V. Putinas Krymo aneksijos klausimą iškėlė per pasitarimą siaurame rate?

  • Teksto dydis:

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Krymo pusiasalio aneksijos klausimą iškėlė per pasitarimą, siaurame rate, vykusį prieš ketverius metus, naktį iš vasario 22-osios į 23-ąją, trečiadienį pareiškė buvęs Valstybės Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas.

Apie šį pasitarimą I. Ponomariovas papasakojo liudydamas Kijevo teisme, nagrinėjančiame valstybės išdavyste kaltinamo Ukrainos eksprezidento Viktoro Janukovyčiaus bylą.

Pasak rusų eksdeputato, 2014-ųjų vasario 21-ąją, kai tuometis Ukrainos vadovas ir opozicija pasirašė susitarimą dėl veiksmų krizei užbaigti po įnirtingų Maidano revoliucijos susirėmimų Kijeve, jis bendravo su Rusijos vadovo padėjėjo Vladislavo Surkovo komandos politinių technologijų specialistais.

„Man atrodė, kad tas susitarimas nesuveiks, o V. Surkovo politinių technologijų ekspertai manė, jog situacija bus suvaldyta ir bus surengti pirmalaikiai rinkimai, kuriuos laimės V. Janukovyčius“, – sakė buvęs Rusijos Valstybės Dūmos deputatas.

I. Ponomariovas taip pat sakė 2014-ųjų vasario 22-ąją iš Federalinės tarnybos apsaugos pareigūnų sužinojęs, kad V. Putinas vos nepateko į sraigtasparnio avariją Sočyje.

„V. Putinas tai laikė užsienio specialiųjų tarnybų bandymu pasikėsinti (į jo gyvybę). Tą pačią dieną įvyko V. Janukovyčiaus pabėgimas, todėl jo (Rusijos prezidento) nuotaika buvo tokia, kad aplink jį vyksta samokslas, ir naktį iš vasario 22-osios į 23-ąją buvo sušauktas pasitarimas siaurame rate. Būtent tame pasitarime V. Putinas iškėlė klausimą dėl Krymo aneksijos“, – teismui sakė liudytojas.

Remdamasis savo pašnekovo žodžiais I. Ponomariovas pažymėjo, kad dauguma tame pasitarime dalyvavusių asmenų buvo nusiteikę prieš galimybę Rusijai tiesiogiai aneksuoti Krymo pusiasalį. Jie esą aiškino, kad jau buvo patvirtintas „scenarijus, analogiškas (įvykiams) Pietų Osetijoje“, kai kitos šalies teritorija pasiskelbia nepriklausoma, o Rusija oficialiai tai pripažįsta. Vėliau, kaip numatyta tame scenarijuje, priimamas sprendimas, ar priimti tą teritoriją į Rusijos Federacijos sudėtį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nuomonė

nuomonė portretas
Kas valdo Krymą ir Sevastopolio laivyno bazę- tas valdo ir Juodąją jūrą. Tą supranta kiekvienas šeštokas. Todėl Putino veiksmai visiškai logiški ir pateisinami . Kai Chruščiovas Kuboje pastatė tarybines raketas, Kenedis irgi nesnaudė , ėmėsi ryžtingų veiksmų. Analogiška situacija ir čia , ir Putino veiksmai tik rodo, kad jis - ne koks nususęs parsidavėlis Gorbačiovas ar beviltiškas girtuoklis Jelcinas. Aišku, Vakarams tokie vadovai daug labiau patiktų ir Rusiją su jos turtais jie mielai pasidalintų tarpusavyje. To jie siekia jau daugelį metų ir 1990-2010 m. jiems tai jau beveik pavyko. Bet nelaimei iš kažkur išlindo toks Putinas ir sujaukė visus planus..

Anonimas

Anonimas portretas
eikit jūs durniai naxer su savo aneksijom,kieno buvo krymas,ten ir grįžo,net ir ukraina buvo rusijos,todėl debilai patylėkit,nes ir lietuva 300 metų buvo rusijos inperija

Nezabitauskas

Nezabitauskas portretas
Ponas "idomu" vėl ir vėl kelia Klaipėdos priklausomybės klausimą, nors atsakymą puikiai žino. Klaipėdos priskirti Lietuvai, kitaip nei Karaliaučiaus Rusijai, nereikėjo, nes Hitlerio įvykdyta 1939 metų Klaipėdos krašto aneksija sąjungininkų nebuvo pripažįstama teisėta. Tad Klaipėda grįžo Lietuvai, o ne buvo jai priskirta. Žinoma, pati Lietuva tuomet buvo okupuota Rusijos (oficialiai vadintos Tarybų Sąjunga). Imperijai byrant, naujoji Rusijos valdžia pripažino Lietuvos nepriklausomybę su visa buvusios LTSR teritorija. Klaipėdos priklausomybės klausimo nekelia nė dabartinė Rusijos valdžia, išskyrus visokius rusofašistus kaip Žirinovskį ir jo vieną kitą pasekėją rusakalbėje Klaipėdos publikoje.
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių