Konfliktas Kolumbijoje naikina gamtą

Pusę amžiaus besitęsiantis pilietinis karas Kolumbijoje ne tik pražudė tūkstančius žmonių, bet ir sukėlė šalyje didžiulę ekologinę krizę.

Tūkstančiai aukų, milijonai priverstų palikti namus žmonių ir nuniokota gamta – tokie pilietinio karo šioje Pietų Amerikos šalyje rezultatai.

XX a. Kolumbijoje įsigalėjo korupcija, ėmė aktyviai veikti įvairios kairiosios politinės orientacijos partizanų grupės, o nemaža kolumbiečių visuomenės dalis tapo visiškai priklausoma nuo vietos narkomafijos. Padėtis pradėjo gerėti tik XX a. pabaigoje, bet karas nesibaigė. Aplinkosaugininkai skambina pavojaus varpais – Kolumbijos gamta naikinama.

Pasak gamtosaugos aktyvistų, dėl suirutės valstybėje milžiniški naftos kiekiai per pastaruosius tris dešimtmečius pateko į šalies upes, ežerus ir pelkes.

Duomenys, kuriuos aplinkosaugininkai gavo iš šalies naftos verslovių, rodo, kad per 30 metų net 4 mln. barelių naftos išsiliejo į aplinką. Tai dešimt kartų daugiau, nei 1989 m. prie JAV Aliaskos valstijos krantų sudužus ir paskendus tanklaiviui "Exxon Valdez".

Tiesa, kitaip nei "Exxon Valdez" nelaimės (ji laikoma antruoju didžiausiu naftos išsiliejimo atveju pasaulio istorijoje) atveju, Kolumbijoje nafta į žemę ir vandenis sunkiasi diena iš dienos. Ir tai tęsiasi ištisus dešimtmečius, kas kelia rimtą pavojų labai trapiai atogrąžų džiunglių florai ir faunai.

Problema su naftos nuotėkiu Kolumbijoje – didelė. Nafta sunkiasi į dirvožemį. Be to, upėmis ir pelkėmis ji nuteka į vandenyną.

Šių metų birželio 22 d. Kolumbijos ginkluotosios revoliucinės pajėgos (FARC) užpuolė Transandino naftotiekį šalies pietinėje dalyje. Po šios atakos šalia esanti Miros upė, tekanti netoli Ekvadoro sienos, buvo stipriai užteršta. Incidentas sukėlė didelę ekologinę katastrofą regione – vietos gyventojams teko palikti namus, nes teršalai kėlė pavojų sveikatai. Be to, kaimuose palei upę žmonės nebegalėjo nei žvejoti, nei gerti vandens.

FARC, tiesa, teisinosi, kad nurodė sukilėliams nerengti išpuolių prieš naftotiekius, jog gamta nebūtų teršiama. Tačiau, pasak Kolumbijos saugumo specialistų, būtent naftotiekiai paprastai būna pagrindiniu diversantų taikiniu.

Miros upės tvarkymas pareikalavo didelių pastangų. Tačiau, pasak aplinkosaugininkų, net išvalius upę gamtai atsinaujinti gali prireikti labai daug laiko. Kita problema, pasak jų, kad žmonės šalyje iki šiol nesuvokia, jog šis beprasmis konfliktas virsta milžiniška ekologinė katastrofa. Net pasibaigus karui teks galvoti apie milžiniškas socialines ir ekologines problemas.

Ginklų nesudedantys Kolumbijos partizanai

Kolumbijos ginkluotosios revoliucinės pajėgos (isp. Fuerzas Armadas Revolucionarias de Colombia–Ejército del Pueblo – FARC) – tai Kolumbijos komunistinė revoliucinė partizaninė organizacija, įkurta 1964 m. kaip Kolumbijos komunistų partijos karinis sparnas. FARC laikoma teroristine organizacija ir yra pasmerkta tarptautinės bendruomenės už žmonių grobimus, terorizmą, sprogdinimus, narkotikų prekybą. FARC turi apie 16 tūkst. narių, kurie daugiausia išsidėstę kalnuose ir atogrąžų miškuose. Organizacija kovoja su Kolumbijos valdžia.