Jemeno kasdienybė: mergaitės parduodamos vyrams, berniukai – į karą

Jau kelerius metus besitęsiantis karas Jemene ir gilėjanti humanitarinė krizė išryškino dar vieną šalies problemą, apie kurią stengiamasi nutylėti. Dėl skurdo vis daugiau šeimų nusprendžia parduoti savo nepilnamečius vaikus: mergaites – priverstinėms vedyboms, berniukus – į priešakines fronto linijas, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Pasaulio laikas“.

Kai Mohsina pabėgo iš namų Jemene, nežinojo, buvo naktis ar diena. Vyras elgėsi žiauriai (buvo uždaręs kambaryje be langų), nes žmona nenorėjo jo liesti. Jam buvo 35-eri, jai – viso labo 14 metų. Mohsina, prievarta ištekinta mergaitė, tapo ne tik vaikų vedybų, bet ir karo, o vėliau ir kilusios humanitarinės krizės Jemene auka.

Mohsinos tėvai, ištekinę nepilnametę dukrą, gavo daugiau nei tūkstantį dolerių, o tokios sumos šeimai išsimaitinti užteks metus.

Po daugiau nei dvejų metų karo Jemenas išgyvena rimtą krizę – šalies infrastruktūra buvo stipriai suniokota, o žmonės nuskurdo, šimtai tūkstančių užsikrėtė cholera.

Tačiau tarp liūdnos mirčių ir sugriovimų statistikos, slepiasi ir dar vienas krizę atspindintis faktas. Vis daugiau Jemeno šeimų savo dukteris parduoda kaip nepilnametes nuotakas, o sūnus – kaip vaikus karius.

Ekspertų teigimu, kol kas sunku pasakyti, kiek mergaičių buvo priverstinai ištekinta ir kiek berniukų išsiųsta į kovos laukus, bet tėvai vis dažniau atsiima vaikus iš mokyklų. Tai leidžia spręsti, kad vis daugiau šeimų imasi šių radikalių žingsnių. Jemene pastaraisiais metais ypač sudėtingos gyvenimo sąlygos, labai didelis nedarbas, todėl žmonės imasi tokių drastiškų sprendimų.

Ekspertų teigimu, kol kas sunku pasakyti, kiek mergaičių buvo priverstinai ištekinta ir kiek berniukų išsiųsta į kovos laukus, bet tėvai vis dažniau atsiima vaikus iš mokyklų.

Daugiau nei dvejus metus Saudo Arabija su sąjungininkais bombardavo Jemeno teritorijas, tikėdamasi išstumti su Iranu siejamus sukilėlius, kurie perėmė valdžią. Dabartinė situacija rodo, kad Saudo Arabijai nepavyko pasiekti savo tikslų, o karas smogė didžiulį smūgį Jemeno gyventojams, ypač vaikams.

Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, vienas iš dviejų Jemeno vaikų šiandien susiduria su augimo sutrikimais, o tai siejama su nuolatiniu maisto stygiumi. Netinkama mityba lemia ir didelį vaikų sergamumą įvairiomis ligomis, tarp jų ir cholera, maždaug pusė choleros atvejų fiksuojama tarp vaikų. Didelė dalis vaikų nebeturi galimybės mokytis. Kadangi mokytojai jau seniai negauna atlygio, iš 14 400 Jemeno mokyklų 12 tūkst. buvo uždarytos.

Mohsina, kuri savo istoriją dienraščiui „The New York Times“ papasakojo telefonu iš Jemeno sostinės Sanos, tėvų buvo parduota ir ištekinta priverstinai. Per mėnesį, praleistą kartu su už save dvigubai vyresniu vyru, ji buvo mušama, prievartaujama, dėl to dažnai kraujuodavo ar iš skausmo negalėdavo pastovėti. Galiausiai ji įtikino vyrą išleisti į gatvę prašyti išmaldos, kad ir ji galėtų prisidėti prie šeimos finansų. Tą minutę, atsidūrusi gatvėje, ji pabėgo.

Jemeno įstatymais nenustatyta, koks amžius tinkamas vedybiniam gyvenimui, įstatymai nekriminalizuoja ir smurto artimoje aplinkoje.

Jemeno konfliktas prasidėjo 2014 m., kai šiitų sukilėliai iš šalies šiaurės, žinomi, kaip hučiai, susivienijo su dalimi ginkluotojų pajėgų ir puolė šalies sostinę Saną, vėliau priversdami tarptautiniu mastu pripažintą šalies vyriausybę trauktis. Tai privertė į konfliktą įsikišti Saudo Arabiją ir kitas arabų šalis, greitai paaiškėjo, kad regiono šalių įsikišimas tik paaštrino konfliktą. Vykstančios kovos paskatino daugybę šeimų išparduoti savo turtą. Kai kuriais atvejais tuo turtu tapo jų pačių vaikai.

Mohsina sako, kad visos jos draugės arba buvo ištekintos, arba jau meldžiasi ir laukia galimybės išsiskirti. Mohsina buvo priversta ištekėti už vyro, kurio ji niekada nebuvo sutikusi. Tėvai priėmė sprendimą ištekinti, kai gamykla, kurioje dirbo jos tėvas, buvo sugriauta per Saudo Arabijos ir sąjungininkų vykdomus bombardavimus.

Negalėdamas rasti darbo, Mohsinos tėvas priėmė Mohamedo pasiūlymą už nepilnametę nuotaką sumokėti 1 300 dolerių. Keturiolikmetė niekada nebuvo mačiusi vyro, tolimo savo giminaičio. Pirmą kartą ji sutiko savo būsimą vyrą, kai buvo autobusu atvežta į jo gimtąjį miestą. Ji neturėjo nieko, tik kuprinę su savo drabužiais. Kelyje autobusu jai pasakė, kad Mohamedas, jos būsimasis vyras, dirba šiukšlių surinkėju, jau yra vedęs ir turi vaikų.

Tuomet nebuvo jokios vestuvių ceremonijos. Kai po vyro smurto ir prievartos Mohsinai pavyko pabėgti ir grįžti į Saną, tėvas dukros nepriėmė – tada būtų turėjęs grąžinti Mohamedui gautus pinigus. Mohsina apsistojo turtingo genties vadovo Magedo Al Ajmalo šeimoje. Vieną kambarį savo namuose jis pavertė prieglauda tokioms merginoms. Šiuo metu Ajmalas renka pinigus, kad Mohsinos vyras sutiktų su skirtis.

Ajmalo šeima laikinai kas šešis mėnesius priima dešimt merginų, pabėgusių nuo priverstinės santuokos, o per tą laiką bandoma surasti būdų merginas išskirti su vyrais. Ajmalas sako, kad priverstinė santuoka, o vėliau tėvo atsisakymas priimti Mohsiną labai paveikė merginos psichiką.

Karas pareikalavo ir berniukų vaikystės. Daugybę vaikų skurdo kamuojami tėvai pardavė į priešakines fronto linijas. Tėvai gauna po 55 dolerius kas tris mėnesius – pakankamai pinigų, kad dvi savaites pramaitintų penkių asmenų šeimą.

Prieš karą, Jungtinių tautų duomenimis, Jemene buvo maždaug 900 karių vaikų, o dabar šis skaičius, oficialiais duomenimis, padvigubėjo, bet ekspertai teigia, kad apie daugelį į karą parduotų berniukų atvejų nežinoma, tad ir skaičiai gali būti gerokai didesni.

Vaikų teises ginančios organizacijos, teigia, kad vaikų karių ypač daug tarp hučių sukilėlių. Nors pagal įstatymus Jemene nepilnamečiai negali būti įtraukiami į karinius veiksmus, daugybė grupuočių perka karius vaikus ir netgi naudoja psichologinį šantažą, esą nė vienas berniukas netaps tikru vyru, jei nebus ginklu kovojęs kare.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių