- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penkiasdešimtmetė Olga rytų Ukrainos Avdijivkos mieste nakčiai eina miegoti pas kaimynus, kurių langai mūriniame penkiaaukščiame name žiūri į šiaurę.
Pietinėje namo pusėje žiojėja trijų metrų skersmens skylė. Ji atsirado, kai sieną pramušė iš Donecko oro uosto prieigų atskridęs sviedinys.
„Visą dieną šaudė, matėme sprogimus, o tada apie devintą valandą vakaro išgirdome sprogimą, langų neliko per sekundę, aplink pasirodė ugnis, dūmai“, – pasakoja moteris.
„Pirmą akimirką pamaniau – duktė man Naujų metų proga padovanojo drambliukus ir štai – jie gali sudužti. Iš išgąsčio...“, – prisimena Olga, trijų kambarių bute gyvenanti su vyru ir motina.
Tai buvo ketvirtas kartas per trejus metus, kai artilerijos ugnis iš Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamos teritorijos išdaužė jos buto langus antrajame aukšte.
Įpranta prie karo
Apie 20 tūkst. gyventojų turintis pramoninis miestas karo epicentre atsidūrė, kai ties Avdijivkos pietine dalimi nusistovėjo riba, skirianti Ukrainos pajėgas ir Rusijos remiamus separatistus.
Artilerija, minosvaidžiais ir tankais nuolat apšaudomame mieste nuo karo pradžios jau žuvo 60 civilių gyventojų, sužeista pusė tūkstančio, tarp jų – 15 vaikų.
„Pas mus nėra nė vienos visiškai saugios vietos“, – sako karine apranga vilkintis ir nuolat pistoletą nešiojantis miesto vadovas Pavlas Malichinas, ant žemėlapio rodydamas vietas, kurios nukentėjo nuo apšaudymų.
Dėl nutrauktų linijų Avdijivkoje kelis kartus buvo dingęs šildymas ir elektros tiekimas.
Keli tūkstančiai gyventojų išvyko, bet likusieji neturi, kur trauktis, ir bando gyventi įprastą gyvenimą, kiek įmanoma tokiomis sąlygomis. Dauguma miestiečių dirba kokso gamykloje, Avdijivkoje veikia mokykla, darželis, kelios kavinės.
„2015 metais žmonės slėpdavosi. Dabar priprato, gyventi juk reikia. Šaudo tai šaudo... Tik pas mus trylikamečiai sugeba iš garso puikiai atskirti skirtingą artileriją, tankus“, – sako pagalbą kariams teikiantis 29 metų Viktoras iš „Kijevo“ savanorių pulko, priklausančio vidaus reikalų sistemai.
Šiame konflikte nėra tankų mūšių atviruose laukuose, susišaudymai vyksta apgyvendintose vietovėse – tai išskirtinis bruožas.
Sumažėjęs gyventojų budrumas iš dalies paaiškina, kodėl šiemet nuo artilerijos ir minų nukentėjo rytų Ukrainoje dukart daugiau žmonių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Tarptautiniai stebėtojai taip pat skambina pavojaus varpais, kad per pastaruosius metus Ukrainos ir separatistų pajėgos labai priartėjo vienos prie kitų, siekdamos įsitvirtinti strategiškai svarbiose vietose.
Tai didina pavojų, kad menkiausios provokacijos eskaluos situaciją. Dėl provokacijų abi pusės kaltina viena kitą.
„Šiame konflikte nėra tankų mūšių atviruose laukuose, susišaudymai vyksta apgyvendintose vietovėse – tai išskirtinis bruožas“, – sako Alexanderis Hugas (Aleksandras Hugas) iš ESBO misijos, turinčios apie 700 stebėtojų.
Baltais visureigiais abejose konflikto pusėse patruliuojantys stebėtojai sako, kad atstumas tarp Ukrainos karių ir separatistų kovotojų svyruoja nuo kelių kilometrų iki metrų. Avdijivkoje jie gali matyti vieni kitus plikomis akimis.
Pasai ir valiuta – skirtingi
Skiriamoji linija atskiria ne tik karių pozicijas, bet ir tūkstančius šeimų. Palei ją įrengti penki perėjimo punktai, juos kasdien kerta 15-25 tūkst. žmonių. Eilėje pereiti į kitą pusę jie kartais praleidžia ir visą dieną.
„Šiandien šeštadienis, todėl užtrukom tik šešias valandas“, – sako Liudmila, stovėdama būryje daugiausia vyresnio amžiaus žmonių prie raudonos metalinės tvoros Majorsko perėjimo punkte.
Ji nusiteikusi optimistiškiau nei dauguma kitų, nes iš separatistų užimtos zonos į vyriausybės kontroliuojamą teritoriją eina pasveikinti dukros su 40-mečio jubiliejumi.
„Labai tikiu, kad visa tai baigsis. Norime tik taikos“, – sako Liudmila.
Šalia stovinti garbaus amžiaus moteris mano, kad padėtis beviltiška. „Gimiau per karą ir mirsiu per karą. Šaudo naktimis, rytais ir vakarais“, – susigraudina ji.
21-erių metų Charkovo universiteto ekonomikos studentas į separatistų kontroliuojamą Horlivką sakė vykstantis aplankyti tėvų, tai jis daro dukart per mėnesį.
Dauguma kitų, apsikrovusių krepšiais, traukia nusipirkti pigesnių prekių – tik prieš tai turi išsikeisti valiutą, nes vadinamojoje Donecko liaudies respublikoje (DNR) ukrainietiškas grivinas jau pakeitė Rusijos rublis.
Šiokiadieniais didžiąją dalį minios sudaro pensininkai – Ukrainos valdžia pensijas moka tik savo kontroliuojamoje teritorijoje. Anot vietinių, jos paprastai neviršija 2000 grivinų, apie 70 eurų.
Ukrainiečių ir separatistų postus skiria apie pusantro kilometro. Nenorėdami problemų nė vienoje pusėje, gyventojai paprastai turi du pasus ir dvejus automobilių numerius – vienus pripažįsta Ukrainos valdžia, kitus – vadinamoji DNR.
Nepriklausomybės kaina
Konfliktas Ukrainoje įsiplieskė tuojau po to, kai 2014-ųjų vasarį per Maidano revoliuciją buvo nuverstas Rusijos palaikomas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Maskva atsakydama aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o vėliau sukurstė sukilimą šalies rytuose, kad išlaikytų Ukrainą savo įtakos zonoje. Ukraina ir Vakarai sako, kad Rusija iki šiol nuolat į regioną siunčia savo karius ir ginkluotę.
Rusija neigia esanti kaip nors atsakingą už karą Ukrainoje ir kaltina Jungtines Valstijas sukursčius protestus, per kuriuos Ukraina suartėjo su Vakarais.
Serhijus Soberas, kartu su bendražygiais futbolo sirgaliais saugojęs Charkovo valdžios pastatus nuo prorusiškų separatistų 2014-ųjų pavasarį, o vėliau kovojęs fronte, įsitikinęs, kad Ukraina dabar moka kainą už siekį būti nepriklausoma.
„1991 metais nepriklausomybę gavome labai lengvai. Istorija rodo, kad reikia mokėti už nepriklausomybę, o mes iki revoliucijos buvome tik Rusijos marionetė, buvome objektas, ne subjektas“, – kalba jaunas vyras.
Ties Avdijivka einančią skiriamąją liniją, dalijančią Donecko sritį į dvi dalis, 2015 metais įtvirtino vadinamieji Minsko paliaubų susitarimai.
Tuomet skelbta apie sutarimą, kad abi pusės nuo jos atitrauks sunkiąją ginkluotę, Rusijos remiami separatistai atiduos ukrainiečiams sienos kontrolę, o ukrainiečiai suteiks regionams didesnę autonomiją.
Stebėtojai teigia, kad paliaubas nuolat nuolat pažeidinėja abi konflikto pusės, stebėtojams patekti į tam tikras teritorijas neleidžia tiek separatistai, tiek Ukrainos kariai. Visi ESBO misijos ilgojo nuotolio bepiločiai orlaiviai pernai buvo numušti.
Rytų Ukrainos Charkovo mieste apsilankiusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako turinti vilties, kad po rinkimų JAV ir Prancūzijoje politikai vėl imsis pastangų įgyvendinti paliaubas.
„Po rinkimų įvairiose šalyse buvo tam tikra pauzė. Labai tikiuosi, kad artimiausiu metu Minsko ir Normandijos formatas bus atnaujintas ir šie klausimai bus tęsiami“, – sako šalies vadovė, minėdama keturšales Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos derybas.
Visoje Ukrainoje konfliktas nusinešė daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių. Tądien, kai kalbėjomės su Olga, rytų fronte žuvo keturi ukrainiečių kariai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija: karo metu žuvo 34 049 žmonės5
„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija šeštadienį pranešė, kad per daugiau kaip pusmetį trunkantį Izraelio ir islamistų kovotojų karą šioje teritorijoje žuvo mažiausiai 34 049 žmonės. ...
-
Rusijos laikraštis skelbia, kad Ukrainoje žuvo jo korespondentas
Rusijos laikraštis „Izvestija“ šeštadienį paskelbė, kad Ukrainos pietrytiniame Zaporižios regione per drono ataką žuvo vienas jo karo korespondentų. ...
-
Izraelis sudavė raketų smūgį Iranui2
Pranešama, kad Izraelis sudavė raketų smūgį Irano Isfahano provincijoje, kur yra branduolinių objektų. ...
-
Rusijos žiniasklaida: Maskvos okupuotoje Rytų Ukrainoje žuvo JAV pilietis
Maskvos okupuotoje Ukrainos Donecko srities dalyje žuvo JAV pilietis, 2014–2017 metais kovojęs Ukrainos prorusiškų separatistų gretose, penktadienį pranešė Rusijos žiniasklaida. ...
-
Gubernatorius: Rusijos Belgorodo srityje per ukrainiečių drono smūgį žuvo 2 žmonės
Per ukrainiečių drono smūgį Rusijos Belgorodo srityje praėjusią naktį žuvo du žmonės, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius. ...
-
Sulaikytas buvęs Kalnų Karabacho lyderis pradėjo bado streiką2
Azerbaidžane sulaikytas buvęs Rusijos bankininkas, kuris anksčiau vadovavo armėnų separatistų administracijai Kalnų Karabache, paskelbė bado streiką, penktadienį pranešė jo sūnus ir advokatė. ...
-
Niujorko teismas baigė prisiekusiųjų atranką D. Trumpo mokėjimų už tylą byloje
Niujorko teisėjas Juanas Merchanas (Chuanas Merčanas) penktadienį pranešė, kad Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) teismo procesui byloje dėl įtariamai nuslėptų mokėjimų už tylą surinkta visa dvylikos prisiekusiųjų ir šešių atsa...
-
Agento tikslas – padėti pasikėsinti į V. Zelenskį
Bendradarbiaujant Ukrainos saugumo tarnybai, Ukrainos generalinio prokuroro biurui ir Lenkijos teisėsaugos institucijoms, buvo sulaikytas Lenkijos pilietis, kuris pasisiūlė bendradarbiauti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis organizuojant pasikėsinimą ...
-
Pamatykite, kas po gaisro liko iš istorinio Kopenhagos pastato3
Danijos sostinės ugniagesiai dvi dienas gesino istorinį Kopenhagos pastatą – XVII amžiuje statytą buvusią vertybinių popierių biržą. Danams šis objektas buvo ikona. ...
-
Paryžiaus policija po pranešimo apie sprogmenį Irano konsulate sulaikė vyrą (atnaujinta)
Prancūzijos policija penktadienį pranešė sulaikiusi vieną vyrą, sulaukusi pranešimo iš Irano konsulato Paryžiuje apie asmenį, atėjusį su sprogmeniu. ...