JAV ambasados Jeruzalėje atidarymą lydėjo kruviniausi susirėmimai per kelerius metus

Tai buvo kruviniausia Izraelio ir Palestinos konflikto diena nuo 2014-ųjų karo Gazos Ruože.

Visą dieną vykę susirėmimai, per kuriuos taip pat buvo sužeisti šimtai palestiniečių, įsiplieskė prieš ambasados atidarymo ceremoniją Jeruzalėje, kur dalyvavo Baltųjų rūmų ir Izraelio pareigūnai.

Tarp žuvusiųjų buvo viena 14-metė mergaitė, paskelbė Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija, taip pat paskelbusi, kad per susirėmimus žuvo 52 palestiniečiai.

Prie Izraelio ir Gazos Ruožo sienos susirinko dešimtys tūkstančių demonstrantų, o mažesnės akmenis svaidžiusių palestiniečių grupės priartėjo prie užtvaros ir pamėgino įsiveržti į Izraelio teritoriją, nors ten buvo dislokuota izraeliečių snaiperių.

Vis dėlto ambasados atidarymas įvyko kaip kad buvo planuota. Ceremonijoje dalyvavusioje Vašingtono delegacijoje buvo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) duktė Ivanka ir jos sutuoktinis Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris); abu jie yra Baltųjų Rūmų pareigūnai.

I. Trump padėjo paskelbti ambasadą atidarytą, o stebint 800 svečių buvo atidengtas JAV herbas bei lenta su įstaigos pavadinimu.

D. Trumpas kreipėsi į ceremonijos dalyvius iš anksto nufilmuotame vaizdo įraše.

„Mūsų didžiausia viltis yra, kad taika bus“, – pareiškė prezidentas, nepaisydamas palestiniečių pasipiktinimo, kurį sukėlė jo veiksmai.

„Jungtinės Valstijos tebelieka visiškai įsipareigojusios siekti ilgalaikio taikos susitarimo“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) savo kalboje sakė D. Trumpui: „Pripažindamas istoriją, jūs sukūrėte istoriją.“

„Esame Jeruzalėje ir čia pasiliksime“, – vėliau pareiškė jis.

Protestai ir susirėmimai

Bėgant dienai Gazos Ruože – mažiau nei 100 km atstumu nuo Jeruzalės esančiame palestiniečių anklave, nuo Izraelio atskirtame užtvaru – susirinko didžiulės protestuotojų minios.

SIPA nuotr.

Izraelio kariuomenė vėlyvą popietę paskelbė, kad „40 tūkst. palestiniečių šiuo metu dalyvauja smurtinėse riaušėse 13 vietovių, esančių palei Gazos Ruožo apsauginę tvorą“.

„Riaušininkai svaido į (Izraelio) karius padegamąsias bombas bei sprogstamuosius užtaisus ir padeginėja padangas, svaido akmenis ir degančius objektus, ketindami sukelti Izraelio teritorijoje gaisrų ir sužeisti (Izraelio) karių“, – pranešė kariuomenė.

Anot jos, kariškiai reagavo „priemonėmis riaušėms malšinti ir ugnimi“.

Izraelio kariuomenė taip pat nurodė, jog vienas iš jos naikintuvų smogė Gazos Ruože esantiems penkiems taikiniams islamistų judėjimo „Hamas“ karinių pratybų bazėje.

Prieš tai karinis lėktuvas ir tankas smogė dar dviems „Hamas“ objektams. Kariuomenės teigimu, šiuos smūgius išprovokavo judėjimo paleista ugnis į izraeliečių pajėgas.

Vakarų Krante įsikūrusi Palestinos vyriausybė apkaltino Izraelį surengus „siaubingas žudynes“.

ES diplomatijos vadovė Fererica Mogherini (Federika Mogerini) savo ruožtu pareiškė: „Tikimės, kad visi elgsis santūriai, siekiant išvengti daugiau gyvybių praradimo.“

JAV ambasados Jeruzalėje atidarymas įvyko po 6 gruodžio priimto itin kontroversiško D. Trumpo sprendimo pripažinti ginčijamą miestą Izraelio sostine.

Pirmadienį Baltųjų Rūmų šeimininkas parašė socialiniame tinkle „Twitter“: „Svarbi diena Izraeliui. Sveikinimai!“

Ceremonija įvyko pastate, kur iki šiol buvo JAV konsulatas Jeruzalėje.

Palestinos išsivadavimo organizacijos generalinis sekretorius Saebas Erekatas (Saibas Erekatas), pavadino ambasados atidarymą „priešišku veiksmu prieš tarptautinę teisę“.

Tuo tarpu Arabų Lygos pirmininkas Ahmedas Abul Gheitas (Achmedas Abul Geitas) „gėdingomis“ pavadino šalis, kurios šventė ambasados atidarymą.

Mieste buvo mobilizuoti didžiuliai būriai policijos pareigūnų ir Izraelio karių.

Apie 1 tūkst. policininkų supo ambasadą, o Izraelio kariuomenė pranešė beveik padvigubinusi palei sieną su Gazos Ruožu ir okupuotu Vakarų Krantu dislokuotų karių skaičių.

Išbrauktas klausimas

Izraeliečiai pradėjo švęsti jau sekmadienį: dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo Jeruzalės dienos eitynėse; kai kurie nešė Jungtinių Valstijų vėliavas.

Per šias kasmetines iškilmes Izraelyje minimas miesto „pakartotinis suvienijimas“ per 1967 metų Šešių dienų karą.

1967-aisiais Izraelis okupavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę ir pastarąją vėliau aneksavo. Tarptautinė bendruomenė šio žingsnio niekada nėra pripažinusi.

JAV ambasados perkėlimo data taip pat yra simboliška kitais atžvilgiais: gegužės 14-ąją minimos Izraelio valstybės įkūrimo 70-osios metinės.

Tačiau kitą dieną palestiniečiai minės „katastrofos“ (arab. Nakba) pradžios metines, kai daugiau kaip 700 tūkst. jų tautiečių pabėgo arba buvo išvaryti iš savo namų per 1948 metų karą, kuriantis Izraeliui.

Palestiniečiai planuoja protestuoti abi dienas.

Kelias pastarąsias savaites nuo kovo 30 dienos Gazos Ruožo pasienyje vyko protestai ir susirėmimai, per kurias nuo izraeliečių ugnies žuvo 54 palestiniečiai.

Per šiuos neramumus nebuvo sužeistas nė vienas izraelietis. Kariuomenė buvo kritikuojama dėl neproporcingo jėgos naudojimo.

Izraelis tvirtina, kad šaudoma tik siekiant sustabdyti infiltruotis mėginančius palestiniečius, užkirsti kelią atakoms ir pasienio tvoros gadinimui. Izraelio blokuojamą Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ taip pat buvo kaltinamas mėginantis pasinaudoti šiais protestais kaip priedanga smurto veiksmams.

Jeruzalės statusas – bene opiausias Izraelio ir Palestinos konflikto klausimas.

Izraelis visą miestą laiko savo amžina ir nedaloma sostine, o palestiniečiai trokšta, kad Rytų Jeruzalė taptų jų būsimos valstybės sostine.

Per dešimtmečius nuo 1967-ųjų tarptautinė bendruomenė laikėsi bendros pozicijos, kad miesto statusas turi būti sprendžiamas derybomis, bet D. Trumpas šio kompromiso nepaisė ir išprovokavo pasipiktinimą daugelyje šalių.

Jis argumentavo, kad išbraukus Jeruzalės klausimą iš derybų darbotvarkės turėtų tapti lengviau susitarti dėl taikos, bet daugelis pabrėžė, kad prezidentas nekalbėjo apie jokias atsakomąsias izraeliečių nuolaidas.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) sekmadienį sakė, kad JAV „uoliai dirba“ dėl taikos proceso, anot jo, „tikrai nemirusio“.

D. Trumpui gruodį paskelbus savo sprendimą dėl Jeruzalės, protestų kilo daugelyje Artimųjų Rytų ir musulmoniškų šalių.

Kuveitas prašo sušaukti neeilinį posėdį

Kuveitas paprašė antradienį sušaukti neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį po to, kai per audringus protestus pasienyje su Gazos Ruožu, Jeruzalėje vykstant JAV ambasados atidarymui, žuvo dešimtys palestiniečių, pirmadienį pranešė šalies misija JT.

„Smerkiame, kas nutiko“, – žurnalistams sakė Kuveito ambasadorius prie JT Mansouras al-Otaibi (Mansuras al Otaibis). Kuveitas yra nenuolatinis JT Saugumo Tarybos narys.

Jungtinės Valstijos pirmadienį oficialiai atidarė savo itin kontroversiškai vertinamą ambasadą Jeruzalėje, tačiau jos atidarymo ceremoniją lydėjo žiaurūs smurto protrūkiai palei sieną su Gazos Ruožu, per kuriuos nuo Izraelio ugnies žuvo 52 palestiniečiai.

Tai buvo kruviniausia Izraelio ir Palestinos konflikto diena nuo 2014-ųjų karo Gazos Ruože.

Tarp žuvusiųjų yra aštuoni vaikai

Tarp palestiniečių, žuvusių per audringus protestus prie sienos su Izraeliu pirmadienį, Jeruzalėje vykstant JAV ambasados atidarymui, yra aštuoni jaunesni kaip 16 metų vaikai, pranešė Palestinos atstovas prie Jungtinių Tautų.

„Kuo griežčiausiai smerkiame šiuos Izraelio okupacinių pajėgų žiaurumus, didžiulės ugnies panaudojimą prieš civilius, kurie turi teisę taikiai protestuoti, ir kurie protestavo taikiai“, – sakė Palestinos atstovas JT Riyadas Mansouras (Rijadas Mansuras).

Diplomatas sakė, kad pirmadienį per protestus Izraelio ir Gazos Ruožo pasienyje žuvo 45 palestiniečiai, o dar per 2 tūkst. buvo sužeisti. Tuo tarpu Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija kiek vėliau pranešė, kad žuvusių palestiniečių skaičius išaugo iki 52.

M. Abbasas pasmerkė „žudynes“ Gazos Ruože

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas) pirmadienį pasmerkė Izraelio „žudynes“, kai per audringus protestus pasienyje su Gazos Ruožu, Jeruzalėje vykstant JAV ambasados atidarymui, žuvo 52 palestiniečiai.

M. Abbasas paskelbė trijų dienų gedulą ir pareiškė, kad „JAV nebėra tarpininkė Artimuosiuose Rytuose“, o naujoji jų ambasada prilygsta „naujai amerikiečių nausėdijai“ Jeruzalėje.

B. Netanyahu gina jėgos panaudojimą

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pirmadienį gynė Izraelio karius, panaudojusius jėgą prieš palestiniečius pasienyje su Gazos Ruožu, ir nukovusius 52 protestų, įsiplieskusių Jeruzalėje vykstant JAV ambasados atidarymui, dalyvius.

„Kiekviena šalis turi pareigą ginti savo sienas“, – pareiškė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

„Teroristinė organizacija „Hamas“ deklaruoja savo ketinimus sunaikinti Izraelį ir atsiųsti tūkstančius (žmonių) prasiveržti per pasienio užtvarą, kad pasiektų šį tikslą. Ir toliau veiksime griežtai, kad apgintume savo suverenumą ir savo piliečius“, – pridūrė Izraelio premjeras.

Prancūzijos prezidentūra smerkia smurtą

 Prancūzijos prezidentūra pirmadienį pasmerkė „smurtą“ Gazos Ruože, kai per audringus protestus pasienyje su Izraeliu, Jeruzalėje vykstant JAV ambasados atidarymui, žuvo 52 palestiniečiai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) „artimiausiomis dienomis pasikalbės su visais veikėjais regione“, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime.