ES viršūnių susitikimo klausimai – kova su klimato pokyčiais ir Ebolos virusas

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį susirinks Briuselyje per viršūnių susitikimą, kuriame tikimasi priimti svarbią sutartį dėl kovos su klimato pokyčiais, taip pat sustiprinti pastangas, siekiant įveikti mirtinai pavojingo Ebolos viruso protrūkį.

28 ES šalių valstybių ir vyriausybių vadovai per dviejų dienų susitikimą taip pat svarstys, kaip būtų gali paspartinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, baiminantis jau trečiosios recesijos bangos.

Ketvirtadienį daugiausiai dėmesio bus skirta ambicingam kovos su klimato kaita priemonių paketui, kuriame bus įvardyti uždaviniai šioje srityje iki 2030 metų. Tačiau lyderiams taip pat teks spręsti išliekančius nesutarimus, kaip Bendrijos narės turėtų pasidalyti šią naštą.

Preliminariose viršūnių susitikimo išvadose, su kuriomis susipažino naujienų agentūra AFP, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalus siūloma sumažinti 40 proc. lyginant su 1990 metų lygiu. Be to, atsinaujinančių šaltinių energetika turėtų patenkinti 27 proc. energijos poreikio, o bendrą energijos suvartojimą būtų siekiama sumažinti 30 procentų.

Tačiau daugelis šalių kelia prieštaravimus, ypač nuo akmens anglių naudojimo priklausoma Lenkija, kuri sako, kad jos jėgainių modernizavimo kaina būtų per didelė. Tuo tarpu Portugalija nori, kad būtų kuriama glaudesnė daugiašalė energetikos infrastruktūra.

„Vis dar esama sudėtingų klausimų, kuriuos reikia išspręsti. Pažiūrėsime, ar mums pavyks tai padaryti“, – žurnalistams sakė vienas šaltinis Vokietijos vyriausybėje, prašęs neviešinti jo vardo.

Tačiau kiti ES šaltiniai reiškė didesnį optimizmą.

„Susitarimo dar nėra, tačiau manau, kad nuomonių skirtumai susiaurėjo iki poros svarbiausių klausimų, kuriuos lyderiai išspręs ketvirtadienio vakarą“, – sakė vienas šaltinis.

Kova su Ebola 

Prognozuojama, kad kur kas paprasčiau bus pasiekti susitarimą dėl kovos su Ebolos viruso protrūkiu Afrikoje, kuris jau pareikalavo beveik 4 900 gyvybių, ir pastangų užkirsti jam kelią tapti pasauline grėsme. Vis dėlto ir čia svarbiausias klausimas bus pinigai.

Praėjusią savaitę aptarti kovos su Ebola buvo susitikę ES užsienio reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai.

„Mūsų lyderiai aptars klausimą, ką dar būtų galima padaryti, kad būtų užtikrinta mūsų didesnė finansinė parama, geresnis medicininis aptarnavimas ir daugiau įrangos vietoje“, - sakė vienas šaltinis žurnalistams.

ES valstybės narės ir Europos Komisija jau pažadėjo kovai su Ebolos virusu skirti beveik 600 mln. eurų.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) rengiasi paraginti kitų Bendrijos valstybių lyderius padidinti šią sumą iki 1 mlrd. eurų, nurodė šaltiniai britų vyriausybėje.

Ispanų slaugė, kuri buvo pirmasis žmogus, užsikrėtęs Ebolos virusu ne Afrikoje, pasveiko, antradienį patvirtino medikai, sumažindami nuogąstavimus dėl galimo ligos išplitimo Europoje.

Bendrijos lyderiai taip pat aptars Ukrainos krizę, tačiau pažangos šiuo klausimu nesitikima, nes paliaubų tarp Kijevo ir prorusiškų separatistų vertinimas numatytas tik kitą antradienį.

Jie taip pat turėtų aptarti Irake bei Sirijoje veikiančių „Islamo valstybės“ džihadistų keliamą grėsmę, daugiausiai dėmesio skiriant pavojui, kuris kyla dėl iš tų šalių į namus grįžtančių kovotojų, pasirengusių čia vykdyti teroro atakas.

ES lyderių penktadienio derybose ekonomikos klausimais dalyvaus Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis). Penktadienį taip pat įvyks euro zonos valstybių viršūnių susitikimas.

Sunkiausios veikiausiai bus derybos dėl klimato, vyksiančios tvyrant nerimui dėl energetinio saugumo Bendrijoje, kurios santykiai su savo didžiausia dujų tiekėja Rusija yra smarkiai pašliję dėl krizės Ukrainoje.

ES šaltiniai sakė, kad skurdesnės ir nuo iškastinio kuro priklausomos šalys, tokios kaip Lenkija ir kitos Bendrijos narės Rytų Europoje, nesutaria su turtingesnėmis šiaurinėmis šalimis dėl to, „kas ir kiek“ turėtų mokėti už elektrinių modernizavimą bei išmetalų mažinimą.

Tuo tarpu tokios šalys kaip Ispanija ir Portugalija ginčijasi su Prancūzija dėl savo noro nutiesti daugiau tarpvalstybinių elektros energijos perdavimo linijų, kuriomis galėtų eksportuoti vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos perteklių.

ES nori, kad susitarimas dėl kovos su klimato kaita tikslų būtų parengtas iki ateinančiais metais Paryžiuje vyksiančio viršūnių susitikimo, kuriame ketinama priimti naują Jungtinių Tautų remiamą sutartį dėl klimato kaitos.

Klimato klausimų derybininkai, kurie šią savaitę susitiko Liuksemburge, veikiausiai ieškos kompromiso iki paskutinės minutės, sakė vienas lenkų diplomatas.

„Lūkesčių kartelė pakelta taip aukštai, kad jei susitarimo viršūnių susitikime nebus, tai bus priimta blogai“, - sakė diplomatas.