NATO vadovas: Rusijos žvanginimas branduoliniais ginklais yra pavojingas

Rusijos provokuojanti retorika ir dramatiškai išplėsta branduolinį ginklą galinčių nešti bombonešių skrydžių programa kelia didelį nerimą ir yra pavojinga, trečiadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Rusijos planai dislokuoti branduolinius užtaisus galinčias nešti raketas Kaliningrado srityje netoli sienos su Lenkija ir Lietuva, taip pat grasinimai perkelti branduolines pajėgas į aneksuotą Krymą gali „fundamentaliai pakeisti saugumo pusiausvyrą Europoje“, – perspėjo J.Stoltenbergas, sakydamas kalbą Vašingtone.

Kalbėdamas tiesiai šviesiai, NATO vadovas griežtai kritikavo Rusijos elgesį pastaraisiais metais, įskaitant Maskvos ginkluotą intervenciją Ukrainoje, taip pat žadėjo, kad transatlantinis aljansas smarkiai sustiprins savo įsipareigojimus „kolektyvinei gynybai“.

„Rusijos pastaruoju metu vartota branduolinė retorika, pratybos ir operacijos kelia gilų susirūpinimą“, – jis sakė klausytojams Strateginių ir tarptautinių studijų centre.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino „prisipažinimas, kad jis svarstė galimybę paskelbti parengtį Rusijos branduolinėse pajėgose, kai Rusija aneksavo Krymą, yra tik vienas iš pavyzdžių“, pabrėžė buvęs Norvegijos premjeras.

NATO aljansas taip pat susirūpinęs, ar Rusija laikosi sutarčių dėl branduolinės ginkluotės, taip pat dėl Maskvos sprendimo išplėsti strateginių bombonešių tolimųjų skrydžių programą.

„Rusija taip pat reikšmingai padidino branduolinį ginklą galinčių nešti bombonešių proaktyvių skrydžių mastą, skaičių ir nuotolį didelėje pasaulio dalyje“, – sakė J.Stoltenbergas.

Pasak jo, dabar Rusijos bombonešiai skraido „nuo Japonijos iki Gibraltaro, nuo Kretos iki Kalifornijos ir nuo Baltijos iki Juodosios jūros“.

NATO vadovas sakė, kad Rusija neišmoko Šaltojo karo pamokų, įskaitant faktą, kad „branduolinės ginkluotės srityje atsargumas, nuspėjamumas ir skaidrumas yra gyvybiškai svarbūs“.

„Rusijos žvanginimas branduoliniais ginklais yra nepagrįstas, destabilizuojantis ir pavojingas“, – pabrėžė jis.

Agresyvus nacionalizmas

J.Stoltenbergas taip pat kritikavo Rusiją dėl organizuojamų iš anksto neskelbtų didelių karinių pratybų, pasak jo, pažeidžiančių tarptautinius susitarimus, įpareigojančius vyriausybes iš anksto dalytis informacija apie planuojamus manevrus ir kviesti stebėtojus.

Vienos iš tų netikėtų pratybų 2014 metų vasarį buvo panaudotos Rusijos pajėgoms perkelti aneksuojant Krymą, o kitos – suteikti pagalbą separatistams Rytų Ukrainoje bei sutelkti karinėms pajėgoms prie sienos su Ukraina.

Rusija šią savaitę rengia naujas iš anksto neskelbtas pratybas netoli Ukrainos, kuriose dalyvauja 250 lėktuvų ir 700 sunkiosios karinės technikos vienetų, pabrėžė NATO vadovas.

Pasak J.Stoltenbergo, dar nuo 2008 metų Rusijos invazijos į Gruziją Maskva stengėsi spręsti ginčus karinėmis priemonėmis arba grasindama panaudoti karinę jėgą.

Rusija taip pat pradėjo dislokuoti savo pažangiausias ginkluotės sistemas netoli NATO narių Rytų Europoje sienų, aiškino jis.

Kalbėdamas apie Rusijos veiksmus Ukrainoje ir kitur, J.Stoltenbergas sakė, kad Maskva „demonstruoja savo karinę galią, kursto agresyvų nacionalizmą, tvirtindama turinti teisę primesti savo valią kaimynėms ir grobti žemes“.

NATO santykiai šiuo metu yra prasčiausi per kelis pastaruosius dešimtmečius, pabrėžė Aljanso vadovas.

„Negrįžome į Šaltąjį karą, bet esame toli nuo strateginės partnerystės“, – sakė jis.

J.Stoltenbergas nurodė, kad Aljansui reikia keistis ir prisitaikyti prie iššūkių, „kurie gali būti su mumis ilgą laiką“.

NATO laikysis savo principų, tokių kaip pagarba valstybių suverenumui ir bloko karinės veiklos skaidrumas, bet taip pat atnaujins savo įsipareigojimus užtikrinti Aljanso kolektyvinę gynybą ir atgrasymo politiką, pridūrė J.Stoltenbergas.

Lietuva, Latvija ir Estija planuoja oficialiai prašyti NATO dislokuoti jų teritorijoje kelis tūkstančius karių, siekiant atsverti Rusijos keliamą grėsmę.

Tačiau kol kas neaišku, ar Aljansas pritars tokiam prašymui.

Pastarieji NATO vadovo komentarai buvo išsakyti kitą dieną po jo derybų su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama), kuris kaltino Rusiją „vis agresyvesniu elgesiu“.

Tiek B.Obama, tiek J.Stoltenbergas ragino abi Ukrainos konflikto puses laikytis trapios paliaubų sutarties.