- Liucija Zubrutė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai Albano arenoje Londono priemiestyje kultūrizmo varžybų žiūrovai suprato, jog pirato kostiumą pasirinkęs Jonas Zimnickas į sceną išėjo su kojos protezu, prapliupo plojimais. 9-erius metus Jungtinėje Karalystėje gyvenantis vyras iškovojo pergalę kostiumo rungtyje ir užėmė 4 vietą svorio kategorijoje iki 75 kilogramų.
Kembridže gyvenantis J. Zimnickas sako, kad konkurse maždaug prieš pusę metų jam pasiūlė dalyvauti vienas pažįstamas. Asmeniniu treneriu dirbantis lietuvis mažiau nei per 6 mėnesius pasiruošė pasirodymui.
„Atėjus konkurso dienai, galvojau, kad nesu gerai pasiruošęs, tačiau pavyko laimėti 4 vietą. Tai buvo pirmas kartas, kai dalyvavau konkurse. Sulaukiau labai geros žmonių reakcijos, todėl norėčiau pamėginti laimėti dar kartą“, – apie planus kitais metais dalyvauti Europos čempionate LRT.lt pasakoja J. Zimnickas.
Idėją pirato kostiumui kilo prisiminus filmus, kuriuose jūrų plėšikai dažnai vaizduojami su medine koja. Tuomet vienas iš J. Zimnicko klientų pasisiūlė tokią koją pagaminti: „Jis pats susirado informaciją, kad piratai naudodavo nupjautą stalo koją ir pasistengė, kad ji taip ir atrodytų.“
Gimė su trumpesne koja
J. Zimnickas gimė ir užaugo Lenkijoje, 7 kilometrus nuo Punsko nutolusiame kaimelyje pavadinimu Burokai. Tačiau kalbėdamas apie viešnages namuose, kur nuo pat vaikystės dirbdavo tėvų ūkyje, sako, kad važiuoja į Lietuvą.
„Gimiau su trumpesne, neišsivysčiusia dešine koja. Nežinau kodėl – namie niekas per daug apie tai nekalbėjo. Augant turėjau problemų dėl protezų – tai per sunkus, tai per mažas – dažnai reikėdavo keisti“, – situaciją prieš kojos amputaciją prisimena pašnekovas.
Sulaukęs 19 metų, vaikinas apsilankė pas gydytojus ir sulaukė pasiūlymo trumpesnę koją amputuoti, nes ji ateityje galėtų sužaloti visą kūną.
„Iš pradžių išsigandau. Galvojau: juk iki šiol aš vaikščiojau, dirbau. Paskui maždaug už mėnesio paskambinau gydytojui, pasakiau, kad sutinku, ir po pusės metų man buvo atlikta operacija“, – prieš beveik 12 metų nutikusius įvykius prisimena J. Zimnickas.
Sunki pradžia ir savas verslas
Kai 2004-aisiais atsivėrė Europos Sąjungos sienos, 22-ejų metų J. Zimnickas su 40 svarų kišenėje atvyko pas savo pusbrolį į Jungtinę Karalystę. Pradėjęs nuo valytojo darbo, šiandien vyras veda asmenines treniruotes.
„Gyvenau kempinge, mazgojau indus restorane, valiau tualetus ir biurus. Po metų pradėjau mokytis anglų kalbos – kasdien lankiau pamokas“, – apie pirmuosius metus Jungtinėje Karalystėje pasakoja J. Zimnickas.
Tuo pat metu vyras nuolat sportavo – su britų atletų komanda bėgiodavo sprintus, kilnodavo svarmenis, žaisdavo krepšinį neįgaliojo vežimėlyje.
Šiuo metu vyras nuomojasi patalpas ir dirba asmeniniu treneriu. Tai pat su gyvenimo drauge augina vienerių metų dukrą Oliviją.
Skiriasi net žvilgsniai
Lygindamas kraštiečių ir britų požiūrį į neįgaliuosius, pašnekovas pripažįsta, kad jaučia didelį skirtumą – atrodo, kad gimtajame krašte trūktų žmogiškojo kontakto. Jis sako, kad gimtinėje visi žinojo apie sveikatos būklę, tačiau atrodydavo lyg jaunas vaikinas būtų nematomas.
„Jie labai žiūri. Grįžtu į Lietuvą, pavyzdžiui, su šortais – aš įpratęs, man su jais patogu – ir sulaukiu žvilgsnių. Turiu draugą iš Punsko, kuris po avarijos nebegalėjo vaikščioti. Pamenu, kaip mes jį stumdavome miestelyje ir sulaukdavome tų tokių žvilgsnių“, – apie žmonių reakciją pasakoja J. Zimnickas.
Anot jo, aplinkiniai turėtų elgtis taip, kaip norėtų, kad būtų elgiamasi su jais pačiais. Vyras tikina, kad nereikia bijoti užkalbinti, padėti, jei reikia ir, jei įdomu, paklausti, kodėl žmogus tapo neįgalus.
„Nereikia jų traktuoti kaip visiškai neįgalių – juk jie moka ir duris atsidaryti, įvažiuoti, pasikelti. Tiesiog reikia elgtis natūraliai, atvirai ir tiesiog klausti“, – pataria J. Zimnickas.
Jis sako, kad Jungtinėje Karalystėje žmonės atviresni, domisi, kas nutiko – nesigėdija klausti.
Jei nesistengsi, net ir gera koja nepadės
Lygindamas gimtojo krašto ir dabartines sąlygas treniruotis, J. Zimnickas teigė nematąs didelių skirtumų, nes, anot jo, svarbiausia turėti motyvacijos bei ryžto kažką veikti ir pasiekti rezultatų.
„Jei stengiesi – gali keliauti tolyn. Niekas savaime nepasidaro. Buvau nusprendęs, kad būsiu sprinteris – užsidėsiu gerą koją ir galėsiu greitai bėgti. Treniravausi, stengiausi, bet labai gerų rezultatų nepasiekiau. Taigi gera koja – ne viskas. Taip atrodo, kad jei jau kažką gero turi, tai jau nereikia stengtis“, – tikina sportininkas.
J. Zimnickas pripažįsta, kad norint užsiimti profesionaliu sportu, geresni protezai yra reikalingi. Paprasti, skirti vaikščiojimui nebetinka. Neseniai viena protezus gamintanti įmonė jam padovanojo aukštos klasės gaminį.
Tačiau norint užsidėti kokybišką ir brangią dirbtinę koją, reikia turėti stiprius išlavintus raumenis, nes kitu atveju nebus įmanoma pilnai jos išnaudoti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Papasakojo, kaip atrodo lietuvių gyvenimas Taivane ir kodėl bilietų atgal į tėvynę jie nesižvalgo5
Nors Taivano salos plotas panašus į Belgijos, sutikti lietuvių čia ne taip paprasta kaip Europos Sąjungos širdyje. ...
-
Arabų pasaulio elitą sužavėjusi lietuvė apie skaudžią išdavystę: viskas buvo tvarkoma iš anksto6
Daugiau nei dešimt metų Monake gyvenančiai gemologei, juvelyrinių dirbinių kūrėjai, verslininkei Dovilei De Angelis pavyko įsitvirtinti išskirtinėje verslo nišoje arabų pasaulyje. Jos kasdienybe tapo auksas, deimantai, platina, o ...
-
Lietuvių pora persikėlė gyventi į vieną gražiausių Tailando vietų: mums nepatiko, kur ritasi Europa22
Pažvelgus į Tomos ir Karolio Martinkų paskyras instagrame, apima didžiulis susižavėjimas ir noras keliauti. Ši jauna turistų dieviname Tailando Krabi kurorte namus atradusi šeima gyvena tikrų tikriausią svajonių gyvenimą. Tačiau dar v...
-
Aistruolės fotografės akiratyje – Šiaurės pašvaistės ir debesys1
Dvyliktus metus Norvegijoje gyvenanti Ramunė Šapailaitė juokauja: „Esu daugiafunkcė lietuvaitė: žvejoju, grybauju, užsiimu menais, fotografuoju gamtos reiškinius, o užvis dažniausiai – Šiaurės pašvaistes.“...
-
Už brazilo ištekėjusi M. Silva: mano širdis braziliška52
„Braziliją pamilau dar prieš susitikdama su būsimu vyru“, – tikina fotografė Miglė Silva. Su savo vyru brazilu Viniu ji susipažino instagrame, o šiandien pora gyvena Vilniuje ir augina ketverių dukrelę Agathą. ...
-
Viceministras: nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų užsieniečiai10
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad šiuo metu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius taikomi apribojimai yra biurokratiniai, o jų kvotos realiai neegzistuoja. ...
-
Lietuvos konsulatas Čikagoje: 100 metų4
Prieš 100 metų Lietuvos Respublikos valdžia dideliam lietuvių išeivijos džiaugsmui nutarė įkurti savo konsulatus JAV. Lietuvos ir JAV lietuvių spauda pranešė, kad 1924 m. vasario 16 d. oficialiai atidarytas Lietuvos konsulatas JAV ...
-
Ispanijoje gyvenanti G. M. Višomirskytė: egzotinių gyvūnų auginimas – kaip priklausomybė4
Egzotinių gyvūnų mylėtoja Gaudrė Marija Višomirskytė su vyru Denizu ir dviem dukrytėmis prieš metus persikėlė gyventi į saulėtąją Ispaniją. Čia juos ir nuvedė meilė gamtai ir gyvūnams: pora gavo tokį pasiūlymą, koks pasitaiko...
-
Muziką ir Italiją pamilusi lietuvė pasiryžo didelėms permainoms17
Profesionali muzikantė Daiva Zeleckaitė-Diržienė prieš ketverius metus, artėjant karantinui, liko gyventi Italijoje, šalyje, kuri jai nuo mažens asocijavosi su didžiuoju menu. Dabar ji – kelionių organizatorė Apulijoje, iš p...
-
Pati renkasi, su kuo dirbti: pinigai – ne pagrindinė sąlyga, svarbiausia – tarpusavio ryšys13
Nors šiuo metu Londone dirba su ypatingais klientais, kaunietė Ingrida Michmel svajoja apie Lietuvą, į kurią pastaruoju metu atvyksta vis dažniau ir dažniau. ...