenei labai didelį nerimą turėtų kelti bet koks „WikiLeaks“ demaskavimas, kuriuo siekiama pakenkti žvalgybininkų bendruomenės galėjimui ginti Ameriką nuo teroristų ir kitų priešininkų“, – sakė CŽV atstovė Heather Fritz Horniak (Heter Fric Horniak).

„Tokie demaskavimai ne tik kelia pavojų JAV žmonėms ir operacijoms, bet ir aprūpina mūsų priešininkus įrankiais bei informacija mums kenkti“, – sakė ji.

H. Fritz Horniak teisino CŽV kibernetines operacijas, kuriomis, kaip rodo „WikiLeaks“ medžiaga, labai daug dėmesio buvo skiriama įsilaužimui į buitinės elektronikos priemones, naudojantis įvairiomis žalingomis programomis.

„Tai CŽV darbas – būti pažangiai, moderniausiai, pirmai gynybos linijai saugant šią šalį nuo užsienio priešų“, – sakė ji.

Šnipinėti draudžiama

Ji taip pat pažymėjo, kad jokia neva vykdyta veikla nebuvo nukreipta prieš JAV piliečius. Šiai valdybai yra draudžiama šnipinėti žmones šalies viduje ir amerikiečius užsienyje.

Antradienį „WikiLeaks“ paskelbė beveik 9 tūkst. dokumentų, kurie, svetainės teigimu, buvo nutekinti iš CŽV. Svetainė tai pavadino didžiausiu visų laikų slaptos žvalgybinės medžiagos paskelbimu.

„Ši nepaprasta kolekcija, kuri yra tolygi daugiau kaip keliems šimtams milijonų kodų eilučių, suteikia jos turėtojui visus CŽV įsilaužimo pajėgumus“, – nurodė svetainė.

Nutekinti dokumentai rodo, kad CŽV įsilaužėliai gali paversti televizorių pasiklausymo įrenginiu, apeiti populiarias duomenų šifravimo programėles ir galbūt kontroliuoti automobilius.

Dauguma ekspertų mano, kad „WikiLeaks“ paskelbta medžiaga yra autentiška, o JAV žiniasklaida trečiadienį pranešė, kad Federalinis tyrimų biuras rengiasi dėl šio nutekinimo pradėti baudžiamąjį tyrimą ir galbūt ieškos agentūroje dvigubo agento arba „miegančio“ šnipo.

Laikraštis „The Washington Post“ rašė, kad FTB rengia „didelę „kurmio“ medžioklę“ aiškinantis, kaip „WikiLeaks“ gavo šį didžiulį informacijos apie įsilaužimą, planus ir įrankius paketą.

JAV teisingumo pareigūnai nepatvirtino tokio tyrimo. CŽV jau yra įpainiota į politizuotą tyrimą dėl įtariamo Rusijos kišimosi į JAV praėjusių metų rinkimus siekiant padėti prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kampanijai.

Reikalauja nutraukti

Kinija ketvirtadienį pareikalavo Jungtinių Valstijų „nutraukti savo kibernetines atakas“, kai vyriausybių paslaptis viešinanti svetainė „WikiLeaks“ paskelbė pluoštą dokumentų, kurie, jos teigimu, atskleidė JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kibernetinio šnipinėjimo operacijas.

Kaip rodo šią savaitę paviešinti dokumentai, CŽV sukūrė daugiau nei tūkstantį žalingų programų – virusų, „Trojos arklių“ ir kitokios programinės įrangos, gebančios patekti į elektroninius įrenginius ir perimti jų kontrolę.

„Mums neramu dėl šių pranešimų. Kinija pasisako prieš bet kokio pobūdžio kibernetines atakas“, – žurnalistams sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

„Raginame JAV nutraukti pokalbių pasiklausymą, stebėjimą vaizdo kameromis, šnipinėjimą ir kibernetines atakas, nukreiptus prieš Kiniją ir kitas valstybes“, – sakė Geng Shuangas (Geng Šuangas) per tradicinę spaudos konferenciją.

„Kinija tvirtai saugos savo kibernetinę erdvę. Ji pasirengusi aktyvesniam dialogui ir bendradarbiavimui su tarptautine bendruomene siekiant parengti visoms šalims priimtinų tarptautinių taisyklių, susijusių su kibernetine erdve, rinkinį“, – pridūrė jis.

„WikiLeaks“ teigimu, JAV žvalgyba žinojo apie spragas, esančias „Apple“, „Google“, „Samsung“ išmaniusiuose įrenginiuose ir jų programinėje įrangoje, tačiau apie tai bendrovių neįspėjo. Vietoje to CŽV sekimui išnaudojo populiarias programėles, tokias kaip „WhatsApp“, „Signal“, „Telegram“, „Weibo“ ar „Confide“.