Feniksas, kylantis iš pelenų?

Kobanės miestas Sirijoje tapo kruvinų susirėmimų tarp "Islamo valstybės" (IS) ir Sirijos kurdų epicentru. Taikai įsivyravus, miestas pamažu stojasi ant kojų, nors vietiniai ir bijo, kad džihadistai gali grįžti.

Faiza Mohammed, gyvenanti Kobanėje, pasakojo, kad miestas po karo virto vaiduokliu. Mokykla, į kurią ėjo ji ir jos vaikai, tebestovi suvarpyta kulkų, kaimynai, kadaise padėję prižiūrėti vaikus, seniai išvyko. O gatvėje, kurioje anksčiau buvo tuzinas pastatų, liko stovėti tik Faizos ir vienos pagyvenusios poros namai. Aplinkui – griuvėsių jūra.

"Na, bent jau tebeturime kaimynus kitoje gatvės pusėje. Vadinasi, tarsi ir viskas gerai. Tiesa, naktį visas duris užrakiname, niekam neatidarome. Pasaulyje dabar labai nesaugu", – pripažino moteris.

Našle Faiza tapo dar prieš prasidedant pilietiniam karui Sirijoje. Tiesa, Kobanėje, kai mieste virė mūšiai tarp džihadistų ir Sirijos kurdų sukarintų grupuočių, ji pati vos neprarado gyvybės. Moteris pasakojo, kad Sirijos kurdų pajėgos, norėdamos išvaduoti miestą, atakavo islamistus raketomis. Visa tai nutiko pernai. Galiausiai, palaikomi amerikiečių oro smūgių, kurdai šiaip ne taip sugebėjo atkovoti Turkijos pasienyje esantį miestą. Nors dabar Kobanė ir atrodo kaip po galingo žemės drebėjimo.

Daugelis Sirijos miestų atrodo panašiai kaip Kobanė. Prireiks daug laiko, kol jie bus atstatyti.

Tiesa, Kobanės gyventojai, kuriems pavyko išsaugoti gyvybę per bombardavimą, džiaugėsi, kad bent jau gyvųjų mieste dabar gerokai daugiau nei žuvusiųjų.

Vietos valdžios atstovai, priklausantieji kurdų mažumai Sirijoje, sako, kad į miestą pamažu grįžta pabėgėliai. Jie atvyksta kiekvieną mėnesį, daugiausia iš čia pat esančios Turkijos teritorijoje esančių pabėgėlių stovyklų.

Atsidarė ir kai kurios parduotuvės – jose galima įsigyti mobiliųjų telefonų, cigarečių ir net ant grotelių keptos vištienos. Prekybininkai pasirūpino ir savo parduotuvių išvaizda – įstatė naujus langus, atnaujino duris, patinkavo sienas, kurios buvo suvarpytos kulkų ir skeveldrų.

Neturintieji galimybės įsigyti naujų langų, laikinai angas dengia tuo, ką randa, – paprastai medžio arba plastiko lakštais.

"Džiugu, kad mieste pagaliau galima gyventi", – sakė Idris Nassanas, vietos valdžios pareigūnas. Anot jo, mūšiams pasibaigus, net 80 proc. pastatų Kobanėje buvo sugriauti. Nepataisomai sugadinta didžioji dalis infrastruktūros – nuo kelių iki transporto priemonių.

Kadangi su Damasku Kobanė ryšius nutraukė, miesto gyventojai vienašališkai įkūrė specialią komisiją, turinčią koordinuoti miesto atstatymo darbus. Toje komisijoje – Sirijos kurdų diasporos atstovai.

Pirmoji užduotis – atnaujinti vandens tiekimą visame mieste. Vėliau galima bus kalbėti apie susisiekimo atnaujinimą. Galiausiai reikia atrasti žuvusiųjų palaikus, kurie iki šiol tebėra po griuvėsiais. Ir tinkamai juos palaidoti.

Mūšių metu buvo sugriauta pagrindinė miesto ligoninė, daugelis valdžios pastatų, mokyklų, šventyklų ir kitų visuomeninių pastatų. Be kita ko, nemažai Kobanės gyventojų dar nesijaučia saugūs – birželio mėnesį IS kovotojai, apsimetę prieš Sirijos valdžią kovojančiais sukilėliais, įsiveržė į miestą, kur iššaudė 250 žmonių. Tiesa, netrukus Sirijos kurdų kovotojai džihadistus nukovė.

Kobanė tikisi, kad miesto atstatymą parems ir tarptautinės organizacijos. Jos jau suteikė tam tikrą pagalbą – parūpino kilnojamuosius elektros generatorius, įsteigė laikinas klinikas.

Miesto gyventojai dabar net gali nusipirkti kelias valandas elektros per dieną. Tiesa, kol kas miestiečiams sunku gauti įrangos ir būtinų medžiagų pastatams remontuoti ir atstatyti.  Kobanė – visai šalia Turkijos, tačiau šios šalies kariškiai ir pasieniečiai neleidžia į Siriją gabenti krovinių, nes Ankaros santykiai su kurdais – tiek iš Irako, tiek ir iš Sirijos – įtempti.

Nepaisant to, praėjusį mėnesį Kobanėje duris atvėrė kelios mokyklos. Pamokos vyksta dviem pamainomis, nes ne visus pastatus, kuriuose anksčiau veikė ugdymo įstaigos, spėta atstatyti.

Shevinas Mho, mokytojas, pažymėjo, kad kol kas negauna algos ir dirba vedamas kilnaus tikslo. Tačiau jeigu atlygiu kas nors pasirūpins, bus labai neblogai.

Badea Ali pasakojo, kad jos brolis Anwaras tarnavo vietos policijos pajėgose, tačiau žuvo per sprogimą netoli miesto. Pati moteris tik karui prasidėjus išvyko iš Kobanės: pirmiausia – į Iraką, vėliau – į Vokietiją.

"Myliu Kobanę kur kas labiau nei anksčiau", – pripažino Vokietijoje apsistojusi kurdė. Ji sakė, kad turi svajonę – grįžti į gimtąjį miestą ir atidaryti ten kirpyklą. Tiesa, kol kas tai tik svajonė. Pirmiau Sirijoje turi stabilizuotis situacija.

56 metų mechanikas Muslimas Mohammedas šalia savo sugriautų namų kasdien išgeria po puodelį arbatos. Aplinkui esantis rajonas sulygintas su žeme. Griuvėsiuose dabar šeimininkauja paukščiai.

Karui prasidėjus, drauge su žmona jis pabėgo į šalia esančią Turkiją. Tuo metu jo sūnūs prisidėjo prie kurdų sukarintų grupuočių. Ali, kuriam buvo septyniolika, žuvo mūšyje su islamistais, o 29 metų Mohammedą pašovė IS teroristai, kurie įsiveržė į miestą liepą.

Trečiojo sūnaus gyvybe Mohammedas nerizikavo – jis penkiolikametį Ahmedą išsiuntė į Europą. Iki šiol vyras bijo, kad islamistai gali bet kada sugrįžti.

"Nemanau, kad jie paliks mus ramybėje. Mūsų sūnus, mūsų pinigus ir namus", – sakė vyras. Kiti Kobanės gyventojai tvirtino, kad teisingumas pagaliau yra atkurtas. "Prasmė kovoti buvo, ir didelė, – aiškino 26 metų Sherin Ismael. – Nuo šiol pasaulis žino, kas yra kurdai."