200 tūkst. katalonų išėjo į Barselonos gatves

Demonstrantai, kurių daugelis nešė raudonas ar baltas žvakutes, po tylos minutės žygiavo per miesto centrą ir skandavo „Nepriklausomybė“.

Demonstracijoje dalyvavo maždaug 200 tūkst. žmonių, sakė Barselonos policijos atstovas.

Protestuojant dėl Nacionalinio teismo Madride pirmadienio sprendimo sulaikyti Jordi Cuixartą (Žordį Kuišartą) ir Jordi Sanchezą (Žordį Sankesą), kol jų atžvilgiu vyksta tyrimas dėl antivyriausybinės agitacijos, demonstracijos su žvakutėmis taip pat įvyko Cheronoje, Reuse ir kituose Katalonijos miestuose.

„Jie nori, kad bijotume ir todėl nebegalvotume apie nepriklausomybę, bet nutiks priešingai – kasdien (galvojame) vis labiau, ir manau, kad galiausiai mes tai pasieksime“, – per mitingą Barselonoje naujienų agentūrai AFP sakė 22 metų kepėjas Elias Houarizas (Elijas Houarizas).

Demonstracijos įvyko artėjant ketvirtadienio terminui, iki kurio Madridas nurodė Katalonijos separatistų lyderiui Carlesui Puigdemont'ui (Karlesui Pudžemonui) aiškiai pasakyti, ar jis po uždrausto spalio 1-osios referendumo ketina aiškiai paskelbti regiono nepriklausomybę.

Kol kas C. Puigdemont'as atsisako duoti nedviprasmišką atsakymą po praėjusią savaitę paskelbtos paslaptingos „suspenduotos“ nepriklausomybės deklaracijos ir ragina Ispanijos premjerą Mariano Rajoy (Marianą Rachojų) sėsti prie derybų stalo.

Tačiau M. Rajoy atmeta tarpininkavimą ir jei C. Puigdemont'as nenusileis, tikriausiai imsis įvesti tiesioginį valdymą šiame pusiau autonominiame regione. Tai galėtų dar labiau padidinti didžiausią Ispanijos politinę krizę nuo karinės diktatūros pabaigos 1977 metais.

Per referendumą, kurį temdė griežti policijos veiksmai prieš rinkėjus, 90 proc. balsavusiųjų pasakė „taip“ nepriklausomybei. Tačiau rinkėjų aktyvumas buvo tik 43 proc., nes daug Ispanijos vienybės šalininkų, Konstituciniam Teismui paskelbus referendumą neteisėtu, jame nedalyvavo.

Antradienį Teismas anuliavo Katalonijos įstatymą, sudariusį sąlygas referendumui: vienbalsiai nusprendė, kad regionas neturi „teisės į apsisprendimą“.

„Nauja fazė“

Vidurdienį tūkstančiai darbuotojų Barselonoje ir kituose miestuose surengė trumpą streiką, kuriuo buvo pareikštas protestas dėl J. Cuixarto ir J. Sanchezo sulaikymo .

Šie „du Jordi“ vadovauja už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančioms pilietinėms organizacijoms „Omnium Cultural“ ir „Katalonijos nacionalinė asamblėja“ (ANC), turinčioms dešimtis tūkstančių narių. Joms tenka svarbus vaidmuo dabartinėje politinėje krizėje.

„Pradedame naują mobilizacijų fazę ir jos bus kaip visada taikios“, – sakė „Omnium Cultural“ atstovas Marcelas Mauri (Marselas Mauris).

„Bus tiesioginių veiksmų, panaudojant žmonių galią“, – pridūrė jis, bet daugiau detalių nepateikė.

J. Cuixartas ir J. Sanchezas kaltinami organizavę didžiulio masto protestus prieš spalio 1-osios referendumą dėl nepriklausomybės šiame 7,5 mln. gyventojų turinčiame regione su sava kalba ir kultūra.

Protestai vyko Ispanijos policijai atliekant kratas Katalonijos administracijos biuruose. Protestuotojams apsupus pastatą policininkai buvo ištisas valandas blokuojami, buvo nuniokoti jų automobiliai. J. Cuixartas ir J. Sanchezas tuomet stovėjo ant vieno policijos automobilio ir ragino „nuolatinai mobilizuotis prieš Ispanijos valstybę“.

Už antivyriausybinę agitaciją gali būti skiriama kalėjimo iki 15 metų bausmė.

Nors Barselonos kairiųjų merė Ada Colau (Ada Kolau) nepritaria dabartinei kampanijai už nepriklausomybę, ji griežtai kritikavo J. Sanchezo ir J. Cuixarto sulaikymą ir sakė, kad jie yra laikomi kaip „politiniai kaliniai“.

„Politinių kalinių egzistavimui nėra vietos šiuolaikinėje Europos Sąjungoje“, – sakė ji ir paskelbė, kad miesto taryba protestuodama dviem dienoms sustabdys susirinkimus.

Katalonijos policijos vadovas Josepas Lluisas Trapero (Žozepas Ljuisas Traperas) taip pat kaltinamas antivyriausybine agitacija, už tai, kad nesustabdė referendumo. Jis nebuvo sulaikytas, bet jam uždrausta išvykti iš Ispanijos.

Katalonai nesutaria

Katalonija didžiuojasi savo autonomija, bet 7,5 mln. jos gyventojų nesutaria dėl to, ar visiškai atsiskirti nuo likusios Ispanijos dalies.

Nepriklausomybės šalininkai sako, kad regionas į Ispanijos iždą sumoka daugiau nei gauna atgal ir galėtų klestėti savarankiškai, bet jų oponentai tvirtina, kad atsiskyrimas reikštų politinę ir ekonominę katastrofą.

Reitingų agentūra „Moody's“ antradienį perspėjo, kad dėl Katalonijos, kuri sukuria maždaug penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, „aklavietės būsima Ispanijos kreditavimo trajektorija lieka neaiški“.