Karas: belaisvius iš „Azovstal“ teis Donecko separatistai, V. Zelenskis – siųskite mums ginklų

Ukrainos rytuose kasdien galimai žūsta nuo 50 iki 100 ukrainiečių, pareiškė šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja BBC.

Pasak jo, šie žmonės žūsta gindami Ukrainą toje teritorijoje, kurioje padėtis šiuo metu „pati sudėtingiausia“.

V. Zelenskis nedetalizavo, tačiau manoma, kad čia prezidentas kalbėjo apie karo nuostolius ir leido suprasti, kokios įnirtingos kovos verda Rytų Ukrainoje.

Rusijos pajėgos pastaruoju metu suintensyvino savo bandymus perimti miestų rytinėje Donbaso srityje kontrolę ir daug dėmesio skiria Severodoneckui.

Ukrainoje verdant karui, pasaulio elitas grįžta į Davosą

Pasaulio politikos ir verslo elitas pirmadienį grįžta į Davosą po dvejų metų pertraukos, kurią teko padaryti dėl COVID-19 pandemijos, tačiau krizės nebuvo išvengta ir šįkart, nes Rusija surengė invaziją į Ukrainą.

Keturias dienas truksiančiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF), kurio šiųmetinė tema yra „Istorija kryžkelėje“, kaip manoma, vyraus diskusijos, susijusios su šio konflikto politiniais ir ekonominiais padariniais.

Kai Pasaulio ekonomikos forumas 2020 metų sausį paskutinį kartą buvo surengtas šiame Šveicarijos kalnų kurorte, koronavirusas tik buvo pradėjęs plisti Kinijoje ir dar nebuvo išprovokavęs pasaulinės pandemijos.

Pernai forumas vyko virtualioje erdvėje ir tarp pasakiusiųjų kalbas buvo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Tačiau renginio organizatoriai dėl karo Ukrainoje uždraudė Rusijos verslo ir politiniams lyderiams dalyvauti šių metų forume, nors anksčiau jie noriai dalyvaudavo debatuose ir šampano vakarėliuose.

Tuo tarpu ukrainiečiai į forumą nusiuntė stiprią delegaciją, kurioje yra ir šalies užsienio reikalų ministras. Be to, pirmadienį į forumo dalyvius vaizdo ryšiu kreipsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Svarbus prašymas visam pasauliui čia būtų toks: nenustokite remti Ukrainos“, – forumo išvakarėse reporteriams pareiškė Ukrainos parlamento narė Ivana Klympuš-Cincadzė.

Kita įstatymų leidėja, Anastasija Radina, paragino nusiųsti jos šaliai tokios kaip naudojamoji NATO sunkiosios ginkluotės, kad Kyjivas galėtų „laimėti karą“.

„Iš esmės ginklų mums reikia labiau negu ko kito“, – pareiškė ji.

Ukrainiečiai „Rusijos namus“ Davose, kur paprastai apsistodavo Rusijos delegacija, pavertė „Rusijos karo nusikaltimų namais“, siekdami atkreipti elito dėmesį į jų šalyje vykstantį karą ir juos paremti.

PEF įkūrėjas Klausas Schwabas (Klausas Švabas) praėjusią savaitę pareiškė, jog forumas padarys, ką gali, siekdamas paremti Ukrainą ir jos atstatymą.

„Rusijos agresija prieš šią šalį ateities istorijos knygose bus vertinama kaip po Antrojo pasaulinio karo ir po Šaltojo karo egzistavusios tvarkos žlugimas“, – sakė jis.

Tarp daugiau kaip 2,5 tūkst. forumo delegatų bus daugiau kaip 50 valstybių ar vyriausybių vadovų, taip pat daugybė verslo lyderių, mokslininkų, pilietinės visuomenės veikėjų.

Be kita ko, forume laukiama naujojo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco), Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen), NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo ir Jungtinių Valstijų pasiuntinio klimato klausimams Johno Kerry (Džono Kerio).

„Aukso gysla“ milijardieriams

Forumas šįkart vyks ne apsnigtų kalnų apsuptyje, nes pasaulyje išplitusi koronaviruso omikron atmaina privertė sausį planuotą renginį atidėti iki gegužės, o meteorologai prognozuoja, kad visą šią savaitę lis.

Milijardieriai vyksta į Davosą švęsti neįtikėtino savo turto prieaugio.

Klimato kaitai ir su ekonomikos atsigavimu po pandemijos susijusiems klausimams Davoso derybose taip pat bus skirta daug dėmesio.

Didelį nerimą kelia infliacija, nes, Rusijai surengus invaziją į Ukrainą, energijos ir maisto kainos dar labiau pakilo ir net kilo baimių dėl bado šalyse, kurios yra priklausomos nuo kviečių iš tų dviejų valstybių.

Labdaros organizacija „Oxfam“ pirmadienį įspėjo, kad visiškame skurde šiemet gali atsidurti 263 mln. žmonių, t. y. po 1 mln. kas 33 valandas.

Tuo tarpu per pandemiją atsirado 573 nauji milijardieriai, arba po vieną kas 30 valandų, pabrėžė organizacija, paraginusi apmokestinti turtuolius.

„Milijardieriai vyksta į Davosą švęsti neįtikėtino savo turto prieaugio“, – „Oxfam“ paskelbtame pranešime pažymėjo organizacijos vadovė Gabriela Bucher.

„Paprastai tariant, pandemija, o dabar staigus maisto ir energijos kainų pakilimas jiems yra tiesiog aukso gysla“, – pareiškė ji.

„Tuo tarpu dešimtmečius pažangos kovojant su ypač dideliu skurdu dabar yra pakeitęs regresas ir milijonai žmonių susiduria su nepriimtinu kainos, kurią jie moka vien už tai, kad išliktų gyvi, didėjimu“, – pabrėžė „Oxfam“ vadovė.

Lenkijos prezidentas žada tvirtai remti Ukrainos siekį įstoti į ES

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) sekmadienį pažadėjo visapusiškai remti Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą, ragindamas gerbti tuos, kas „lieja savo kraują“ už Europą.

A. Dudos komentarai kontrastavo su abejojančių ES sunkiasvorių Prancūzijos ir Vokietijos perspėjimais, kad Ukrainos paraiška negali būti svarstoma skubos tvarka, nepaisant Rusijos invazijos.

Prancūzų Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) sekmadienį pareiškė, kad Ukrainai gali prireikti „15 ar 20 metų“, kad įstotų į bloką.

Kalbėdamas per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, A. Duda sakė, kad reikia gerbti ukrainiečius, kurie „lieja savo kraują“ už galimybę priklausyti Europai – „net jei padėtis sudėtinga, net jei yra abejonių“.

„Neabejoju, kad Europos Sąjunga padarys tokį gestą“, – pridūrė jis ir pabrėžė, kad sprendimas dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai per birželio 23–24 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį būtų „nepaprastai svarbus, visų pirma psichologiškai ir politiškai“.

Kreipdamasis į Ukrainos parlamentą Kyjive, A. Duda pažadėjo nenuleisti rankų, kol Ukraina lieka už bloko ribų. Pasak prezidento, Varšuvos pastangos gali nulemti sėkmingą karo draskomos šalies stojimą į ES.

Lenkija yra priėmusi daugiausiai ukrainiečių pabėgėlių ir yra svarbi Kyjivo rėmėja Europos Sąjungoje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pasmerkė kai kurių ES narių „antrarūšį elgesį“ su Kyjivu.

Jokių įprastų reikalų su Rusija

A. Duda taip pat sakė, kad su Rusija nebeįmanoma turėtų įprastų reikalų po įtariamų masinių Ukrainos civilių gyventojų žudynių ir karo nusikaltimų, kuriais kaltinamos Maskvos pajėgos.

Šimtai civilių gyventojų kūnų buvo rasti rusų kariuomenės laikinai užimtuose miestuose netoli Kyjivo – pavyzdžiui, Bučoje ir Borodiankoje.

Pietrytinis Mariupolio uostamiestis virto griuvėsiais po kelias savaites trukusios Rusijos apsiausties. Ukrainos valdžios duomenimis, per šią apgultį žuvo mažiausiai 20 tūkst. civilių gyventojų.

„Po Bučos, Borodiankos, Mariupolio su Rusija nebegalima turėti įprastų reikalų“, – sekmadienį pareiškė A. Duda Ukrainos parlamente.

Jis yra pirmasis užsienio valstybės vadovas, kreipęsis į Ukrainos parlamentą nuo vasario 24-ąją prasidėjusio karo.

„Sąžiningas pasaulis negali grįžti prie įprastų santykių, pamiršti nusikaltimus, agresiją, pamintas pagrindines teises“, – pridūrė jis.

A. Duda apgailestavo, kad kai kurios Europos šalys dėl savo ekonominių interesų ar politinių ambicijų paprašė Ukrainos „priimti tam tikrus [Kremliaus] reikalavimus“.

Kalbėdamas dalyvaujant ukrainiečių prezidentui V. Zelenskiui, lenkų lyderis perspėjo, kad užleidus Maskvai net menkiausią dalį ukrainiečių teritorijos būtų suduotas „didelis smūgis“ Ukrainai ir Vakarų pasauliui.

„Tik Ukraina turi teisę spręsti dėl savo ateities... Negali būti derybų ar sprendimų, priimamų už Ukrainos nugaros“, – sakė A. Duda, girdamas šią valstybę už tai, kad ji gina Europą nuo „barbarų invazijos ir naujojo Rusijos imperializmo“.

V. Zelenskis savo ruožtu per „Instagram“ padėkojo A. Dudai už „vizitą, paramą ir tikrą draugystę“.

JAV: svarstoma galimybė nusiųsti specialiųjų pajėgų saugoti šalies ambasados Kyjive

JAV kariškiai ir diplomatai svarsto galimybę nusiųsti specialiųjų pajėgų karių į Kyjivą saugoti ten vėl atidarytos šalies ambasados, praneša leidinys „The Wall Street Journal“.

Amerikos diplomatines atstovybes visame pasaulyje paprastai saugo JAV jūrų pėstininkai. Pasak laikraščio, dėl jų misijos Ukrainos sostinėje tariasi Pentagono ir Valstybės departamento atstovai.

„The Wall Street Journal“ pažymi, kad net toks Amerikos kariškių atsiradimas Kyjive būtų eskalacija turint omenyje ankstesnius JAV prezidento Joe Bideno pareiškimus, kad Vašingtonas nesiųs kariškių į Ukrainą. Šiuo metu JAV diplomatinę misiją Ukrainos sostinėje saugo Valstybės departamento Diplomatų saugumo tarnybos pareigūnai.

JT: pasaulyje yra daugiau kaip 100 mln. pabėgėlių

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro agentūra (UNHCR) informavo, kad visame pasaulyje savo namus turėjo palikti daugiau kaip 100 mln. žmonių. Per pastaruosius metus daugiausiai pabėgėlių išvyko iš Ukrainos, Etiopijos ir Kongo Demokratinės Respublikos, praneša „Reuters“.

„Tai rekordas, kuris niekada neturėjo būti pasiektas. Jis turi tapti pavojaus signalu, skatinančiu  sureguliuoti niokojamus konfliktus, nutraukti persekiojimus ir pašalinti pagrindines priežastis, kurios verčia nekaltus žmones palikti savo namus“, – pareiškė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippas Grandis.

Vienas iš pabėgėlių skaičiaus šuolio katalizatorių yra Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. JT ekspertų duomenimis, nuo šio konflikto pradžios pabėgėliais tapo daugiau kaip 14 mln. žmonių, iš jų apie 6 mln. paliko Ukrainą, o dar 8 mln. tapo perkeltaisiais asmenimis šalies viduje.

Okupantų nuostoliai

Per tris pirmuosius plataus masto agresijos prieš Ukrainą mėnesius Rusija jau neteko tiek kareivių, kiek Sovietų Sąjunga Afganistane per devynerius metus.

Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis.

„Per tris pirmuosius vadinamosios specialiosios karinės operacijos mėnesius Rusija tikriausiai patyrė panašų aukų skaičių, kaip ir Sovietų Sąjunga per devynerius metus trukusį karą Afganistane“, – rašoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos tviteryje.

Pasak žinybos atstovų, prastos taktikos, ribotos priedangos iš oro ir lankstumo stokos derinys nulėmė tokį didelį aukų skaičių, kuris toliau auga vykstant puolimui Donbase.

„Rusijos visuomenė praeityje buvo jautri aukoms, patirtoms per karus. Augant nuostoliams Ukrainoje, jie darysis vis akivaizdesni, o visuomenės nepasitenkinimas karu ir noras jį išsakyti gali didėti“, – konstatuoja britų žvalgyba.

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 23 d. jau neteko apie 29,2 tūkst. kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 293 tankų, 3 166 šarvuotųjų kovos mašinų, 604 artilerijos sistemų, 201 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 93 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 204 lėktuvų, 170 sraigtasparnių, 2 206 automobilių, 13 laivų, 476 dronų, 110 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

J. Bidenas: Rusija turi ilgai mokėti už karą Ukrainoje

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį pareiškė, kad Rusija „turi mokėti ilgalaikę kainą“ už savo „barbariškumą Ukrainoje“, turėdamas galvoje Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių Maskvai taikomas sankcijas.

Jei po bet kokio būsimo Rusijos ir Ukrainos santykių atnaujinimo „sankcijos nebus toliau palaikomos įvairiais būdais, kokį signalą tai pasiųs Kinijai apie bandymo jėga užimti Taivaną kainą“, klausė prezidentas.   

Austrijoje areštuota 254 mln. eurų vertės Rusijos oligarchų turto

Vykdydami Europos Sąjungos (ES) sankcijas, Austrijos pareigūnai šalyje areštavo 254 mln. eurų vertės Rusijos oligarchų turto.

Pasak Austrijos kanclerio Karlo Nehammerio biuro, šios lėšos buvo laikomos 97 banko sąskaitose. Taip pat areštuoti penki nekilnojamojo turto objektai. „Jei rusų oligarchai ir jų organizacijos palaiko karą prieš Ukrainą, jie prisideda prie ten vykdomų žiaurumų, – teigė K. Nehammeris. – Pasitelkdami šias priemones, smogiame oligarchams į skaudamą vietą: jų pinigus.“

Austrijos pareigūnai tęsia atitinkamas operacijas, tačiau jų darbą sunkina fiktyvios įmonės ir trestai.

Ministras: Vokietija pasirengusi siekti rusiškos naftos embargo be Vengrijos

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas teigia esąs nusivylęs, kad Europos Sąjungai (ES) iki šiol dar nepavyko susitarti dėl rusiškos naftos embargo, tačiau jo šalis būtų pasirengusi siekti atitinkamo draudimo be tokiam žingsniui besipriešinančios Vengrijos, rašo „Euronews“.

„Jei Europos Komisijos (EK) pirmininkė pareikš, kad veiksmų imasi tik 26 šalys, be Vengrijos, visada tai palaikysiu, – R. Habeckas sakė vokiečių transliuotojui „Deutschlandfunk“. – Tačiau apie tokią galimybę iš ES dar nesu nieko girdėjęs.“

Iš visų 27 ES šalių Vengrija labiausiai prieštarauja planuojamam naftos importo iš Rusijos embargui.

B. Johnsonas parašė laišką Ukrainos vaikams

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas parašė atvirą laišką Ukrainos vaikams, kuriame juos patikino, kad jie ne vieni ir kad Ukraina iškovos pergalę, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

Laiško tekstą skelbia „Sky News“.

B. Johnsonas prisiminė balandžio mėnesį surengtą savo kelionę į Kyjivą, kur jis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, ir paragino vaikus „didžiuotis savo šalimi, savo tėvais, savo šeimomis ir savo kariais, o labiausiai – savimi“.

„Daugelis iš jūsų matė ar išgyveno tai, ko neturėtų matyti nė vienas vaikas. Vis dėlto Ukrainos vaikai mus visus kasdien moko būti stiprius ir orius, laikyti aukštai iškeltą galvą net sunkiausiu metu. Aš nežinau geresnio sektino pavyzdžio viso pasaulio vaikams ir suaugusiesiems“, – rašoma laiške.

B. Johnsonas taip pat patikino Ukrainos vaikus, kad „jūs nesate vieni“.

Aš nežinau geresnio sektino pavyzdžio viso pasaulio vaikams ir suaugusiesiems.

„Galbūt jūs turėjote išsiskirti su draugais namuose, bet jūs turite milijonus kitų visame pasaulyje. Čia, Jungtinėje Karalystėje, mes iškeliame Ukrainos vėliavas virš mūsų namų, biurų, bažnyčių, parduotuvių ir žaidimų aikštelių, netgi virš mano paties stogo Dauningo gatvėje, kur langus puošia britų vaikų nupieštos saulėgrąžos. Mūsų jaunuoliai piešia jūsų vėliavą savo klasėse ir gamina mėlynas ir geltonas apyrankes, remdami jūsų šalį“, – rašo B. Johnsonas.

„Aš, kaip ir jūsų prezidentas, tikiu, kad Ukraina laimės šį karą. Nuoširdžiai tikiuosi, kad netrukus galėsite grįžti į savo namus, mokyklas, šeimas. Ir kad ir kas nutiktų, kad ir kiek tai truktų, mes Jungtinėje Karalystėje niekada jūsų nepamiršime ir visada didžiuosimės tuo, kad galime vadinti jus savo draugais“, – pabrėžė Didžiosios Britanijos premjeras.

UNICEF duomenimis, nuo Rusijos sukelto karo pradžios Ukrainą turėjo palikti 2 mln. vaikų, daugiau kaip pusė jų atvyko į Lenkiją.

JT: pasaulyje priverstinai perkeltųjų skaičius viršijo 100 milijonų

Dėl Rusijos karo Ukrainoje visame pasaulyje priverstinai perkeltų asmenų skaičius pirmą kartą viršijo 100 mln., pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos.

„Dėl karo Ukrainoje ir kitų kruvinų konfliktų žmonių, priverstų bėgti nuo konfliktų, smurto, žmogaus teisių pažeidimų ir persekiojimo skaičius pirmą kartą istorijoje perkopė stulbinančią 100 mln. ribą“, – nurodė JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR.

Šis „nerimą keliantis“ skaičius turi sukrėsti pasaulį ir priversti nutraukti konfliktus, verčiančius rekordiškai daug žmonių bėgti iš savo namų, priduriama UNHCR pareiškime.

Agentūros duomenimis, iki praėjusių metų pabaigos priverstinai perkeltųjų skaičius išaugo iki 90 milijonų. Šią padėtį nulėmė smurtas tokiose šalyse kaip Etiopija, Burkina Fasas, Mianmaras, Nigerija, Afganistanas ir Kongo Demokratinė Respublika.

Vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, dar daugiau kaip 8 mln. asmenų buvo perkelti šalies viduje, o daugiau nei 6 mln. pabėgėlių kirto kaimyninių valstybių sienas.

„Įspėjamasis signalas“

„Šimtas milijonų yra kraupus skaičius, kuris vienodai yra blaivinantis ir keliantis nerimą. Tai rekordas, kuris niekada neturėjo būti pasiektas“, – pareiškė UNCHR vadovas Filippo Grandi (Filipas Grandis).

„Tai turi būti įspėjamasis signalas, kad reikia spręsti niokojančius konfliktus ir užkirsti jiems kelią, taip pat nutraukti persekiojimą ir šalinti pagrindines priežastis, dėl kurių nekalti žmonės verčiami bėgti iš savo namų“, – pridūrė jis.

100 mln. asmenų yra daugiau nei 1 proc. visų pasaulio gyventojų. Tik 13 šalių gyvena daugiau žmonių nei yra priverstinai perkeltųjų pasaulyje.

Ši grupė apima pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus, taip pat daugiau kaip 50 mln. asmenų, perkeltų savo šalies viduje.

Tarptautinė reakcija į žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, buvo labai teigiama.

„Tarptautinė reakcija į žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, buvo labai teigiama“, – pažymėjo F. Grandi.

„Užuojauta yra gyva, ir mums reikia panašaus susitelkimo, kalbant apie visas pasaulio krizes. Tačiau galiausiai humanitarinė pagalba yra palaikomoji priemonė, o ne vaistas“, – pabrėžė jis.

„Norint pakeisti šią tendenciją, vienintelis atsakymas yra taika ir stabilumas, kad nekalti žmonės nebūtų priversti rizikuoti arba rimtu pavojumi savo šalyje, arba nesaugiu pabėgimu ir tremtimi“, – nurodė F. Grandi.

Visus duomenis apie priverstinį perkėlimą 2021 metais UNHCR pateiks savo metinėje Pasaulinių tendencijų ataskaitoje; ji bus paskelbta birželio 16-ąją.

Kyjivo teismas Rusijos kariui skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę už karo nusikaltimus

Teisėjų kolegija Kyjive vieną į Ukrainą įsiveržusios Rusijos karį pirmadienį pripažino kaltu dėl karo nusikaltimų ir skyrė jam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Nuosprendį galima apskųsti per 30 dienų.

Teismo posėdį platformoje „YouTube“ savo kanaluose transliavo Ukrainos žiniasklaidos priemonės.

„Teismas nustatė, kad (Vadimas) Šišimarinas yra kaltas, ir nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos“, – sakė teisėjas Serhijus Ahafonovas.

21 metų rusų karys V. Šišimarinas teisme praėjusią savaitę pripažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.

Skaitydamas nuosprendį teisėjas pažymėjo, kad teismas atsižvelgė į tai, kad teisiamasis bendradarbiavo su pareigūnais.

Jaunatviškos išvaizdos rusų seržantas V. Šišimarinas iš Irkutsko Sibire penktadienį teismui sakė, kad „nuoširdžiai gailisi“ dėl to, ką padarė.

„Nervinausi dėl to, kas vyko. Nenorėjau nužudyti“, – sakė jis, stovėdamas stikliniame teisiamųjų narve.

Ši svarbi byla buvo užbaigta penktadienį po trijų svarstymo dienų.

V. Šišimarino advokatas penktadienį sakydamas baigiamąją kalbą teigė, kad jo klientas yra nekaltas dėl tyčinės žmogžudystės ir karo nusikaltimų.

Ukrainos prokurorai paprašė skirti V. Šišimarinui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už civilio Oleksandro Šelipovo nužudymą Čupachivkos kaime Ukrainos šiaurės rytuose, praėjus keturioms dienoms nuo Maskvos invazijos pradžios.

Jis vykdė nusikalstamą įsakymą ir gerai tai žinojo.

„Jis vykdė nusikalstamą įsakymą ir gerai tai žinojo“, – sakė kaltintojas.

Tai pirma tokio pobūdžio byla nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną. Ji laikoma viešu Ukrainos teismų sistemos nepriklausomumo išbandymu.

Tuo pačiu metu tarptautinės institucijos tiria įtariamus Rusijos pajėgų nusikaltimus Ukrainoje.

Naujoji Zelandija mokys Ukrainos pajėgas šaudyti iš artilerijos

Naujosios Zelandijos vyriausybė pirmadienį pristatė planus apmokyti nedidelį skaičių Ukrainos karių naudotis lauko artilerijos pabūklais, taip gilindama Okeanijos valstybės įsitraukimą į kitoje pasaulio pusėje besitęsiantį karą.

Premjerė Jacinda Ardern (Džasinda Ardern) nurodė, kad jos kabinetas sutiko į Jungtinę Karalystę siųsti iki 30 Naujosios Zelandijos gynybos pajėgų (NZDF) narių, kurie mokys ukrainiečių pajėgas naudotis 105 mm kalibro haubicomis L119.

„Per visą Rusijos išpuolį prieš Ukrainą aiškiai sakėme, kad tokia akivaizdi ataka prieš nekaltų žmonių gyvybes ir kitos šalies suverenumą yra neteisinga“, – sakė J. Ardern.

„Mūsų atsakas apima ne tik Rusijos smerkimą, bet ir praktinę paramą Ukrainai“, – pridūrė ji.

Anksčiau Naujoji Zelandija į Europą išsiuntė lėktuvą „C130 Hercules“ ir NZDF karių, turėjusių suteikti žvalgybos, transporto ir logistikos paramos Kyjivui.

Anot J. Ardern, naujausias sprendimas, kuris yra jautrus į konfliktus paprastai nesikišančiam Velingtonui, buvo priimtas atidžiai išnagrinėjus pagalbos prašymą.

„Taip vertinsime kiekvieną prašymą – atsižvelgdami ne tik į savo nepriklausomą užsienio politiką, bet ir į savo gynybos pajėgų įsitraukimo parametrus, kuriuos vertiname labai atsargiai“, – paaiškino vyriausybės vadovė.

Naujosios Zelandijos misija truks iki liepos pabaigos. Pasak šalies Gynybos pajėgų vado maršalo Kevino Shorto (Kevino Šorto), jo pajėgos turėtų apmokyti apie 230 Ukrainos karių.

V. Zelenskis kreipimesi į Davoso forumą ragina įvesti Rusijai maksimalias sankcijas

V. Zelenskis pirmadienį kreipdamasis į Davoso viršūnių susitikimo dalyvius paprašė daugiau ginklų jo šaliai ir „maksimalių“ sankcijų Maskvai.

V. Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į Pasaulio ekonomikos forumo dalyvius, sakė, jog jei Kijevo „poreikiai būtų buvę 100 procentų patenkinti dar vasarį“, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, būtų išgelbėta dešimtys tūkstančių gyvybių.

„Todėl Ukrainai reikia visų tų ginklų, kurių jį prašo, ir ne tik tų, kuriuos ji gauna“, – kalbėjo V. Zelenskis, pasirodęs vėliavų fone su jo skiriamuoju ženklu jau tapusiais kariško stiliaus marškinėliais.

V. Zelenskis paragino įvesti naftos embargą Rusijai, taikyti baudžiamąsias priemones visiems jos bankams ir vengti IT sektoriaus. Jis pridūrė, kad visos užsienio bendrovės turėtų palikti šią šalį.

„Neturėtų būti jokios prekybos su Rusija“, – sakė jis, kreipdamasis į susirinkusius pasaulio politikos ir verslo elito atstovus.

„Manau, kad iki šiol tokių prieš Rusiją nukreiptų sankcijų nėra, jos turėtų būti“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Manau, kad iki šiol tokių prieš Rusiją nukreiptų sankcijų nėra, jos turėtų būti.

Nors JAV, Didžioji Britanija ir Kanada nusprendė uždrausti Rusijos naftos ir dujų importą, Europos Sąjunga dar nesutaria dėl panašių priemonių įvedimo, nes tokios Bendrijos narės kaip Vokietija ir Vengrija yra labai priklausomos nuo rusiškų energijos išteklių.

Davose vykstančiose diskusijose dominuoja karo Ukrainoje tema. Tai pirmasis Davoso forumas per daugiau nei dvejus metus. COVID-19 pandemija privertė atšaukti 2021 metų lyderių susitikimą įprastu būdu ir atidėti šių metų konferenciją iki gegužės mėnesio.

 

 

Ukrainos pareigūnai demaskavo neteisėto šaukiamojo amžiaus vyrų gabenimo į Rumuniją kanalą

Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnai demaskavo neteisėto šaukiamojo amžiaus vyrų gabenimo į Rumuniją kanalą. Ši „paslauga“ kainavo 10 tūkst. eurų.

Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.

Tyrėjų duomenimis, žmonių kontrabandos schemos organizatorius buvo Bukovinos gyventojas, kuris įtraukė į neteisėtą veiklą du pažįstamus. Vienas iš jų buvo su Rumunija besiribojančio miškų ūkio darbuotojas.

„Už 10 tūkst. eurų įtariamieji padėjo trims karo prievolininkams patekti į Rumunijos teritoriją apeinant pasienio punktus. Schemos dalyviai buvo demaskuoti ir sulaikyti Černivcų rajone netoli valstybės sienos“, – informavo Ukrainos prokuratūros spaudos tarnyba.

Dabar sprendžiama, kokią kardomąją priemonę skirti sulaikytiesiems. Jiems gresia laisvės atėmimas iki devynerių metų.

Kremlius nesvarsto galimybės iškeisti V. Medvedčuką į Mariupolio gynėjus

Kremlius nesvarsto galimybės iškeisti Ukrainoje sulaikytą oligarchą Viktorą  Medvedčuką į Mariupolio gynėjus. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo pareiškimu.

„Mes jau sakėme, kad V. Medvedčukas yra Ukrainos pilietis, be to, jis nėra kariškis. O asmenys, pasidavę į nelaisvę gamykloje „Azovstal“, yra kariškiai ir nacionalistinių formuočių nariai, todėl tai visiškai skirtingos kategorijos, ir čia kažin ar galima kalbėti apie kažkokius mainus“, – pareiškė jis pirmadienį žurnalistams.

Anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas sakė, jog dabar vedamos aktyvios derybos dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino kūmo iškeitimo į kovotojus iš „Azovstal“. Stebėtojai teigia, kad kaip tik todėl V. Medvedčukas sutiko duoti parodymus prieš buvusį Ukrainos prezidentą Petro Porošenką.

Vasario 27 d. buvo pranešta, kad V. Medvedčukas, įtariamas valstybės išdavimu ir teroristinės organizacijos rėmimu, pabėgo iš namų arešto.

Balandžio 12 d. per specialią Ukrainos saugumo tarnybos operaciją jis buvo sulaikytas. Po savaitės V. Medvedčukas paprašė Ukrainos ir Rusijos prezidentų iškeisti jį į karo belaisvius ukrainiečius, bet Kremlius ir tada nesutiko su tokiais mainais.

Su V. Putinu šokusi buvusi Austrijos ministrė traukiasi iš „Rosneft“ tarybos

Austrijos buvusi užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl (Karin Kneisl), kažkada šokusi su V. Putinu savo vestuvių pobūvyje, pasitraukė iš naftos pramonės milžinės „Rosneft“ direktorių tarybos, pirmadienį pranešė bendrovė.

K. Kneissl įteikė atsistatydinimo pareiškimą, kuris įsigalioja nuo penktadienio, skelbiama „Rosneft“ pranešime.

Buvusi Austrijos diplomatijos vadovė 2018 metais sukėlė nuostabą, kai pakvietė V. Putiną į savo vestuves ir šoko su juo. Kitais metais 57 metų politikė paliko vyriausybę, o pernai birželį tapo „Rosneft“ direktorių tarybos nare.

Penktadienį bendrovė pranešė, jog iš direktorių tarybos traukiasi penkerius metus joje dirbęs buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrioderis).

Pranešimas pasirodė po to, kai Vokietija ketvirtadienį panaikino buvusiam kancleriui suteiktas oficialias privilegijas, įvertinusi, kad atsisakydamas nutraukti ryšius su Rusijos energetikos milžinėmis jis nesilaikė savo pareigų.

Penktadienį K. Kneissl naujienų agentūrai AFP sakė, jog ketina išbūti taryboje visą vienerių metų kadenciją, tačiau kovą ji esą perspėjo „Rosneft“, kad nesieks kitos kadencijos direktorių taryboje.

Remiantis K. Kneissl svetaine internete, ji yra davusi keletą interviu Kremliaus finansuojamam leidiniui RT, anksčiau vadintam „Russia Today“; Kremliaus kritikai jį vadina propagandos kanalu. Du paskutiniai interviu buvo paskelbti kelios dienos prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą vasario 24 dieną.

„Rosneft“ savo pareiškime dėkojo K. Kneissl už jos darbą esant „sudėtingai“ tarptautinei situacijai ir pareiškė, kad ateityje tikisi tęsti bendradarbiavimą su ja kaip eksperte.

Rusijos valdžios kontroliuojamai didžiausiai šalyje naftos pramonės grupei vadovauja vienas ištikimiausių V. Putino sąjungininkų Igoris Sečinas.

Pastaraisiais metais Austrija ne kartą pabrėžė savo artimus santykius su Rusija.

Po to, kai 2018 metais virtinė Europos Sąjungos valstybių išsiuntė Rusijos diplomatus, atsakydamos į buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimą Jungtinėje Karalystėje, Austrija pareiškė neseksianti jų pavyzdžių, pabrėždama savo neutralumą.

50 proc. ir vieną „Rosneft“ akciją valdo valstybės įmonė „Rosneftegaz“, 19,75 proc. – Didžiosios Britanijos BP, 18,93 proc. – Kataro fondas „QH Oil Investments.

Per Lenkiją atgal Į Ukrainą sugrįžo daugiau kaip 1,5 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos sukeltos pabėgėlių bangos pradžios iš kaimyninės Lenkijos atgal į Ukrainą sugrįžo daugiau kaip 1,5 mln. žmonių. Tai pirmadienį tviteryje pranešė Lenkijos pasienio apsauga.

Nuo karo pradžios vasario 24-ąją sieną iš Ukrainos į Lenkiją kirtusių žmonių skaičius praėjusios savaitės pabaigoje viršijo 3,5 mln. ribą. Tačiau pastaruoju metu į Ukrainą grįžtančių žmonių skaičius, lenkų pasieniečių duomenimis, diena po dienos buvo didesnis nei atvykstančiųjų į Lenkiją.

Sekmadienį sugrįžėlių buvo 31 700, ir tai yra net pusantro karto daugiau nei tą pačią dieną iš Ukrainos į Lenkiją įvažiavusių žmonių skaičius (apie 20 000).

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios į užsienį pabėgo daugiau kaip 6,4 mln. žmonių.

Prieš karą Ukrainoje gyveno 44 mln. žmonių.

V. Zelenskis: per gegužės 17 d. smūgį Desnos miestui žuvo 87 žmonės

V. Zelenskis pirmadienį pranešė, kad per gegužės 17 d. Rusijos karinių pajėgų surengtą smūgį karinei bazei Desnos mieste žuvo 87 žmonės.

„Šiandien Desnoje po griuvėsiais yra 87 žmonės. 87 žuvusių žmonių lavonai“, – kreipdamasis į Davoso viršūnių susitikimą teigė V. Zelenskis.

Rusijos smūgiai Desnai buvo viena iš retų atakų, pastarosiomis savaitėmis surengtų sostinės Kyjivo srityje. Už maždaug 77 km į šiaurę už Kyjivo išsidėsčiusioje Desnoje yra didelis karinis poligonas. Vietos sveikatos priežiūros pareigūnai anksčiau skelbė, kad per minėtą smūgį žuvo aštuoni žmonės.

V. Zelenskis nurodė, kad Ukraina labai brangiai moka už laisvę ir nepriklausomybę.

Rusų kariai pradėjo „Azovstal“ teritorijos išminavimą

„Azovstal“ plieno gamyklą užėmę Rusijos kariai teritorijoje ieško minų ir sprogmenų, kuriuos čia paliko ir ukrainiečių, ir rusų pajėgos. Apie tai skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi vaizdo medžiaga.

„Uždavinys labai sudėtingas, priešas padėjo savo minų, mes taip pat padėjome priešpėstinių minų, kad jį blokuotume. Mūsų dar laukia maždaug dvi savaitės darbo“, – sakė vienas rusų karys, nurodęs tik savo kovinį vardą „Babajas“.

Minos kontroliuojamai detonuojamos, o aplinkiniai keliai buldozeriais valomi nuo nuolaužų. „Per praėjusias dvi dienas sunaikinta per 100 sprogmenų. Darbai tęsiasi“, – teigė karys.

Rusija penktadienį pareiškė, kad pasidavė paskutinieji ukrainiečių kariai, buvę „Azovstal“ gamykloje.

G. Landsbergis: Vakarai galėtų užtikrinti grūdų eksporto iš Odesos uosto saugumą

NATO ar kitos Vakarų šalys galėtų užtikrinti grūdų eksporto iš Odesos uosto Ukrainoje saugumą, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Neatmetu, kad yra galimybė suformuoti NATO šalių ar šalių, kurioms reikia grūdų iš Ukrainos, koaliciją. Jos galėtų suteikti laivų ir lėktuvų Juodojoje jūroje ir užtikrinti saugų jūrų kelią laivams su grūdais iš Odesos uosto iki Bosforo Turkijoje“, – televizijai „Sky news“ pirmadienį sakė ministras.

Jo teigimu, tau galėtų būti kariniai laivai ir lėktuvai, tačiau to, pasak ministro, nebūtų galima vadinti eskalacija.

„Tai nebūtų dalyvavimas kare. Tai tik užtikrintų saugų grūdų kelią iš Ukrainos į šalis, kurioms jų reikia“, – teigė G. Landsbergis.

Jis tuo pačiu tvirtino, kad iš Ukrainos grūdus galima išvežti ir kitais būdais, tačiau „ne tokiais dideliais kiekiais“, todėl dėl to reikės ieškoti sprendimų.

Odesa yra didžiausias Ukrainos uostas, svarbus grūdų eksportui, tačiau Rusijos laivų blokuojamas. Tai kelia pavojų pasauliniam maisto tiekimui. 

Iš posto traukiasi rusų diplomatas: man niekada nebuvo taip gėda dėl savo šalies

Vienas Rusijos diplomatijos veteranas, dirbęs šalies atstovybėje prie Jungtinių Tautų būstinės Ženevoje, paskelbė atsistatydinantis ir išsiuntė laišką kolegoms iš kitų šalių, kuriuo pasmerkė V. Putino „agresyvų karą“ Ukrainoje.

Laiške, išsiųstame pirmadienį ryte, 41 metų Borisas Bondarevas patvirtino atsistatydinantis. Kiek anksčiau vienas diplomatinis pareigūnas perdavė naujienų agentūrai AP B. Bondarevo pareiškimą anglų kalba.

„Per 20 savo diplomatinės karjeros metų mažiau įvairių mūsų užsienio politikos pokyčių, bet dar niekada man nebuvo taip gėda dėl savo šalies, kaip šių metų vasario 24-ąją“, – rašo diplomatas, turėdamas galvoje Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios datą.

B. Bondarevas iki šiol ėjo diplomatinio patarėjo, atsakingo už Rusijos vaidmenį Ženevos nusiginklavimo konferencijoje, pareigas. Anksčiau jis užėmė postus įvairiose šalyse, įskaitant Kambodžą ir Mongoliją.

Diplomatas patvirtino atsistatydinantis laiške, adresuotame Rusijos ambasadoriui prie JT Ženevoje Genadijui Gatilovui.

Misijos atstovas kol kas neatsakė į AP prašymus pakomentuoti padėtį.

B. Bondarevo pareiškimas yra retas arba galbūt ir precedento neturintis atvejis, kai Rusijos diplomatinio korpuso pareigūnas viešai išreiškė nepasitenkinimą dėl savo šalies karo Ukrainoje. V. Putino vyriausybė stengėsi nuslopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas ir oficialios linijos neatitinkančius šio konflikto, kurį Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, o ne karu, vertinimus.

„Tai, ką dabar daro mano vyriausybė, yra netoleruotina, – AP sakė B. Bondarevas. – Kaip civilis tarnautojas turiu prisiimti dalį atsakomybės, bet nenoriu to daryti.“

B. Bondarevas sakė kol kas nesulaukęs jokio Rusijos pareigūnų reakcijos, bet pridūrė: „Ar esu susirūpinęs dėl galimos reakcijos iš Maskvos? Turiu būti dėl to susirūpinęs.“

Paklaustas, ar jo bendradarbiai irgi panašiai jaučiasi, diplomatas pridūrė: „Ne visi Rusijos diplomatai yra karo kurstytojai. Jie mąsto blaiviai, bet privalo tylėti.“

B. Bondarevas sakė, kad jo žingsnis gali tapti pavyzdžiu kitiems.

„Jeigu man bus iškelta byla, tuomet kiti žmonės, kurie norėtų pasekti šiuo pavyzdžiu, to nedarys“, – pripažino jis.

Savo pranešime anglų kalba, kurį jis sakė išsiuntęs elektroniniu paštu maždaug 40-iai diplomatų ir kitų pareigūnų, B. Bondarevas rašo, kad pradėjusieji karą „tenori viena – amžinai išlikti valdžioje, gyventi pompastiškuose neskoninguose rūmuose, plaukioti jachtomis, pagal tonažą ir kainą prilygstančiomis visam Rusijos kariniam laivynui, mėgautis neribota valdžia ir visišku nebaudžiamumu“.

Jis taip pat piktinosi Rusijos užsienio reikalų ministerijos „melu ir neprofesionalumu“ ir konkrečiai nusitaikė į užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą. Pastarasis, anot B. Bondarevo, per „18 metų nusirito nuo profesionalaus ir išsilavinusio intelektualo... iki žmogaus, nuolat skelbiančio prieštaringus pareiškimus ir grasinančio pasauliui (tai yra ir Rusijai) branduoliniais ginklais“.

„Šiandien Užsienio reikalų ministerijai svarbu ne diplomatija. Svarbu karo kurstymas, melas ir neapykanta“, – rašo diplomatas.

B. Bondarevas sakė AP neplanuojantis išvykti iš Ženevos.

Teisių gynimo grupės „U.N. Watch' vykdomasis direktorius Hilleris Neueris (Hilaris Nojeris) susiklosčiusią padėtį apibūdino lakoniškai: „Borisas Bondarevas yra didvyris.“

„Bondarevas turėtų būti šią savaitę pakviestas pasisakyti Davose, – pridūrė jis. – JAV, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga turėtų parodyti pavyzdį laisvajam pasauliui, sukurdamos programą, kuri skatintų daugiau Rusijos diplomatų pasielgti taip pat ir pereiti į kitą pusę, teikdama apsaugą, finansinį saugumą ir diplomatų bei jų šeimų perkėlimą.“

Rusija sako nagrinėjanti Italijos pateiktą taikos planą konfliktui užbaigti

Rusija pirmadienį pareiškė, kad nagrinėja Italijos pateiktą taikos planą konfliktui Ukrainoje užbaigti.

„Neseniai jį gavome ir jį studijuojame“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka.

Jis atsisakė atskleisti kokių nors plano detalių ir pažadėjo, kad savo komentarus Rusija pateiks vėliau.

„Rusija ir Italija to neaptarė“, – kalbėjo viceministras. Jį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Rusijos ir Ukrainos taikos derybos šiuo metu yra sustabdytos.

Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis sekmadienį sakė, kad Rusija nori atnaujinti derybas, tačiau viskas priklauso nuo Kyjivo.

„Dabartinių derybų įšaldymas ir visko sustabdymas nėra mūsų iniciatyva“, – sakė A. Rudenka.

„Būsime pasirengę jas atnaujinti, kai tik Ukraina parodys konstruktyvią poziciją ir bent sureaguos į jai pateiktus pasiūlymus“, – kalbėjo jis.

Po Rusijos pajėgų invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną prasidėjusios abiejų šalių delegacijų derybos vyko reguliariai kontaktiniu ir nuotoliniu būdu.

Kovą Turkijoje vyko Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimas, vėliau šalių delegacijos susitiko Stambule, tačiau nė vienas šių susitikimų nedavė konkrečių rezultatų.

UNHCR: iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 6,5 mln. žmonių

Nuo karo Ukrainoje pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 6,5 mln. žmonių. Tokį skaičių pirmadienį Ženevoje paskelbė JT Pabėgėlių agentūra (UNHCR).

Tarp kaimyninių šalių daugiausiai pabėgėlių priėmė Lenkija – 3,5 mln.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną į Ukrainą vėl įvažiavo beveik 2 mln. žmonių. Kiek jų grįžo į tėvynę visam laikui, o kiek įvažiavo ir vėl išvažiavo, UNHCR duomenimis, nėra aišku. Prieš karą Ukraina turėjo apie 44 mln. gyventojų.

Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos, kurį renka duomenimis apie vadinamuosius vidaus pabėgėlius, Ukrainoje jų yra 8 mln.

Donecko „liaudies respublikos“ vadovas: „Azovstal“ pasidavę Ukrainos kariai bus teisiami

Mariupolio „Azovstal“ gamykloje pasidavę Ukrainos kariai bus teisiami, pareiškė vadinamosios Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) vadovas Denisas Pušilinas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros ir BBC.

„Belaisviai iš „Azovstal“ šiuo metu laikomi DLR teritorijoje. Esama ketinimų respublikos teritorijoje suorganizuoti tarptautinį tribunolą“, – tvirtino D. Pušilinas ir pridūrė, kad šiuo metu rengiamas tribunolo statutas.

Lieka neaišku, kokie kaltinimai bus pareikšti Ukrainos kariams.

O. Zelenska kreipėsi į PSO asamblėją prašydama padėti ukrainiečiams

Ukrainos pirmoji ponia pirmadienį paragino Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) padėti įveikti didžiulę psichikos sveikatos krizę šalyje ir perspėjo, kad Rusijos karo padariniai gali būti jaučiami dešimtmečius.

„Po to, ką ukrainiečiai patyrė okupacijos metu, fronte, bombų slėptuvėse, per apšaudymus... jiems reikia reabilitacijos taip pat, kaip ir fiziškai sužeistiems žmonėms“, – sakė Olena Zelenska vaizdo ryšiu kalboje kasmetinei PSO asamblėjai.

„Šio karo pasekmės, deja, išliks ilgus metus ir dešimtmečius“, – sakė ji.

Tą pačią dieną jos vyras, prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas vaizdo ryšiu Davoso Pasaulio ekonomikos forume, paragino taikyti Rusijai kuo griežtesnes sankcijas.

O. Zelenska sakė, kad su PSO pagalba Ukraina bus pasirengusi imtis „kovos už mūsų žmonių psichinę sveikatą“.

„Rusijos karas parodė baisumus, kurių negalėjome įsivaizduoti“, – kalbėjo ji. – PSO yra įsipareigojusi saugoti svarbiausias žmogaus teises į gyvybę ir sveikatą. Dabar jos abi yra pažeidinėjamos Ukrainoje“.

Rusijos karas parodė baisumus, kurių negalėjome įsivaizduoti.

O. Zelenska kalbėjo apie tai, kaip karo pavojai atsiliepia kasdieniam civilių žmonių gyvenimui ir Ukrainos sveikatos apsaugos sistemai.

Šiuo metu, sakė prezidento žmona, „nė vienas ukrainietis, nei suaugęs, nei mažas vaikas, negali būti tikras, kad rytoj atsibus ir į jo namus nepataikys raketa“.

„O gydytojai negali būti tikri, kad jų greitosios pagalbos automobiliai nebus susprogdinti pakeliui pas pacientą“, – kalbėjo ji.

O. Zelenska atkreipė dėmesį į žmones, kurie nuo bombų ir apšaudymų slėpėsi Charkivo metro sistemoje, kai kurie iš ten neišėjo nuo invazijos pradžios prieš tris mėnesius.

„Jie ne tik slepiasi, jie ten gyvena su vaikais ir naminiais gyvūnais“, – pažymėjo ji.

Ji paragino tarptautinę bendruomenę padėti Ukrainai, kuri skiria daug dėmesio karą patyrusių asmenų psichikos sveikatai ir psichosocialinei gerovei. „Esame užsibrėžę (tai) padaryti greitai... kad kartu su pergale kare pasiektume ir pergalę prieš mūsų piliečių sielvartą, šoką ir stresą“, – sakė O. Zelenska.

Kremlius pasmerkė „teroro ataką“ prieš Maskvos statytinį Ukrainoje

Kremlius pirmadienį apkaltino Ukrainos „nacionalistus“ surengus „teroro ataką“ prieš vieną Maskvos statytinį, paskirtą į aukšto rango postą Rusijos okupuotoje Ukrainos pietinėje dalyje.

Andrejus Ševčikas buvo paskirtas Zaporižios srityje esančio Enerhodaro meru, kai Rusijos pajėgos perėmė kontrolę šiame mieste, kuriame veikia didžiausia Europoje atominė elektrinė.

Sekmadienį A. Ševčikas ir du jo apsaugininkai buvo sužeisti per sprogimą, kai jie įžengė į vieną pastatą..

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams Maskvoje sakė, kad Ukrainoje „tokius metodus naudoja nacionalistiniai elementai“.

„Žinoma, tai verčia mūsų kariuomenę būti budrią, imtis prevencinių priemonių, kad tokių teroro atakų nebeįvyktų“, – pažymėjo jis.

Vietos policijos pareigūnas Aleksejus Selivanovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad A. Ševčikas „patyrė nudegimų ir sužalojimų, bet jo ir jo asmens sargybinių gyvybei pavojaus nėra“.

A. Selivanovas sakė, kad į promaskvietiško pareigūno gyvybę buvo pasikėsinta detonavus sprogstamąjį įtaisą, paslėptą elektros skydinėje. Pasak jo, pagal sprogimo galią įtaisas prilygo 700 gramų trotilo.

Beveik 50 tūkst. gyventojų turintis Enerhodaras buvo pastatytas praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje prie Dniepro upės iškilusios atominės elektrinės darbuotojams. Šešis blokus turinti Zaporižios elektrinė yra pavadinta pagal netoliese esantį srities administracinį centrą.

Didžiausias pasaulyje kavinių tinklas „Starbucks“ visiškai traukiasi iš Rusijos

Didžiausias pasaulyje kavinių tinklas „Starbucks“ dėl karo Ukrainoje po 15 metų visiškai traukiasi iš Rusijos. Koncernas pirmadienį paskelbė, kad visam laikui uždaro savo kavines šalyje ir nebeturės ten savo prekės ženklo.

„Starbucks“ savo veiklą Rusija sustabdė jau kovą – protestuodamas prieš invaziją į Ukrainą.

Kavinių tinklas Rusijoje veikė nuo 2007 metų ir pastaruoju metu čia turėjo 130 filialų, kuriuose dirbo apie 2 tūkst. darbuotojų. Įmonės dar šešis mėnesius toliau mokės algas darbuotojams ir rems juos ieškant naujo darbo.

Koncernas kol kas nepateikė konkrečios informacijos apie pasitraukimo iš Rusijos tvarkaraštį ir eigą bei finansines detales.

Rusijos pajėgų kontroliuojama Chersono sritis paskelbė rublį oficialia valiuta

Maskvos pajėgų kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities administracija pirmadienį pranešė, kad rublis taps oficialia valiuta kartu su ukrainietiškomis grivinomis.

Srities sostinė Chersonas tapo pirmuoju Rusijos pajėgų užimtu dideliu Ukrainos miestu nuo Maskvos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

„Šiandien bus paskelbtas įsakas, oficialiai patvirtinantis dviejų valiutų įvedimą Chersono srityje“, – vaizdo kreipimesi sakė promaskvietiškos regiono administracijos vadovas Volodymyras Saldo.

„Tai reiškia, kad visi prekiautojai turės teisę, o vėliau privalės, rašyti kainas dviem valiutomis – grivinomis ir Rusijos rubliais, – pridūrė jis. – Rusijos rublio kursas bus dvigubai didesnis už griviną – du Rusijos rubliai už vieną griviną.“

Jis pridūrė, kad per ateinančias dvi dienas Rusijos bankas atidarys savo padalinį Chersone ir siūlys paslaugas verslo įmonėms, galėsiančioms pateikti ukrainietiškus dokumentus.

Rusijos pareigūnai ir Maskvos paskirta valdžia sakė, kad Chersono sritis, tikriausiai bus prijungta prie Rusijos. Šis regionas pietuose ribojasi su Krymo pusiasaliu, 2014 metais aneksuotu Maskvos.

Virtinėje Ukrainos miestų, okupuotų Rusijos pajėgų nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną – įskaitant Chersoną, Mariupolį ir Berdianską – Maskva paskyrė marionetines administracijas, kurioms pavesta grąžinti kasdienį gyvenimą į įprastas vėžes ir padėti pagrindus su Rusija susietai ateičiai.

Kyjivas ir Vakarų valstybės Rusijos invaziją į Ukrainą laiko neišprovokuota ir nepagrįsta, o bet kokius mėginimus kurti okupacinės valdžios struktūras – neteisėtais.

L. Austinas: 20 šalių siūlo naujus saugumo pagalbos paketus Ukrainai

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pranešė, kad pirmadienį vykusiame sąjungininkų susitikime apie 20 šalių pasiūlė naujų saugumo pagalbos paketų Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Per antrąjį susitikimą beveik keturios dešimtys šalių ir organizacijų, sudarančių Ukrainos gynybos kontaktinę grupę, vaizdo ryšiu aptarė pagalbą Ukrainai ir 20 šalių pažadėjo Kijevui padėti ginklais, šaudmenimis ir kitais reikmenimis.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas informavo grupę apie dabartinę padėtį tris mėnesius trunkančiame kare, kuriame abi pusės kovoja išilgai ilgos fronto linijos dėl Rusijos užgrobtų teritorijų Ukrainos rytuose ir pietuose.

„Šiandien įvyko labai sėkmingas susitikimas, – sakė L. Austinas. – Daug šalių dovanoja kritiškai reikalingos artilerijos amunicijos, pakrančių gynybos sistemų, tankų ir kitų šarvuotų transporto priemonių“.

Kitos, pasak jo, siūlo mokymus Ukrainos kariuomenei.

Jis sakė, kad Danija įsipareigojo Ukrainai atsiųsti priešlaivinių raketų sistemų „Harpoon“, o Čekija pasiūlė kovinius sraigtasparnius, tankus ir raketų sistemas.

Tačiau L. Austinas nepateikė išsamios informacijos apie tai, kas įtraukta į naują 40 mlrd. dolerių vertės JAV paramos Ukrainai paketą. Spėjama, kad jame gali būti didelio tikslumo tolimojo nuotolio raketos, kuriomis būtų galima smogti į Rusijos teritoriją.

Kitas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas įvyks gyvai birželio 15 dieną per NATO ministrų susitikimą Briuselyje.

Rusija Luhansko puolimui sutelkė 12 tūkst. karių

Luhansko karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus tvirtina, kad Rusija į čia sutelkė daugybę įrangos ir per 12 tūkst. karių.

Unian.net rašo, kad dieną prieš tai Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie artėjantį „Luhansko liaudies respublikos išlaisvinimą“. Pasak  S.Haidajaus, Rusija sutelkė apie 25 bataliono taktinines grupes (BTG). Kiekvienoje BTG yra apie 500 karių. Vadinasi, iš viso yra daugiau nei 12 tūkst. karių, kurie ruošiasi užimti Luhansko sritį.

 


Šiame straipsnyje: karas UkrainojekarasnuostoliaiRusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių