Rusija ir Ukraina turi sėstis derėtis dėl krizės Ženevoje, tačiau pažangos nesitikima

Rusija ir Ukraina turi sėstis derėtis dėl krizės Ženevoje, tačiau pažangos nesitikima

Rusija ir Ukraina ketvirtadienį turėtų susėsti prie derybų stalo Ženevoje, kad pamėgintų sušvelninti krizę šioje Rytų Europos šalyje, Amerikai perspėjus Maskvą, kad ji privalo padaryti nuolaidų arba laukti naujų sankcijų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas turi susitikti su kolegomis iš Ukrainos, JAV ir Europos Sąjungos (ES), kaip tik tokiu metu, kai promaskvietiški aktyvistai, kuriuos, Kijevo teigimu, remia Maskva, konsoliduoja savo vykdomą Pietryčių Ukrainos pramoninio regiono dalių perėmimą.

Šios derybos dėl krizės buvo surengtos po to, kai žlugo Kijevo karinė operacija separatistams išstumti. Nėra jokių ženklų, kad aktyvistai ketintų nusileisti; jie, pažemindami vyriausybę, net perėmė armijos transporto priemones, kurios buvo atsiųstos jų išstumti.

Įtampai tvyrant toliau, NATO paskelbė, kad siunčia daugiau pajėgų į Rytų Europą, ir paragino Rusiją liautis „destabilizavus“ Ukrainą, kuri į neramumus yra įklimpusi nuo pat promaskvietiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimo vasario mėnesį.

Tačiau dabar visų akys nukrypusios į tai, ar padėtį gali išgelbėti diplomatija, per S.Lavrovo, Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Deščycios, JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry (Džono Kerio) ir ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ešton) derybas.

„Buvo sunku pasiekti, kad tarp Rusijos ir Ukrainos vyktų tikras dialogas“, – trečiadienį vakare žurnalistams sakė vienas JAV valstybės departamento pareigūnas, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės.

Tarp Vašingtono ir Kijevo prioritetų šiose derybose yra bandymas pasiekti, kad Rusija demobilizuotų aktyvistus, nors Maskva ir   neigia, kad yra kaip nors su jais susijusi.

JAV ir ES jau įvedė sankcijas svarbiems Rusijos ir Ukrainos politikams ir verslininkams, tarp jų – prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonėms.

Tačiau jei šios derybos žlugs, Vakarų šalys yra pasirengusios įvesti Maskvai griežtesnes, platesnes ekonomines ir finansines sankcijas, kuriomis būtų siekiama pakenkti ir taip su sunkumais besigrumiančiai Rusijos ekonomikai.

Baltųjų rūmų atstovas spaudai Jay Carney (Džėjus Karnis) trečiadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos „aktyviai rengia“ naujas sankcijas Rusijai, daugėjant ženklų, kad Vašingtonas gali būti pasirengęs imtis priemonių prieš šios šalies ekonomikai svarbius kasybos, energetikos ir finansinių paslaugų sektorius.

Visgi privačiuose pokalbiuose amerikiečių pareigūnai leido suprasti nepuoselėjantys didelių vilčių, kad Ženevos derybose pavyks pasiekti pažangą.

Tuo tarpu JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) atvirai apkaltino Maskvą aktyviai remiant separatistus Ukrainos pietuose ir pietryčiuose.

„Kaskart, kai Rusija žengs tokio pobūdžio žingsnius, kuriais siekiama destabilizuoti Ukrainą ir pažeisti jos suverenitetą, bus pasekmių“, - sakė B.Obama interviu „CBS News“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras A.Deščycia, atskridęs į Ženevą dalyvauti ketvirtadienio susitikime, iš karto paragino Rusiją liautis rėmus „teroristinę veiklą“ šalies rytuose.

Jis taip pat iškėlė virtinę kitų Maskvai nepriimtinų reikalavimų, pavyzdžiui, pripažinti, kad, kad Krymas, kurį Rusija aneksavo praėjusį mėnesį, yra „neatskiriama Ukrainos dalis“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu apkaltino Vašingtoną, kad jis remia Kijevo „karą su savo žmonėmis“. Griežtas šio pareiškimo tonas tik patvirtina, kad Ženevos derybose veikiausiai nepavyks įtikinti Maskvos atsitraukti nuo savo nesutaikomos pozicijos.

Tuo tarpu Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas įspėjo, kad naujosios laikinos Ukrainos valdžios pradėta „antiteroristinė operacija“ prieš separatistus Rytuose nustūmė šalį prie pat pilietinio karo slenksčio.

Be to, akivaizdu, kad Kijevo karinė intervencija separatistiniuose šalies rytuose nesėkminga.

Neramiame rytiniame Slovjansko mieste separatistai, kurie nuo šeštadienio yra užėmę vyriausybinius pastatus, trečiadienį vietinių gyventojų buvo sutikti kaip didvyriai, kai perėmė šešis šarvuotuosius transporterius iš vyriausybinių pajėgų.

Netoliese esančiame Kramatorsko mieste ukrainiečių kariai, kai kurie jų neslėpdami ašarų, atidavė savo ginklų spynas prorusiškiems protestuotojams, apsupusiems jų koloną, kurią sudarė 14 šarvuotųjų mašinų. Mainais jiems buvo pažadėta, kad galės išvažiuoti savo šarvuočiais.

Tuo tarpu naujoji valdžia Kijeve pažėrė naujų kaltinimų Rusijai - vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad Maskva mėgina pastatyti „naują Berlyno sieną“.
Situacija Ukrainos pietryčiuose labai panaši į padėtį, kuri buvo Krymo pusiasalyje prieš praėjusį mėnesį Rusijos įvykdytą jo aneksiją.

Ukrainos žvalgybos pareigūnai trečiadienį pranešė perėmę pokalbius, kurie liudija, kad tie patys rusų agentai, kurie vadovavo Krymo užėmimui, dabar koordinuoja separatistinius neramumus šalies rytuose.

Būgštaujama, kad ryžtingas karinis Kijevo atsakas gali išprovokuoti kruviną kontrsmūgį iš rusų karių, kurie laukia pasirengę vykdyti V.Putino pažadą „apginti“ rusakalbius kaimyninės valstybės gyventojus.

JAV „aktyviai rengia“ sankcijas Rusijai ir reikalauja, kad ji deeskaluotų situaciją

Jungtinės Valstijos trečiadienį įspėjo, kad „aktyviai rengia“ naujas sankcijas Rusijai, kurios bus įvestos, jei svarbiose derybose dėl krizės Ukrainoje nepavyks įtikinti Maskvos atsitraukti nuo savo nesutaikomos pozicijos.

Visgi privačiuose pokalbiuose amerikiečių pareigūnai leido suprasti nepuoselėjantys didelių vilčių, kad Ženevos derybose tarp Rusijos, Ukrainos, Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų pavyks pasiekti pažangą.

Jie taip pat atskleidė, kad griežčiausios galimos sankcijos, kurios smogtų svarbiausiems Rusijos ekonomikos sektoriams, būtų įvestos tik tokiu atveju, jei Rusija surengtų didžiulio masto invaziją į Ukrainą.

Tuo tarpu prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) atvirai apkaltino Maskvą aktyviai remiant separatistus Ukrainos pietuose ir pietryčiuose. Kijevas ten pasiuntė savo pajėgas, tačiau kol kas tai situacijos iš esmės nepakeitė.

JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry (Džonui Keriui) išskridus į Ženevą, Baltieji rūmai pareiškė, jog Vašingtonui reikia konkrečių ženklų, kad Rusija deeskaluos situaciją Rytų Ukrainoje.
„Aktyviai rengiame naujas sankcijas“, - sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis).

„Iš rytdienos susitikimo tikimės ženklų, kad Rusija eis ar yra numačiusi eiti deeskalacijos, o ne eskalacijos keliu“, - pridūrė jis.

Aukštas amerikiečių pareigūnas J.Kerry lydintiems žurnalistams sakė, jog Rusija turi parodyti, kad yra pasirengusi liautis „rėmus ir kursčius“ separatistus bei atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienos.

„Kalbant apie sankcijas, prezidento pozicija labai aiški: jei Rusija nepasinaudos šia deeskalacijos galimybe, kaina augs“, - sakė jis.

Tačiau kol kas neaišku, kada galėtų būti imtasi kokių nors naujų, griežtesnių sankcijų prieš Rusiją, kurios papildytų jau anksčiau įvestas tikslines priemones, nukreiptas prieš aukšto rango Maskvos ir Krymo pareigūnus.

„Kaskart, kai Rusija žengs tokio pobūdžio žingsnius, kuriais siekiama destabilizuoti Ukrainą ir pažeisti jos suverenitetą, bus pasekmių“, - sakė B.Obama interviu „CBS News“.

Aukšto rango amerikiečių pareigūnai leido aiškiai suprasti, kad, jų nuomone, maksimalus rezultatas būtų pasiektas tokiu atveju, jei sankcijas Maskvai JAV įvestu vienu metu su Europos Sąjunga, kurią su Rusija sieja kur kas glaudesni ekonominiai ryšiai.

Tačiau jie pripažino, kad 28 nares turinčiai Bendrijai reikia laiko sankcijų procesui.

Jie taip pat leido aiškiai suprasti, jog skausmingiausių priemonių, kuriomis grasinama Maskvai - sankcijų svarbiausiems jos ekonomikos sektoriams, tarp jų kasybos bei energetikos - kol kas neketinama imtis.

Vašingtonas tas priemones laiko maksimalia bausme už bet kokį galimą rusų pajėgų įžengimą į Ukrainą ir mano, kad greitai įtikintų Europą prisidėti, nors tai neabejotinai turėtų skaudžių padarinių jos ekonomikai.