Iš dangaus purškiantis lietus neįšgąsdino 15-kos zumbos  šokio atstovių, kurios gera nuotaika ir sportiška išvaizda traukė praeivių dėmesį. Spalvinga merginų komanda pademonstravo Lietuvoje dar ne itin spėjusio išpopuliarėti šokio žingsnelius.

Viena iš šokėjų, zumbos trenerė Kamilė Šulcaitė, sakė, kad lietingas oras pasirodymui visai nesutrukdė, o priešingai – vėsus oras dėkingas šokiams. „Mes visos susirinkome padaryti kažką neįtikėtino, kas nelabai dažnai vyksta Vilniuje. Zumba tampa vis populiaresnis šokis, o draugės pakvietė, todėl ir prisijungiau“, - įspūdžiais dalijosi flashmobo šokėja.

„Zumba yra šokis ir, kartu,  fitnesas: ne tik kad sportuoji, šoki, bet ir išmoksti įvairių šokių judesių. Tai yra smagu. Manau, kad merginos norinčios gražiai atrodyti, turėtų tai daryti“, - sakė mergina.

Prie upės vykusios šventės metu vyko ir tinklinio varžybos, o susirinkęs jaunimas bei vaikai prisijungė prie zumbos šokėjų – mokėsi sportiško šokio judesių.

Tiek viena, tiek kita komanda Čempionų lygą yra laimėjusi po kartą. „Bayern“ tą padarė 2001 metais, o „Borussia“ – 1997 metais. Tiesa, „Bayern“ klubui tai bus trečias Čempionų lygos finalas per ketverius metus, tačiau ar trečias kartas nemeluos – pamatysime šįvakar.

Dante | xpunter.com nuotr.

„Bayern“ gynėjas Dante: „Rungtynės prieš „Borussia“ visada būna sunkios. Šių klubų dvikova yra didžiulė, todėl esu tikras, kad abi komandos bus puikiai pasiruošusios mačui. Komandos viena kitą puikiai pažįsta, todėl reikės būti ypač atsargiems“.

„Bayern“ yra vienas didžiausių pasaulio klubų. Šiemet mes tapome dar stipresniais, todėl mėgaujamės puikiu sezonu. Faktas, jog per pastaruosius keletą metų patyrėme pralaimėjimų finale žaidėjams išugdė dar didesnį šlovės alkį ir tai akivaizdžiai matyti“.

„Nepaisant to, tai vienos rungtynės, todėl turėsime pademonstruoti nepriekaištingą žaidimą. Laukia sunkus finalas, nes tai Vokietijos derbis, tačiau aš tikiuosi, kad mes Londoną paliksime, kaip nugalėtojai“, - pridūrė praėjusią vasarą „Bayern“ klubą papildęs Dante.

Arjen Robben | REUTERS/Scanpix nuotr.

„Bayern“ puolėjas Arjenas Robbenas: „Prisiminkime praėjusių metų finalą, kurio tikrai neturėjome pralaimėti. Ir ne tik dėl prastų vienuolikos metrų baudinių, bet dėl daugybės priežasčių. Šįmet mes labai patobulėjome, tačiau šeštadienio vakarą lengvo pasivaikščiojimo nelaukiame“.

„Šiais metais esame labiau patyrę, nes pasimokėme iš nesėkmių 2012 ir 2010 metų finaluose. Taip pat manau, kad patobulėjo ir mūsų sudėtis, todėl pasitikime savimi. Šį sezoną geriau tvarkomės tomis akimirkomis, kai nėra vieno ar kito svarbaus žaidėjo“.

„Sezonas buvo nuostabus, tačiau reikia jį puikiai užbaigti Londone. Tai didelės, labai didelės rungtynės, kur įvyks tai, ko dar niekada nebuvo anksčiau – susikaus dvi Vokietijos komandos. Turime iškovoti pergalę dar ir dėl to“.

„Labai svarbu, kad nesikarščiuotume ir neprarastume susitelkimo. Taip, mes įveikėme „Barceloną“, bet tai buvo pusfinalis. Iškart po „Barcos“ sutelkėme mintis į finalą. Dabar žaidžiame puikiai ir tuo džiaugiamės, bet negalime nustoti tobulėti ir siekti pergalių“.

„Niekada negali užmigti ant laurų, nes nieko gero iš to nebus. Šeštadienio vakaras bus ypatingas. „Borussia“ per pastaruosius keletą metų įrodė esanti labai gera komanda. Manau, kad rungtynių baigtį lems mažos detalės“, - užbaigė 29-erių metų futbolininkas.

Philippas Lahmas | AP/Scanpix nuotr.

„Bayern“ gynėjas Phillipas Lahmas: „Nemanau, kad jaučiame didesnį spaudimą negu jautėme prieš 2010 ar 2012 metų finalus. Aš esu tikras, kad ši komanda per ateinančius metus dar ne kartą pasieks finalą. Aišku, komanda visada jaučia spaudimą, bet puikiai su juo tvarkosi“.

„Nėra jokios garantijos, kad švęsime pergalę šeštadienį, bet, pažvelgus atgal į praėjusius sezonus, akivaizdu, kad žaidžiame daug geriau. Mes labiau subrendę ir tikrai patobulėję, tai buvo akivaizdu žaidžiant prieš titulą po titulo skynusią „Barceloną“.

„Aš nežinau ar mes pajėgūs perimti estafetės lazdelę iš „Barcelonos“, tačiau tai jau trečiasis mūsų finalas ir atėjo laikas pagaliau parvežti taurę į Miuncheną. Į ateitį žvelgiu labai pozityviai: komanda puiki, žaidėjų amžius geras, visi vieningi“, - užbaigė vokietis.

Mats Hummels | AFP/Scanpix nuotr.

„Borussia“ vidurio gynėjas Matsas Hummelsas: „Turime nuostabią galimybę pasiekti Europos viršūnę, kurios ši komanda siekė ne vienerius metus. Mes tikrai negalvojame apie galimą pralaimėjimą, nes mūsų šio sezono pasaka tęsiasi toliau“.

„Per kelerius metus komanda akivaizdžiai subrendo ir tai yra didžiausia kada nors tureta šios ekipos proga. Tą patį galvojome prieš ketvirtfinalį ir prieš pusfinalį, tą patį galvojame ir prieš finalą. Tai mus labai motyvuoja, todėl stengsimės iš visų jėgų“.

„Aš asmeniškai be galo džiaugiuosi, kad spėjau pasveikti iki finalo. Buvau toks laimingas, kai sužinojau, jog trauma nėra tokia rimta, kokios buvo tikimasi. Aišku, koja nėra sveika visu šimtu procentų, tačiau žaisti, kaip moku geriausiai, tikrai galėsiu“, - pridūrė vokietis.

Kevin Grosskreutz | Reuters/Scanpix nuotr.

„Borussia“ saugas Kevinas Grosskreutzas: „Labai gaila, kad Mario Gotze negalės žaisti. Jam turbūt labai pikta, ypač po to, kai praėjusiais metais praleido Vokietijos taurės finalą. Visgi, nepamirškime, kad praeityje esame įveikę „Bayern“ be Gotzes“.

„Prieš rungtynes mes laikomi autsaideriais, tačiau, jei atvirai, etiketės, kurias visi klijuoja komandoms, man visiškai nerūpi. Aš žinau, kad mes galime laimėti ir man to užtenka. Degame noru įveikti „Bayern“, kas būtų tiesiog nepakartojama“, - užbaigė saugas.

Romanas Weidenfelleris | AFP/Scanpix nuotr.

„Borussia“ vartininkas Romanas Weidenfelleris: „Visi su žavesiu kalba apie 1997 metų komandą (tais metais „Borussia“ laimėjo Čempionų lygą), todėl, jei šeštadienį laimėtume titulą, mes turbūt taip pat pasiektume tokį pat legendų statusą“.

„Vokietijoje šįmet ne kartą buvome parodę prastą susitelkimą ir nežaidėme taip ryžtingai, kaip per praėjusius kelis metus. Visgi, Čempionų lygoje rodėme visiškai kitokį žaidimą, nes nuo pat pirmosios sekundės kovodavome vardan pergalės“, - prisiminė R.Weidenfelleris.

Į dėžę supakuotą automobilį lengviau ir pigiau transportuoti. Pasaulyje jau senokai parduodami IKEA baldai, šviestuvai ir net būstai, kuriuos klientas pats turi susirinkti, be specialių apmokymų ir su įprastais įrankiais.

Britų filantropas seras Torquilas Normanas užsimojo dar daugiau – visą Afrikos ir Azijos žemynus aprūpinti „namuose“ sukonstruojamais sunkvežimiais, kuriais galima vežti keleivius ir krovinius, skelbia FoxNews.com.

Sero padedami „Global Vehicle Trust“ ir „Norman Trust“ sukūrė pirmąjį pasaulyje sukonstruojamą sunkvežimį (angl. flat-pack truck). Nebrangi transporto priemonė skirta važinėjimui besivystančiose šalyse. Skelbiama, kad surinkti sunkvežimį trims vyrams užtektų iki 11,5 valandų, naudojant būtiniausius įrankius.

Reikia išardyti? Tai truktų mažiau nei 6 valandas.

Sunkvežimis OX skirtas besivystančioms šalims, daugiausia kaimo vietovėms. Šia transporto priemone siekiama pakeisti tradicinius krepšelius gabenančius jaučius ir asilus, suteikti galimybę gyventojams pasiekti atokesnį turgų ar nuvykti pas gydytoją.

Transporto priemonėje telpa iki 13 žmonių arba trys euro-paletės krovinio, skelbia Auto.de.

Plati provėža ir aukšta leistų automobiliu naudotis ir bekelėje. Vienintelis minusas – varomi tik priekiniai ratai.

Sunkvežimyje montuojamas 2,2 litro 4 cilindrų dyzelinis variklis, sujungtas su mechanine pavarų dėže.

Tikslios kainos gamintojas nepateikia, tačiau ji turėtų siekti nuo 12 tūkst. iki 17 tūkst. eurų (41-59 tūkst. litų). Visas už parduotus automobilius gautas pelnas investuojamas į OX ir panašių transporto priemonių plėtrą.

Pikapo prototipo sukūrimui prireikė 1,5 mln. JAV dolerių (apie 4 mln. litų), dar 4,6 mln. dol. (12,3 mln. litų) reikalinga gamybos „įsisiūbavimui“.

Plačiau apie užmojį rasite ČIA.

Dvikovą aktyviau pradėjo aikštės šeimininkai. Nerijus Valskis 6-ąją minutę patikrino Tado Kaunecko budrumą smūgiu iš toli. „Ekrano“ vartininkui nepavyko sėkmingai atmušti kamuolio, tačiau suskubę gynėjai pavojų panaikino.

Dar po trijų minučių N.Valskis turėjo puikią progą išvesti savo komandą į priekį. Saugas įsiveržė į baudos aikštelę, suklaidino Oscarą Reyesą tačiau jo smūgį atrėmė puikiai sužaidęs T.Kauneckas.

Kėlino viduryje žaidimas išsilygino. 29-ąją minutę Aurimas Vertelis turėjo progą įmušti gražiu smūgiu, neleisdamas kamuoliui nusileisti ant žemės po perdavimo iš kairiojo krašto, tačiau į vartus nepataikė.

38-ąją minutę į „Sūduvos“ vartus krito įvartis. Donatas Petrauskas atliko aštrų perdavimą iš dešiniojo krašto A.Verteliui, kuris aplenkė Vytautą Lasevičių ir iš poros metrų pasiuntė kamuolį į vartų tinklą.

Pačioje antrojo kėlinio pradžioje Mohamadas Kdouh pavojingai įsiveržė į baudos aikštelę, tačiau komandos draugai į ataką neprisijungė, todėl svečių gynėjai perdavimą nesunkiai perėmė. Matydamas, kad komandai nesiseka kurti progų prie atsitraukusio „Ekrano“ vartų, Darius Gvildys 64-ąją minutę į aikštę metė Rafaelį Ledesmą.

Keitimas šiek tiek pagyvino Marijampolės komandos puolimą, tačiau, žaidimui vis labiau persikeliant į svečių aikštės pusę, aikštės šeimininkams pavyko uždirbti tik keletą kampinių. Panevėžiečiai gynėsi be priekaištų, išlaikydami palankų sau rezultatą.

Marijampolės „Sūduva“ – Panevėžio „Ekranas“ 0:1 (0:1).

„Sūduva“: P.Davidovas, V.Lasevičius, M.Ugge, N.Radžius, V.Bagdanavičius, V.Baranovskis, P.Leimonas, P.Bašičius, N.Valskis, A.Brokas (64 min. R.Ledesma), M.Kdouh.

„Ekranas“: T.Kauneckas, R.Pilotas, O.Reyesas, E.Girdvainis, V.Slavickas, E.Baranauskas, D.Petrauskas, I.Kozlovas (67 min. D.Norvilas), U.Umeh (82 min. A.Varnas), A.Vertelis, A.Rimkevičius (92 min. T.Markevičius).

Įvarčiai: A.Vertelis (38).

Geltonos kortelės: A.Brokas (19), P.Basičius (19); O.Reyesas (22), D.Norvilas (70), T.Kauneckas (90+1).

Rungtynių teisėjai: N.Dukauskas, D.Sužiedėlis, A.Pipiras.

„SMScredit.lt A lygos“ turnyro lentelė (vieta, komanda, rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčiai, taškai):

1. Panevėžio „Ekranas“       12  9  1  2  28:13   28

2. Vilniaus MFD „Žalgiris“   11  8  2  1  26:5   26

3. Klaipėdos „Atlantas“      11  8  1  2  19:9   25

4. Marijampolės „Sūduva“     13  5  4  4  23:16   19

5. Pakruojo „Kruoja“         11  4  3  4  15:15   15

6. Šiaulių „Šiauliai“        12  3  5  4  15:18   14

7. Gargždų „Banga“           12  4  1  7  19:24   13

8. Alytaus „Dainava“         12  1  2  9  10:30   5

9. Tauragės „Tauras“         12  1  1  10  9:34   4

Rezultatyviausi čempionato žaidėjai: E.Razulis („Atlantas“) – 10 įvarčių, G.Alaverdašvili („Šiauliai“) ir K.Bilinskis („Žalgiris“) – po 9, N.Valskis („Sūduva“) – 7, A.Rimkevičius („Ekranas“) – 6.

„Tai visiškai skirtingo lygio varžybos“, – tvirtino gynėjas, balandį tapęs Europos taurės turnyro čempionu.

Prieš tai septynis sezonus Kalnietis su Kauno „Žalgiriu“ rungtyniavo Eurolygoje. Kitą sezoną Krasnodaro klubas debiutuos elitiniame turnyre.

„Jei išlaikysime komandos branduolį ir sustiprinsime kelias pozicijas, „Lokomotiv“ nepasimes tarp stipriausių komandų, – įsitikinęs Kalnietis. – Labai svarbu, kad mūsų klubas turi modernią infrastruktūrą ir tampa vis populiaresnis Krasnodare.“

Įžaidėjas pasakojo, kad gatvėse atpažįstamas miesto gyventojų, o į areną renkasi vis daugiau žiūrovų.

„Tai mūsų klubo vadovų nuopelnas. Jie labai stengiasi reklamuoti krepšinį. Kaip bebūtų, tačiau prie to jau buvai pripratęs Lietuvoje.

Todėl sirgalių dėmesys manęs nestebina. Kai žmonės prašo autografo ar nusifotografuoti, reaguoju ramiai. Tai mano darbo dalis“, – tikino Kalnietis.

Keturis kartus LKL čempionas džiaugėsi, jog dar bent du sezonus vilkės vienos stipriausių Rusijos komandų marškinėlius.

Šį sezoną pakiliai rungtyniaujantis kaunietis neabejojo, kad sėkmingas sezonas padės dar geriau žaisti Jono Kazlausko treniruojamoje Lietuvos rinktinėje.

„Mūsų rinktinei truks Šarūno Jasikevičiaus, – pripažino Kalnietis. – Jis neįtikėtinas krepšininkas, vienas geriausių nuo 2000-ųjų metų. Tačiau neužmirškime 2010 m. pasaulio čempionato, kai žaidėme be Šarūno.

Buvau startinio penketo žaidėjas ir mūsų komanda laimėjo bronzos medalius. Prieš Europos čempionatą nejaučiame jokios baimės. Patirtis „Lokomotiv“ gretose padės geriau žaisti rinktinėje.“

Slovėnijoje vyksiančiose Senojo žemyno pirmenybėse Lietuvos ekipa rungtyniaus B grupėje su Serbijos, Latvijos, Makedonijos, Juodkalnijos bei Bosnijos ir Hercegovinos rinktinėmis.

Nors oras labiau primena rudenį, Neringoje pagaliau tikimasi prišaukti šilumą ir vasarotojus. Kartu su vasara į Neringą laukiama sugrįžtant aktyvaus kurortinio gyvenimo, kuris siūlys neišsemiamas laisvalaikio praleidimo galimybes, dovanos nepamirštamas atostogų akimirkas. Startą vasaros pradžios šventei davė į Neringą penktadienį užsukusios tarptautinės dviratininkų lenktynės „Auksinės kopos“, kurių finišas – Nidos uosto teritorijoje.

Į vakarėjantį Nidos uostą sugrįš festivalis „Benai, plaukiam į Nidą“. Lietuviškos muzikos šventės atidarymo koncerte nuo 20 val. koncertuos Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas kartu su Lietuvos populiariosios muzikos atlikėjais.

Prieš koncertą Kuršių marias raižys laivų paradas, kviesdamas visus prisijungti prie prasidėjusio laivybos sezono.

– Ko šiais laikais negalima nusipirkti už pinigus?

– Tėvynės, meilės, džiaugsmo, sveikatos, geros nuotaikos, pasitikėjimo savimi, patirties. Šito už pinigus tikrai nenusipirksi. Pinigų veikimo laukas be galo ribotas ir už juos mažai ką gali nusipirkti.

– Didžiausia fobija?

– Kai detaliai aptarinėjami medicininiai, chirurginiai dalykai, įspūdžiai, ligos. Ir ypač kai tai vyksta prie stalo. Fu.

– Žmoniją galinti pražudyti yda?

– Naivumas ir konformizmas.

– Labiausiai erzinanti moterų savybė?

– O, yra jų, tokių erzinančių savybių. Nemažai. Pirma, šovusi į galvą, – kai moteris, kalbėdamasi su tavimi, stovi labai arti, įsirėmusi, kaip čia delikačiau pasakyti, savo viršutiniais kapiteliais tau į krūtinę ir pernelyg energingai kalbėdama spjaudosi.

– Filmas ir koncertas, į kuriuos jūsų tempte nenutemptų?

– Į Olego Gazmanovo ir „Liube“ koncertą manęs tikrai niekas nenutemptų. Filmai? Nemėgstu nei sadizmo, nei pornografinių, nei cukrinių meilės istorijų.

– Nemėgstamiausia spalva?

– Anksčiau pati nemėgstamiausia spalva buvo rožinė. Bet kelis kartus pritaikiau ją architektūroje – patiko. Svarbu derinys. Dabar jau dveji metai gyvenu be nemėgstamiausios spalvos.

– Negražiausias automobilis?

– Ant šaligatvio prie savivaldybės pastatytas ir pėstiesiems kelią užtveriantis Matijošaičio automobilis.

– Svajonė, kuri jau neišsipildys?

– Nepavyks išvaduoti Lietuvos. Tai jau padarė ir likau ant ledo.

– Laikotarpis, kuriame nenorėtumėte gyventi?

– Ooo, visų pirma – Stalino laikai!

– Bjauriausias Kauno pastatas?

– „Stiklainis“ prie savivaldybės, Laimutės ir Birutės daugiabutis Laisvės alėjoje, „Akropolis“.

– Kas iš vaikystės ir paauglystės nekelia nostalgijos?

– Darželyje pavakariams, 18 valandą, duodamas virintas pienas su plėvele. Net nupurto. Sovietinės kariuomenės gaudymai ir bandymai žmones išsiųsti į Černobylį, Afganistaną. Kaip ir visas nenugalimos, idiotiškos jėgos spaudimas.

– Blogiausia Audrio Karalius savybė, charakterio bruožas.

– Jiems išvardyti neužtektų puslapio. Patiklumas ir nepagrįstas tikėjimas gėrio dominavimu. Tinginystė, saiko stoka. Ir daugelis kitų blogųjų savybių.

Dituvos sodų bendrijoje, vienijančioje daugiau nei 6 tūkst. sodininkų, mūšis dėl valdžios verda jau ne vienerius metus.

Šių metų balandį organizuotas visuotinis sodininkų susitikimas neįvyko. Tad šį šeštadienį jis vyko pakartotinai. Kad išvengtų nesusipratimų, dabartiniai bendrijos vadovai pasitelkė gana gausias apsaugininkų pajėgas.

Sodininkai emocingai išklausė valdybos bei revizijos komisijos ataskaitas, svarstė klausimą dėl elektros energijos tinklų pardavimo sodų bendrijoje, rinko valdybos pirmininką ir narius, turėjo patvirtinti bendrijos nario ir ne nario mokestį.

Tuo metu jo autobuso keleiviai – 20 psichiatrinės ligoninės pacientų, kuriuos jis vežė iš vienos ligoninės į kitą – išsibėgiojo.

Vairuotojas nesutriko. Jis artimiausioje stotelėje susirinko tiek pat keleivių, pasiūlydamas jiems važiuoti nemokamai. O psichiatrijos klinikoje perspėjo gydytojus, kad visi jo atvežti pacientai – mėgėjai fantazuoti.

Gydytojams prireikė trijų dienų, kad išsiaiškintų situaciją ir išleistų iš ligoninės niekuo dėtus žmones.

Tyrėjai iš Makdžilo universiteto nusigavo į labai tolimą Elsmyro salą Kanados šiaurėje, kur jiems pavyko rasti ir surinkti apie 200 gyvų mikrobų, su kuriais eksperimentavo dar atšiauresnėje terpėje, kad išsiaiškintų ekstremaliausias jų išgyvenimo sąlygas. Išgyvenimo eksperimentuose nugalėtoja tapo bakterija, pavadinimu „Planococcus halocryophilus“, kuri prisitaikiusi gyventi Arkties amžino įšalo žemėje pasitaikančio superšalto būvio sūraus vandens ledokšniuose. (Supervėsaus būvio vanduo išlieka skystas net ir esant minusinei temperatūrai). Mokslininkai pranešė, kad ši bakterija sugeba augti itin atšiaurioje terpėje ir išgyvena net -25°C temperatūroje.Faktas, kad bakterijos sugeba išgyventi tokioje žemoje temperatūroje skamba fantastiškai. Tačiau dar fantastiškesnių perspektyvų toks atradimas įkvepia gyvybės paieškų misijoms Marse, Saturno palydovuose Encelade, Titane ar kitose vandens turinčiose Saulės sistemos vietose. Tiek Marse, tiek Encelade gali būti vietų, kuriose yra sūraus superšaltos būsenos vandens, kokiame gyvena atrastosios bakterijos.Kaip šios bakterijos įgijo tokio atsparumo? Mokslininkų kolektyvas ištyrė bakterijos genomą ir ląstelės struktūrą bei priėjo išvadą, kad bakterijos organizme yra neįprastai daug šalčiui atsparių baltymų – ypač puikiai prie šalčio prisitaikiusios membranomis vadinamos ląstelės sienelės.

Visi šios savaitės įvarčiai išskirtinai gražūs. Dešimtuką pradėjo puikus Londono „Tottenham“ lyderio Garetho Bale‘o tolimas „šūvis“. Po jo sekė netradiciškai atlikta standartinė situacija, kuri pasibaigė „Parma“ nario Massimo Gobbi neįtikėtinu įvarčiu. Sankt Peterburgo „Zenit“ taip pat atliko gražią ataką su daug trumpų perdavimų ir Viktoro Fayzulino įvarčiu.

Turkijoje buvo įmuštas įvartis per save, o Jungtinėse Amerikos Valstijose įvartis pelnytas buvo ir nuo kampinio vėliavėles.

Galime išskirti ir „Udinese“ puolėjo Antonio Di Natale įvartį ar „Aston Villa“ nario Rono Vlaaro puikų smūgį. Tuo metu dešimtuką užbaigė Miuncheno „Bayern“ prancūzo Francko Ribery „raketa“.

TVGolo dešimtukas:

„Tai nėra bažnytinis renginys, tai nėra ir verslo pusryčiai arba oficiali konferencija. Maldos pusryčiai – unikalus reiškinys savo sumanymu, idėja, požiūriu“, – sakė renginio globėjas Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Maldos pusryčiuose dalyvavo beveik visų mieste veikiančių religinių bendruomenių, socialiai atsakingo verslo, teisėtvarkos, politinių partijų atstovai.

Nacionaliniai maldos pusryčiai – tai galimybė politikams, verslininkams, visuomenės veikėjams, jaunimui pasidalyti savo mintimis ir įžvalgomis su kitais žmonėmis.

Šiuose susitikimuose kalbama apie Evangelijos vertybes kasdieniame kiekvieno asmens gyvenime, visuomenėje, tarpusavio santykiuose, apie galimybę drauge kurti pasitikėjimą.

Maldos pusryčių tradicija atsirado XX a. viduryje, kaip reakcija į kylančius naujus iššūkius.

Jų ištakos siekia 1942 m., kai keletas JAV Senato narių, siekdami dalytis Kristaus mokymu ir juo pagrįstu bendravimu, pradėjo neformalius susitikimus.

1953 m. įvyko pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuose dalyvavo JAV prezidentas.

Lietuvoje pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai buvo surengti 2001 m. Juos globojo Prezidentas Valdas Adamkus

Zorano Planiničiaus užtikrinto žaidimo pabaigoje dėka „Khimki“ namuose rezultatu 83:80(20:13, 21:17, 22:28, 20:22) palaužė turnyro čempionų titulą ginančius Maskvos CSKA.

Pralaimėjusiųjų gretose nerungtyniavo vienas lyderių – Sonny Weemsas. Amerikietis tikriausiai bus priverstas praleisti visą šią pusfinalio seriją.

„Khimki“ serijoje iki trijų pergalių išsiveržė į priekį 1-0. Kitos rungtynės – rytoj (05.26) Chimkuose. Vėliau komandos persikels į Maskvą, o penktasis serijos susitikimas, jei jo prireiks, vėl bus žaidžiamas Chimkuose.

Nugalėtojus į pergalę atvedė įspūdingas Z.Planiničiaus žaidimas. Kroatas per 33 aikštelėje praleistas minutes pelnė 25 taškus (8/11 dvit., 1/2 trit., 6/7 baud.), atkovojo 5 kamuolius, atliko 6 rezultatyvius perdavimus, 2 kartus pažeidė taisykles ir surinko 31 naudingumo balą.

„Khimki“: Zoranas Planiničius 25, Sergejus Monya 13 (5 atk. kam.), Paulas Davisas 12 (3/8 dvit.), Vitalijus Fridzonas 8 (1/4 dvit., 1/4 trit.).

CSKA: Nenadas Krstičius 16 (5/11 dvit., 0/1 trit., 6/10 baud., 7 atk. kam.), Zoranas Ercegas 14, Jevgenijus Voronovas ir Aaronas Jacksonas po 9.

Tyrimai parodė, kad liesdamiesi su oda auksiniai papuošalai negatyviai veikia nervų sistemą. Šis brangus metalas neigiamai veikia ir medžiagų apykaitą - ji sulėtėja. „Dėl šių priežasčių pablogėja nuotaika, atsiranda liūdesys, o žmogui, kurio psichika yra itin jautri, gresia ir depresija“, - įspėjo Jungtinių Amerikos valstijų mokslininkai.

Auksas taip pat yra pavojingas ir sergantiems epilepsija, nes gali iššaukti priepuolį. Tačiau visiškai atsisakyti auksinių papuošalų mokslininkai taip pat nerekomenduoja, tačiau pataria juos nusiimti einant miegoti. Taip pat galima auksinius papuošalus pakeisti sidabriniais.

Mūsų šalyje fotografas lankėsi švietimo tikslais. Lietuvos fotomenininkų sąjungos būstinėje skaitė paskaitą Baltarusijos žurnalistams – į šią šalį S.Greene’as vizos negavo. Tiesa, lietuviams skirtos paskaitos, kurioje svečias pristatė savo fotografijų albumus (vienas jų dar tik pasirodys), susirinko pasiklausyti ir gerai žinomi mūsų spaudos fotografai.

Pavojų legendinio fotografo gyvenime puikiai iliustruoja pirštine apmauta sužalota ranka – paskutinės kelionės į Siriją padarinys. Apie kupiną netikėtumų fotografo gyvenimą S.Greene’as papasakojo ir „Vilniaus dienai“.

– Kada tapote tikru fotografu?

– Nežinau, vis dar bandau. Fotografuoju jau 40 metų. Tikiuosi, kad vieną dieną tai nutiks. Galbūt.

– Nemėgstate termino „fotožurnalistas“. Kodėl?

– Terminas yra iškreiptas. Jis tarsi buvo iš kur nors ištrauktas... Iš tiesų, mes nežinome, kas iš tikrųjų yra ta fotožurnalistika. Aš labiau mėgstu žodį „fotografas“, nes jis sąžiningesnis, aiškesnis ir universalesnis.

– Kas jautriausia šiame darbe?

– Bandymas būti sąmoningam, jautriam tiems, kurie aplink. Žinojimas, kad tie žmonės vis dar ten, kai priimi tau skirtus apdovanojimus. Reikia žinoti, kad kalbi jų vardu, kad tu perduodi jų žinią, nes jie patys to negali padaryti.

– Sakėte, kad jūsų draugai yra nepažįstamieji. Ar tai reiškia, kad neturite tikrų draugų?

– Taip. Bet aš turiu tikrų draugų, puikių draugų. Taip sakydamas minty turiu žmones, kuriuos nuolat sutinku savo kelyje. Žmones, su kuriais suartėju, nes mano darbe būtina susidraugauti greitai. Taip aš stengiuosi išgyventi ar nebūti nužudytas.

– Turėtų būti sunku su žmonėmis susidraugauti taip greitai. Kaip tai pavyksta?

– Galiu pasakyti, kaip man tai pavyksta. Kai į tave šaudo, draugų susirandi net labai greitai. Galiu tai garantuoti. Kartą tokioje situacijoje praleidau tris valandas koridoriuje su kovotoju, tarp mūsų atsirado ryšys. Jis galėjo būti nušautas, aš galėjau būti nušautas, snaiperiui nėra jokio skirtumo. Jam nebent galėtų iškilti klausimas: nušauti jį, nušauti mane ar nušauti mus abu. Taigi mes vienas kitam buvome užnugaris.

– Dirbote daugelyje karštų taškų ir matėte, kaip žmonės miršta, yra žudomi. Kaip įmanoma po to sugrįžti į normalų gyvenimą?

– Aš mokausi, kaip reikia gyventi normaliai. Dabar klausausi labai daug muzikos. Anksčiau irgi daug klausydavausi, bet dabar dar daugiau. Nežiūriu filmų apie smurtą. Bandau neprarasti humoro jausmo. Bandau kokybiškai praleisti laiką su įvairiomis moterimis savo gyvenime: asistentėmis, spaustuvininkėmis ar dar kitokiomis merginomis – nesvarbu. Žinote, aš bandau. Galvoju, kad sutikau kažką, kas gali išblaškyti mano beprasmybę. Bėda tai, kad kai galvoji, jog jau viskas gerai einasi, sulauki skambučio ir sakai: „Man jau metas.“ Tada sulauki reakcijos: „Bet tu tik ką grįžai.“ Tačiau nieko negali padaryti – tiesiog turi eiti. Ir net realiai negali atsakyti į klausimą „kodėl?“. Aš manau, tai neteisinga.

– Tad dirbant tokį darbą neįmanoma turėti šeimos?

– Keletas mano draugų buvo sukūrę šeimas. Ir išsiskyrė. Aš nežinau, matyt, reikėtų klausti jų. Niekada neturėjau šeimos ir nesu tas žmogus, kurio reikėtų klausti. Visada buvau vienišius ir net neįsivaizduoju, kaip visa tai vyksta, aš nesukurtas tam. Galbūt kitame gyvenime, kai būsiu bankininkas ar kas nors panašaus.

– Kadaise Kevinas Carteris nufotografavo nuotrauką, kuri jam atnešė Pulitzerio premiją. Netrukus, kai nuspaudė šį kadrą, tą su mirštančiu vaiku, pasitraukė iš gyvenimo. Kilo daug diskusijų...

– Mano knygoje irgi yra nuotrauka su gulinčiu vyru, kurio jau tyko grobuonys. Ši nuotrauka padaryta toje pačioje vietoje, kur fotografavo ir Kevinas. Kai jis atėjo, aš buvau ten. Jis tik nufotografavo ir išėjo. Aš manau, kad jis buvo per daug jautrus. Per daug pažeidžiamas ir jam nereikėjo daug postūmio, kad priimtų tokį sprendimą. Manau, filme „Bung bung club“ (filmas apie garsius karo fotografus, tarp kurių buvo ir K.Carteris, – red. past.) viskas yra per daug romantizuota ir neteisinga Kevino šeimos bei draugų atžvilgiu. Jis buvo šiek tiek pažeidžiamas.

– Ką galėtumėte pasakyti apie žmogiškumą žurnalistikoje?

– Manau, kad daug žurnalistų jo neturi. Bet svarbu turėti. Manau, kad fotografai įstumia žmones į tam tikras situacijas... Kad nufotografuotų kadrus, už kuriuos gauna apdovanojimus, – tarp tokių esu ir aš. Visada dėl to jaučiuosi blogai, tačiau tai kartais suteikia galimybę savo nuotraukomis papasakoti žmonėms apie tai, kas vyksta. Galiu informuoti žmones. Tikiuosi, kad jie atkreipia dėmesį. Kai fotografuoju, labai stengiuosi, kad tai būtų informatyvu. Galiu būti tų žmonių balsas ir viską parodyti, tikiuosi, jie bus išgirsti.

– Po incidento 1993 m. Maskvoje, kai vyko perversmas prieš Borisą Jelciną, tik per plauką išvengėte mirties. Norėtumėte grįžti atgal?

– Jie man neduos vizos. Tačiau aš grįžčiau, man patinka Maskva – tai linksmas miestas. Dabar nebėra taip linksma... Jie nužudė Aną Politkovskają... Nesu įsitikinęs, kad jie duotų man vizą. Bet taip, norėčiau grįžti į Maskvą, turiu ten daugybę draugų.

– Po visko, ką teko matyti, kaip žvelgiate į Vakarų pasaulį, žmones?

– Vakariečius, turite galvoje, mano šalies vyriausybę? Mūsų valdžia užsiėmusi vien domėjimusi, kaip užsidirbti pinigų. Jie naudoja labai daug skambių žodžių, į kuriuos įvelka norą užsidirbti. Mes nesirūpiname žmonėmis, rūpinamės, kaip praturtėti. Jeigu mums rūpėtų žmonių problemos, daug daugiau padarytume dėl jų. Mes turėjome puikią galimybę, tobulą galimybę ką nors padaryti dėl šaunamųjų ginklų kontrolės, bet nieko nepadarėme. Manau, kad NRA (Nacionalinė ginklų asociacija – red. past.) yra šunsnukių gauja, – jie neleido nieko padaryti. Tai žeidžia man širdį.

– Dar tikite žmonių teisėmis?

– Visada savęs klausiu: ar gimiau blogas ir bandau būti geras, ar gimiau geras ir bandau nebūti blogas. Aš žinau, kad nesu geriausias šiame pasaulyje, bet ir nebemanau, kad esu blogiausias. Esu aukščiau kai kurių visoje mitybos grandinėje. Aš mačiau blogiausia. Manydavau, kad iš manęs nieko dora, bet pamačiau tikrų monstrų. Mano suvokimas kitoks. Būdamas mažas nieko nesupratau, bet esu laimingas, jog gyvenu gana ilgai, kad suprasčiau, koks šis pasaulis. Jei bent pusę savo šansų suvoktume, pasaulis būtų tikrai graži vieta.

– Kur norėtumėte sugrįžti?

– Nežinau. Kiekviena vieta yra nauja ir skirtinga. Kiekviena vieta yra nuotykis. Aš manau, esu pasiruošęs patirti dar daugiau nuotykių. Pamatyti daugiau, galbūt, ne tiek viešbučių fojė. Būtų smagu matyti mažiau viešbučių koridorių, o pamatyti pačius miestus, juose pasivaikščioti.

Naujos kartos visureigis „Land Rover Freelander“ neteks savojo vardo ir taps vienu iš „Discovery“ šeimos modelių, skelbia AutoCar.co.uk.

Naujasis modelis turėtų pasirodyti ateinančių metų pabaigoje.

Taip kompanija „Land Rover“ rinkoje įtvirtinti tris atskirus „sub-brendus“: „Defender“, „Discovery“ ir „Range Rover“.

„Freelander“ įpėdinis bus kuriamas „Range Rover Evoque“ bazėje. Iš viso „Discovery“ šeimą sudarys 4 arba 5 modeliai. Du iš jų bus 5 ir 7 vietų visureigiai, dabartinių „Freelander“ įpėdiniai. Jų tarpe dar gali pasitaikyti ir kompaktiškas džipas, ilgiu panašus į „Evoque".

Iš viso iki 2020 metų „Land Rover“ planuoja pasiūlyti iki 16 naujų automobilių modelių.

Iš aštuoniolikos apklausoje išvardytų institucijų gyventojų pasitikėjimas šiek tiek išaugo prezidentu, policija, savivaldybėmis, bankais, teismais, Seimu ir partijomis.

Ugniagesiais gelbėtojais, kurie tradiciškai yra reitingo viršuje balandį sakė pasitikintys 87,6 proc.   apklaustųjų, balandį jų buvo -   91,2 procento. Kariuomene, kuri yra antroje reitingo pozicijoje, pasitiki 54,1 proc. respondentų, t.y. 2,6 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Prezidentu pasitikėjimas išaugo 3,4 proc. - nuo 53,1 proc. balandį iki 56,5 proc. dabar.

Pasitikėjimas reitingo apačioje esančiu Seimu išaugo 1 proc. iki 8,7 procento. Tačiau sumažėjo juo nepasitikinčių respondentų skaičius - iki 58,1 proc. gegužę nuo 58,4 proc. balandį.

Partijomis teigė pasitikintys 6,3 proc. apklaustųjų – 1 proc. daugiau negu prieš mėnesį. Partijomis nepasitiki 66,8 proc. apklaustųjų – 0, 1 proc. mažiau nei balandį.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „ Vilmorus “ apklausą atliko gegužės 10–19 dienomis.

Valstybinį anglų kalbos egzaminą Klaipėdos abiturientai laikė 10 egzaminų centrų. Šiemet, pasak Klaipėdos savivaldybės Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vedėjos Virginijos Kazakauskienės, jokių techninių trikdžių nebuvo.

„Šiais metais abiturientų Klaipėdoje pareiškė norą laikyti anglų kalbos egzaminą truputėlį mažiau abiturientų nei pernai, tai yra 1184 moksleiviai. Tai – antras gausiausias egzaminas po lietuvių kalbos“, – patvirtino V.Kazakauskienė.

Šiandien Klaipėdoje į egzaminą neatvyko 52 abiturientai, dalis jau turi išsilaikę tarptautinį anglų kalbos egzaminą, dalies moksleivių neprileido prie egzamino, nes jie išlaikė įskaitos, o kiti neatvyko dėl nežinomų priežasčių.

Pašalintųjų iš egzamino nebuvo.

Egzaminą galės perlaikyti pakartotinos sesijos metus, jei į egzaminą priežastis buvo pateisinama, tai esą spręs mokyklos vadovas.

Ir šiemet daugiausia uostamiesčio dvyliktokų laikys lietuvių kalbos, taip pat matematikos ir istorijos valstybinius egzaminus.

Toks abiturientų pasirinkimas esą nesikeičia jau kelerius metus. Lietuvių kalbos egzaminas yra populiariausias, nes jis vienintelis – privalomas. Kiti populiarūs išlieka, nes jų reikia stojant į aukštąsias mokyklas.

Valstybinių egzaminų iš viso yra 12, tačiau Klaipėdoje bus laikoma vienu mažiau, nes nė vienas abiturientas nepasirinko savo žinių pasitikrinti valstybiniame prancūzų kalbos egzamine.

Brandos atestatą norintys gauti abiturientai privalės išlaikyti bent du egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros pasirinktu lygiu ir vieną kurį nors kitą valstybinį arba mokyklinį egzaminą.

Valstybiniai užsienio kalbų egzaminai, kaip ir pernai, bus organizuojami šeštadieniais tam, kad neišsitęstų sesija.

Brandos egzaminų sesija baigsis birželio 19 dieną. Paskutinysis – valstybinis informacinių technologijų egzaminas.

Šiemet Klaipėdoje brandos egzaminus laikys 2 tūkst. 646 kandidatai – bendrojo lavinimo bei profesinio mokymo įstaigų abiturientai ir anksčiau mokyklas baigę ir dabar savo brandos atestatus norintys pakoreguoti klaipėdiečiai.

Statistika

Klaipėdiečiai pasirinko laikyti šiuos egzaminus:

Valstybiniai

Lietuvių kalba ir literatūra – 1340

Anglų kalba – 1174

Matematika – 850

Istorija – 801

Biologija – 443

Geografija – 429

Fizika – 200

Chemija – 145

Informacinės technologijos – 101

Rusų kalba – 94

Vokiečių kalba – 34

Mokykliniai

Lietuvių kalba ir literatūra – 1239

Technologijos – 741

Menai (šešios sritys) – 164

Rusų (gimtoji) kalba – 81

„Bayern“ strategas Juppas Heynckesas finalo išvakarėse kalbėjo: „Esu dalyvavęs ne vienose didelėse rungtynėse, kuriose iškovojome pergalių ir, aišku, titulų, bet sportininkų gyvenimas neatsiejamas ir nuo nesėkmių“.

„Šeštadienio finalas bus labai ypatingas mano žaidėjams ir visam klubui. Mano auklėtiniams, kuriems dabar 28, 29 ar 30 metų, laimėti prieš vokiečių klubą būtų didelė šlovė. Man taip pat, bet aš triumfą prieš vokiečius jau patyręs, todėl, kai visiems tai toks ypatingas mačas, man jis toks nėra“.

„Šį sezoną pasiekėme įspūdingų dalykų. Tai buvo geriausias sezonas, kokį tik matė „Bundesliga“ per 50 metų. Per pastarąsias savaites kartą sužaidėme lygiosiomis, bet iškovojome keturias pergales – mus toliau veda troškimas laimėti“.

„Visada mėginau mąstyti pozityviai, nes žinau, ką mano komanda gali pasiekti. Sakiau tą prieš ketvirtfinalį su „Juventus“ ir prieš pusfinalį su „Barcelona“, kur mes nebuvome favoritais. Visada tikėjau ir toliau tikiu, kad galime laimėti Čempionų lygą“.

„Londono „Wembley“ stadionas yra ypatinga vieta Čempionų lygos finalui. Atmosfera rungtynėse bus unikali. Galbūt kitame mieste futbolo dievai atneš mums sėkmę. Praėjusiais metais Miunchene žaidėme geriau už „Chelsea“ ir pralaimėjome“, - pridūrė J.Heynckesas.

Jurgenas Kloppas | EFE/Scanpix nuotr.

Tuo tarpu „Borussia“ treneris Jurgenas Klopppas teigė: „Gali laimėti mačą priėmęs tinkamą sprendimą tinkamu laiku. Abi komandos yra labai stiprios, būtent todėl mes esame čia. Mačo baigtį gali nulemti ir smulkmenos, tačiau, kad būtum joms pasiruošęs, turi visus stambiuosius dalykus atlikti gerai“.

„Reikia tiesiog mėgautis tuo, ką darai ir susitelkti ties užduotimi, tačiau mes puikiai suprantame, kad galime pralaimėti. Žmonės, kopiantys į Everestą, puikiai supranta, kad jie gali nepasiekti viršukalnės likus dešimčiai metrų, bet vis tiek kopia. Taip elgiamės ir mes“.

„Turime sužaisti labai geras rungtynes, antraip, neturėsime jokių šansų laimėti. Turime pamėginti išgauti iš savęs geriausią įmanomą žaidimą, nes turime vieną galimybę, todėl reikia stengtis ja pasinaudoti. Laukia ypatingos rungtynės“.

„Niekas nenori pralaimėti, tačiau kažkam vis tiek teks. Mes atiduosime visas jėgas ir dėsime visas pastangas vardan pergalės. Jei tai vienintelis finalas mano gyvenimas, manau, jis laukia puikus – puikiame stadione prieš puikų varžovą“, - užbaigė J.Kloppas.

„Visiškai nepritariu žmonėms, kurie atostogauja vieną kartą, keturias savaites. Žinoma, tai turi savo privalumų – žmogus labiau pailsi, bet jis tai daro tik kartą per metus. Tad nenuostabu, kad toks žmogus pavasarį jaučiasi nusibaigęs“, – pastebi psichoterapeutė.

Apie keliones su G. Petroniene kalbėjosi LRT radijo laidos „Kasdienybės kultūra“ vedėja Violeta Melnikienė.

Žmonės keliauja įvairiai. Vieni pasiruošia iš anksto, žino, ką nori pamatyti, susidaro maršrutą. Kitas kelionių būdas spontaniškas – tau patinka kraštas, kultūra ir tu pasiduodi nuotykiui. Jūs esate keliavusi abejaip. Kaip keliauti geriau?

Keliavau visaip, kaip tik galima: ir paplūdimyje tvarkingai gulėjau, ir ekstremalias keliones išbandžiau. Vienu metu galvojau, kad reikėtų parašyti kelionių psichologijos knygą, nes kasmet keliauju bent po tris kartus, todėl sukaupiau daug patirties, be to, kelionės man pačiai labai daug duoda psichologiškai. Išvažiuoju būdama vienos būsenos, o grįžtu – kitos, ir mano gyvenimas Lietuvoje labai atsinaujina. Aš mėgstu savo psichologines problemas spręsti ne psichoterapija, o kelionėmis.

Patyriau labai daug ir spontaniškų, ir suplanuotų kelionių. Pastarųjų – daugiau. Kai keliauji į kalnus, viską iki smulkmenų apskaičiuoji, kiek daiktas laikys, kiek jis sveria, treniruojiesi prieš kelionę keletą mėnesių. Pasiruoši maksimaliai visais įmanomais būdais, nes kalnuose kioskelio nėra, nenusipirksi, ko trūksta. Kažko nepasiėmei – gali labai tragiškai baigtis: jei batai leidžia vandenį, gali likti be kojos.

Lygiai taip pat tokioms kelionėms griežtai pasiruošia vadai: sudaro kelionės maršrutą, turi GPS imtuvus, kelionių aprašymus, kad neįvyktų kažkas baisaus ir netikėta. Nors vis tiek visko būna, nes neįmanoma tobulai sutvarkyti. Taigi pasiruoštos kelionės žavios, nes, visų pirma, tai labai rimtas požiūris į keliavimą – kaip į kokį baletą ar mokslinį tyrimą. Labai kruopščiai siekiama kokybės.

Jeigu gerai pasiruoši, galėsi patirti ypatingų įspūdžių ir padidinti savo fizines bei psichologines galimybes, ištversi tokius išbandymus, kurių nepasiruošęs negalėtum įgyvendinti. O turėdamas visus reikiamus daiktus, fiziškai pasiruošęs, gali užlipti į kažkokią ypatingą vietą, kur žmogaus kojos nė nebuvo. Tai disciplinos, valios mokykla ir po tokios kelionės paprastai grįžti labai sustiprėjęs. Kasdienės užduotys, palyginus su kalnų kelionėmis ar sudėtingais baidarių, dviračių žygiais, tėra niekis, todėl tokios kelionės ir įdomios.

Spontaniškoms kelionėms, ko gero, labiausiai tiktų kelionės autostopu. Nors apie tai nerašiau, bet gal tris kartus keliavau autostopu. Dar seniai, pučo laikais, iš Kaukazo važiavome sunkvežimiais į Vilnių. Visai neseniai važiavau į Saremo salą. Taip keliauti labai įdomu – sutinki nežinia kokių žmonių. Tai tarsi likimo ar nežinomų aplinkybių, gal net Dievo egzistavimo pojūtis.

Pastebėjau, kad, kokios būsenos esi, taip tada ir sekasi. Jei esi labai suirzęs, kažkodėl sustoja bjaurus vairuotojas ir kankina kvailomis šnekomis, arba išvis niekas nesustoja. Nors tai spekuliatyvūs apmąstymai. Tačiau svarbiausia, kad tada gali stebėti, žavėtis nenuspėjamu pasauliu, jo paslaptimis. Kita vertus, tai labai geras būdas patyrinėti savo intuiciją. Jeigu labai gerai atsipalaiduoji, savaime, be jokio plano ateina pati geriausia mintis, kur nueiti, ką padaryti. Mūsų pasąmonė gali labai tiksliai pasakyti, kur tą dieną geriausia eiti.

Spontaniškumas žmogų pratina toleruoti neapibrėžtumą. Kasdienybėje nuolat įvyksta daug neapibrėžtų dalykų ir, jei visą laiką laikysiesi plano, jausi didelį stresą. Abi kelionių rūšys yra fantastiškai geros. Ir labai gerai, kai jos kraštutinai spontaniškos arba kraštutinai sutvarkytos. Tada ypač pajunti kelionės poveikį.

Minėjote suplanuotas keliones baidarėmis ar į Alpes. Ar įsivaizduojate suplanuotą kelionę į Paryžių?

Taip. Beje, Paryžiuje esu gyvenusi keletą savaičių. Planuoti yra labai gerai, nes galima apgalvoti, kokias vietas nori pasižiūrėti. Pvz., reikia labai kruopščiai susiplanuoti, kiek bus poilsio, kiek informacijos, o to žmonės paprastai nepadaro. Tarkim, išeina į miestą ir griebia visus įmanomus muziejus, o vakare jaučiasi mirę, kitą dieną negali paeiti. Jeigu taip keliausi, nieko gero.

Aš vis dėlto linkusi planuoti. Man spontaniškos kelionės labiau iššūkis. Visada žiūriu, kad informacija būtų paskirstyta tolygiai, pabūčiau ir ramiai, pasėdėčiau, pamedituočiau, pasivaikščiočiau gamtoje. Tarkim, jei vieną dieną vaikštai po muziejus, kitą dieną labai gera gamtoje.

Juk ir informacijos krūvis vargina?

Būtent, informacijos krūvis vargina. Dar reikia pagalvoti, kad nebūtų per mažai ar per daug bendravimo, nes, kai išvažiuoja nelabai susigroję žmonės, ne šeima ir visą laiką būna kartu, jie vienas kitą baisiai vargina ir trukdo pamatyti tai, kas yra aplink. Turi pabūti su savimi ir turi pabūti su kitais. Tai irgi reikia gerai apgalvoti.

O jei esi visiškai vienas... Niujorke keletą dienų vaikštinėjau visiškai viena ir tingėjau pasikalbėti net su aplinkiniais. Paskui pajutau, kad tai nelabai gerai. Reikia kokio žmogaus bent kelio paklausti, bare su kažkuo pasikalbėti, kitaip atsiranda melancholiška nuotaika, jautiesi vienišas. Gal ir nestipriai tai tave veikia, bet įspūdžiai mažesni. O pakalbini žmogų – vėl viskas paryškėja, atsiranda gyvybė.

Fizinį krūvį taip pat reikia planuoti. Kai kurie įsivaizduoja, kad gali nueiti 20 ar 30 km pėsčiomis. Kai kurie gali, bet daugelis negali ir nereikia bandyti. Taigi viską apskaičiavus keliauti galima tobulai.

Ar, grįžusi iš kelionės, dar pasidomite tuo, ką matėte?

Norėtųsi pasidomėti daugiau, o grįžus tai daryti dar įdomiau. Pvz., daugelis žmonių daug ruošiasi, skaito prieš keliones. Aš neturiu tam laiko, bet toks elgesys turi ir teigiamą pusę. Jeigu iš anksto pamatysiu nuotraukas, realybėje tie vaizdai manęs gali nebenustebinti. Nuotraukos kenkia realybei, patyrimui. Aš labai daug domiuosi keliaudama. Tada mano ausys ir akys atsiveria istorijai, žinioms, faktams. Aš nuolat kalbu apie tai, ką matau, ir atidedu į šalį kitas temas.

Grįžusi irgi labiau domiuosi tuo, ką pamačiau, bet vis tiek man labiausiai rūpi psichologija, todėl ir kelionėje jai skiriu daugiausia dėmesio. Pvz., kaip toje šalyje žmonės jaučiasi, koks jų vidinis pasaulis, kokios emocijos, bendravimas. Tai pagrindinė mano tema. Ją aš nagrinėju ir grįžusi, dar bandau persiimti aplankytos šalies žmonių būsena, praplėsti savo vidinį pasaulį.

Dabar, grįžusi iš Niujorko, dar truputį amerikietiškai jaučiuosi, dar neišgaravo jų laisvumas, pasitikėjimas savimi. Atsimenu, kai grįžau iš Irano, net savo išvaizdą pakeičiau – taip man patiko moterų požiūris į išvaizdą. Žinoma, ne kraštutinumai, su skara nevaikščiojau. Tačiau elegancija, kuklumas, slėpimas viso, ko nereikia rodyti, ir moterų išdidumas man paliko nepaprastai didelį įspūdį visam gyvenimui.

Kaip pajuntate kultūros, žmonių dvasią?

Man geriausi du būdai. Vienas būdas – būti gatvėje, jausti, žiūrėti, kokie yra žmonės, kaip jie eina, kaip bendrauja. Kiek leidžia galimybės, jei žmonės atsiveria, geriausia yra kalbėtis. Tačiau jeigu kalbinsi, vis tiek kas nors kalbės. Problema nebent – kalbos barjeras. Tačiau angliškai vis tiek susišneki. Taigi bendravimas yra pati nuostabiausia galimybė.

Vis dėlto nedažnai taip keliaujama. Jei žmogus važiuoja su turistine firma, jis ir bendrauja su bendrakeleiviais, gidas viską pasako, tada „neprisiliesi“ prie ten gyvenančio piliečio. Net kai keliaujama keturiese ar dviese, irgi bendraujama tarpusavyje. O jei keliauji vienas, turi daugiausia galimybių bendrauti su tos šalies žmonėmis. Dar geriau pabūti pas juos, pagyventi, pavalgyti, nueiti į svečius – tada jau tikrai pajunti visą esmę. Svarbu pažinti kuo įvairesnių žmonių.

Man labai svarbu muziejai –tautos ir senasis, ir naujasis menas. Naujasis kartais netgi lengviau suvokiamas. Tarkim, vien žiūrėdami itališkus ar prancūziškus filmus, mes nepaprastai daug sužinome apie tą šalį. Sunku rasti žmogų, kuris nebūtų matęs nė vieno prancūziško filmo. O įsivaizduokime žmogų, kuris nuvažiavo į Paryžių, pavaikščiojo jo gatvėmis, pasižiūrėjo ir grįžo. Kuris iš tų dviejų daugiau žino apie Prancūziją? Ar tas kuris ten nebuvo, bet matė daug filmų, ar tas, kuris pamatė tas gatves? Ko gero, pirmasis žinos daugiau.

Menas, pvz., dailė, – tiesiausias kelias į tų žmonių pasaulį. Užėjęs į kokį vengrų, čekų ar prancūzų meno muziejų, pajusi labai subtilias emocijas, suprasi, kuo jie gyvena. Ten kitokie ir portretai, ir peizažai. Ten viskas truputėlį kitaip negu kitoje šalyje.

Muzika irgi svarbi. Nuvažiavau į Ispaniją – nuėjau į flamenko, nuvažiavau į Ameriką – paklausiau džiazo, kantri. Tai irgi teikia tiesioginių pojūčių. Žinoma, būtini ir istoriniai muziejai – muziejus labai mėgstu, nes tai koncentruotos reikšmės kultūrinės vietos. Jei vaikščiosi po parduotuves, visai nesuprasi, kokia ta šalis. Žinoma, gali pamatyti architektūrą, bet ne visur, pvz., Amerikoje, ji neišraiškinga. Be abejo, nekalbu apie Niujorką, Vašingtoną ar Bostoną, bet paprastuose miesteliuose nieko ypatingo, ten nėra senamiesčių ir iš namų nieko nesuprasi. Tai jeigu neisi į muziejų ar nebendrausi su žmonėmis, stebėsi tik išorinius, buitinius įpročius. Tai irgi įdomu, bet to neužtenka.

Kaip jūs paskirstote savo atostogų laiką? Kiek kartų per metus stengiatės išvažiuoti, iškeliauti?

Mažiausiai du kartus ir visiškai nepritariu žmonėms, kurie atostogauja vieną kartą, keturias savaites. Žinoma, tai turi savo privalumų – žmogus labiau pailsi, bet jis tai daro tik kartą per metus. Tad nenuostabu, kad toks žmogus pavasarį jaučiasi nusibaigęs. Esu kategoriškos nuomonės, kad du kartai būtini. Be to, geriausia išvažiuoti, pakeisti aplinką.

Nebūtina važiuoti į egzotišką šalį. Gali važiuoti dviračiais po miškus ar į kokią įdomią, tarkim, meditacijos, stovyklą. Tai irgi kelionė, nauja patirtis, nauji žmonės.

Kelionių įspūdžius, nuotaiką lemia ir žmonės, su kuriais važiuoji. Sakykim, važiuoji su nepažįstama kompanija. Tada tai tarsi savęs išbandymas, kaip pasireikši, pritapsi, tai ir savo socialinių įgūdžių patikrinimas, ir labai įdomūs nauji bendravimo potyriai. Kita vertus, kai važiuoji dviese, gali net nepamatyti, kur nuvažiavai, jei emocijos labai geros.

Jei emocijos saikingos – ne medaus mėnuo, tada gali pamatyti labai daug, tave artimas žmogus tarsi pašildo. Tačiau atsiranda daug galimybių ir susipykti, nes, visą laiką būnant dviese, pavargus, sprendžiant kažkokius kelionės uždavinius, santykiai labai užaštrėja – atsiranda ir daug gero, ir blogo. Tai išbandymas. Esant blogiems santykiams, važiuoti į kelionę net nesiūlyčiau, nes didžiulė tikimybė, kad žmonės visai išsiskirs.

Važiuoti su kompanija, pvz., keturiese, irgi įdomu. Viena vertus, mažiau intensyvumo, nes gali su visais padraugauti, tačiau tada sudėtinga vienam prie kito derintis. Ko gero, geriausia, kai važiuoja dvi poros. Jos tarpusavyje išsiaiškina ir į išorę išmeta mažiau nepasitenkinimo. Derinimasis paprastai būna gana nuožmus. Jeigu išvažiavai su draugais, su kuriais gerai sutarei, grįžęs gali taip gerai ir nebesutarti, nes kartu keliaujant paaiškėja tikrosios žmogaus savybės.

Visiškai kas kita keliauti vienam. Tai labai įdomu. Viena vertus, turi gerai jaustis pats su savimi, neišvažiuoti apimtam liūdesio ar depresijos. Kita vertus, tada turi būtinai būti socialus, bendrauti su kitais, nebijoti, sugebėti kažką pasakyti žmogui, kurio visai nepažįsti, mokėti atpalaiduoti socialinį liežuvį ir kalbėti apie bet ką.

Jeigu nežinai, ką kalbėti, geriausia pasakoti, kaip čia nuostabu, kaip čia patinka. Tada su bet kokios tautos bet kokiu žmogumi užsimezga puikus pokalbis. Vieną dieną – vienas pašnekovas, kitą dieną galima rasti kokį bendrakeleivį, trečią – šiaip su kažkuo pasikalbėti. Taigi keliaujant su kažkuo mažesnis iššūkis, mažiau sąveikos su nepažįstama aplinka, bet keliaujant vienam nereikia derintis. Vienu žodžiu, geri visi variantai.

Pokalbio pradžioje sakėte, kad keliaudama sprendžiate savo psichologines problemas. Tačiau jos yra labai konkrečios, tai kaipgi jas išsprendžiate?

Išsisprendžia pagrindinis dalykas. Jeigu prisikaupė, tarkim, pykčio ar liūdesio, tuos jausmus kelionėje virškini kokias tris keturias pirmas dienas, nes darbo nedirbi, turi laiko išgyventi visus neišgyventus jausmus. Paskui, nori ar nenori, pradedi matyti, kas vyksta aplink, nes tai labai įdomu – kelionėje įdomiausi gyvenimo momentai. O tada visiškai pamiršti, atsitrauki nuo jausmų ir problemų.

Kai galiausiai grįžti prie savo problemų, pamatai jas kaip nuo kalno, visiškai naujai. Dar yra ir psichologinis aspektas – kelionėje truputėlį ir mokaisi, sužinai naujų dalykų, imi mąstyti, kad ir kitaip galima gyventi. Iš Amerikos parsivežiau vieną naują nuostatą: jeigu kažko nori, nėra ko bijoti – reikia iškart ir daryti. Jeigu kažko nori iš žmonių, reikia iškart prašyti, nesigėdyti. Labai noriu to pasimokyti iš amerikiečių. Taigi pasimokai ir kažkur save išbandai.

Kartais kelionės tave priverčia kažką nauja daryti. Tarkim, esi labai pavargęs, bet turi dar kažką sudėtingo nuveikti, susiorientuoti, kur eiti, kaip važiuoti, padaryti kažką, ko gal truputį bijai. Tada save perlauži – padarai žingsnį į priekį ir suvoki, kad sugebi, gali, nes neturi, kur dėtis. O būdamas Lietuvoje to nepadarytum, patogiai atsitrauktum. Štai kiek daug dalykų įvyksta. Manau, kad tokiose situacijose asmenybė vystosi daug stipriau negu kasdienybėje, nes rutina viską paslepia.

„Džiaugiuosi, kad dalyvavau šiame konkurse. Jaučiuosi stipri, nes visos merginos buvo stiprios. Bene pirmą kartą per visą tokių konkursų istoriją visos merginos pademonstravo, kad turi kažkokį talentą, todėl man labai didelė garbė, kad laimėjau būtent šį konkursą“, - iškart po pergalės konkurse sakė B.Viliušytė.

„Santaros“ gimnazijoje besimokanti kaunietė iki šiol negalėjo apsispręsti, ką studijuoti aukštojoje mokykloje: mediciną ar renginių organizavimą.

„Čia atėjau, nes norėjau pažiūrėti, koks gyvenimas verda tokiuose renginiuose. Tikėjausi suprasti, ar galėčiau savo gyvenimą sieti su renginių organizavimu, jų režisūra. Manau, kad galėčiau“, - kalbėjo „Mis Kaunas 2013“.

Nuo trejų metų amžiaus šokančią merginą į konkursą pastūmėjo ją su šokio paslaptimis supažindinusi Deimantė Ūsienė.

„Labai džiaugiuosi, kad ji tai padarė. Apie šį renginį liks tik patys geriausi prisiminimai. Visos merginos buvo be galo draugiškos“, - džiūgavo B.Viliušytė.

Šeštadienio vakarą visų futbolo sirgalių laukia svarbiausios sezono rungtynės – UEFA Čempionų lygos finalas. Šiais metais jis pirmą kartą istorijoje bus vokiškas, nes Londono „Wembley“ stadione susikaus Dortmundo „Borussia“ ir Miuncheno „Bayern“.

Tai bus 58-asis turnyro finalas iš viso ir 21-asis finalas po to, kai čempionatas gavo Čempionų lygos pavadinimą (anksčiau turnyras vadinosi Europos Čempionų taurė). Šio finalo nugalėtojai rugpjūčio mėnesį UEFA Super taurėje susikaus su UEFA Europos lygą laimėjusiu Londono „Chelsea“ klubu.

Šeštadienio finale teisėjaus arbitrų brigada iš Italijos su 41-erių metų teisėju Nicola Rizzoli priešakyje, kuris tarptautiniu arbitru pripažintas prieš šešerius metus. Londono „Wembley“ stadione vyks jau antrasis Čempionų lygos finalas (prieš tai čia jis vyko 2011 metais).

.

„Bundesliga“: Praėjusius du sezonus Vokietijos čempionais buvęs „Borussia“ klubas šįmet lenktynes dėl lygos aukso pralaimėjo dar likus šešiems turams iki sezono pabaigos. „Borussia“ šiais metais finišavo antroje vietoje, surinkę 66 taškus, kai tuo tarpu praėjusius du metus komanda sezonus baigė atitinkamai su 81 ir 75 taškais sąskaitoje.

„DFB-Pokal“: Vokietijos taurę „Borussia“ laimėjo praėjusį sezoną, kai finale nugalėjo „Bayern“ 5-2, tuo tarpu šiais metais „geltonai juodi“ iš turnyro buvo eliminuoti ketvirtfinalyje rezultatu 0-1 to paties „Bayern“ klubo, kuris nužygiavo iki finalo, vyksiančio birželio 1 dieną. Lemiamą įvartį bavarams pelnė Arjenas Robbenas.

Čempionų lyga:

.

Komandos naujienos: Anksčiau šią savaitę buvo paskelbta, kad finalą dėl šlaunies traumos praleis vasarą komandos gretas paliksiantis saugas Mario Gotze, kurį, spėjama, aikštėje turėtų pakeisti Kevinas Grosskreutzas. Krašto gynėjo Lukaszo Piszczeko vasarą laukia šlaunies operacija, tačiau šeštadienio rungtynės jis veikiausiai pradės startinėje sudėtyje. Vidurio gynėjas Matsas Hummelsas yra šiek tiek susižeidęs kulkšnį, bet finale turbūt taip pat žais nuo pirmosios minutės.

* Rezultatai surašyti nuo seniausio iki naujausio.

.

„Bundesliga“: Po dviejų nesėkmingų sezonų bavarams šiemet pagaliau pavyko laimėti šalies pirmenybes. Ir ne bet kaip, o pagerinant rekordą, nes dar niekam nebuvo pavykę laimėti „Bundesliga“ čempionato likus šešiems turams iki sezono pabaigos. Beje, vos vieną pralaimėjimą per visą sezoną lygoje patyręs „Bayern“ surinko 91 tašką iš 102 galimų.

„DFB-Pokal“: Vokietijos taurėje šiemet „Bayern“ rungtyniauja puikiai. Birželio 1 dieną jų laukia turnyro finalas prieš „Stuttgart“ ekipą. Pusfinalyje bavarai net 6-1 nušlavė „Wolfsburg“ futbolininkus, ketvirtfinalyje rezultatu 1-0 eliminavo praėjusį sezoną juos nuskriaudusią „Borussia“ komandą, o aštuntfinalyje 2-0 įveikė „Augsburg“.

Čempionų lyga:

.

Komandos naujienos: „Bayern“ klubo gretose vienintelis neaiškumas yra kartu su Dante vidurio gynėjų duetą sudarysiančio žaidėjo pavardė – juo gali būti Danielis Van Buytenas arba Jerome‘as Boatengas. Nuo gruodžio mėnesio nežaidusio gynėjo Holgerio Badstuberio tikrai nepamatysime, kaip ir raumens traumą besigydančio Toni Krooso. Prognozuojama, kad vidurio puolėju šeštadienio vakarą žais Mario Mandžukičius, o ne Mario Gomezas.

* Rezultatai surašyti nuo seniausio iki naujausio.

Akimirka prieš „Bayern“ ir „Borussia“ dvikovą | hamrofootball.com nuotr.

Mažiausiai du kartus per metus vykstanti Vokietijos Nacionaliniu derbiu (Deutschland National Derby) vadinama „Borussia“ ir „Bayern“ klubų dvikova šiemet turbūt pirmą kartą istorijoje bus žaidžiama net penktą kartą per vieną sezoną.

Anksčiau šiemet komandos po du mačus tarpusavyje žaidė „Bundesliga“ ir Vokietijos taurės turnyruose. Šį sezoną „Bayern“ dar nė karto nepralaimėjo „geltonai juodiems“, tačiau tas pats „Bayern“ prieš tai penkis mačus iš eilės varžovams buvo pralaimėjęs.

Iš viso „Borussia“ ir „Bayern“ tarpusavyje yra žaidusios 92 kartus (pirmą kartą 1965 metais). Per 48 metų laikotarpį „Bayern“ šventė 41 pergalę, „Borussia“ laimėjo 23 mačus, o 18 rungtynių baigėsi lygiosiomis. Paskutinė jų dvikova vyko šio mėnesio pradžioje (1-1).

Paskutinės klubų dvikovos analizė: „El Clasico“ užleidžia vietą vokiečiams?

.

• Šiais metais Čempionų lygos finale pirmą kartą žais du Vokietijos klubai. Anksčiau tos pačios šalies komandos buvo susitikusios triskart: 2000 metais (ispanai), 2003 metais (italai) ir 2008 metais (anglai).

• Abi šio vakaro finalo komandos Čempionų lygą yra laimėjusios po kartą: „Bayern“ triumfavo 2001 metais, o „Borussia“ – 1997 metais.

• „Bayern“ klubas yra žaidęs keturiuose Čempionų lygos finaluose, iš kurių laimėjo tik vieną, tuo tarpu „Borussia“ žaidė tik viename finale ir jį laimėjo.

• Per visą Europos turnyrų istoriją du Vokietijos klubai finale buvo susitikę tik kartą. 1980 metais UEFA taurės finale Frankfurto „Einstrahct“ laimėjo prieš Monchengladbacho „Borussia“ klubą (kurį treniravo dabartinis „Bayern“ strategas J.Heynckesas).

• Paskutinė „Borussia“ ir „Bayern“ dvikova neutraliame stadione baigėsi „geltonai juodų“ pergale 5-2 šalies taurės finale praėjusiais metais.

• „Borussia“ lygoje „Bayern“ ekipai nepralaimėjo jau šešių mačų iš eilės, tačiau šį sezoną per keturis mačus jai nepavyko bavarų nugalėti nė karto.

• „Borussia“ klubo puolėjas Robertas Lewandowskis, šįmet Čempionų lygoje pelnęs 10 įvarčių, yra antras pagal rezultatyvumą po Madrido „Real“ nario Cristiano Ronaldo (12). „Bayern“ gretose rezultatyviausias yra Thomasas Mulleris – 8 įvarčiai.

• Tik viename iš paskutinių penkių Čempionų lygos finalų buvo įmušta daugiau negu du įvarčiai, tačiau tas vienintelis finalas taip pat buvo žaidžiamas Londono „Wembley“ stadione („Barcelona“ 3-1 „Manchester United“, 2011 metais).

• „Bayern“ šįmet gali tapti pirmuoju Vokietijos klubu, laimėjusiu „treble‘ą“ (tris svarbiausius titulus per vieną sezoną). Šiemet jie jau iškovojo „Bundesliga“ čempionų titulą, šeštadienį turi šansą laimėti Čempionų lygą, o birželio 1 dieną jų dar laukia Vokietijos taurės finalas.

• „Borussia“ saugas Mario Gotze yra antras šio sezono Čempionų lygoje pagal rezultatyvius perdavimus, kurių atliko penkis. Visgi, futbolininkas finalą praleis dėl traumos, o vėliau paliks komandą, persikeldamas į šiandieninių varžovų „Bayern“ gretas.

Sirgalių sukurtas finalą pristatantis klipas:

„Aš manau, kad artimiausiame posėdyje Vyriausybė turėtų patvirtinti, nes jokių pastabų iš niekur nėra, jokių priežasčių, kodėl galėtų būti nepatvirtinta, nėra“, - BNS sakė ministras.

Jis nedetalizavo priežasčių, dėl kurių klausimas šį mėnesį du kartus buvo išbrauktas iš Vyriausybės posėdžio darbotvarkės. Tačiau ministras sakė neabejojantis, kad Vyriausybės sprendimas bus patvirtintas laiku ir įsigalios kaip numatyta - birželio 3 dieną.

„Pasižiūrėjome dar kai kuriuos niuansus, pasitikrinome, dabar atrodo, kad viskas turėtų būti normaliai (...). Niekas neužkliuvo, jokie dalykai nekliuvo, viskas yra atrinkta kultūros visuomenės skaidriai, gražiai, tai jokie dalykai nekliūva“, - tikino Š.Birutis.

Pagal Kultūros ministerijos teikiamą Vyriausybės nutarimo projektą, Lietuvos kultūros tarybos pirmininke siūloma skirti kultūros vadybininkę Dainą Urbanavičienę. Jos kandidatūrą ministerija teikia remdamasi Lietuvos kultūros ir meno tarybos rekomendacija.

D.Urbanavičienė nuo 2010 metų dirba Vilniaus dailės akademijos projektų skyriaus vadove, anksčiau ji dirbo viešosios įstaigos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ specialiųjų renginių ir programos skyriaus vadove. 2011 metais su Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija ji išrinkta į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

Kultūros ministerija tuo pačiu nutarimu Vyriausybei yra pateikusi tvirtinti Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo personalinę sudėtį. Jame, be D.Urbanavičienės, turėtų dirbti dar devyni kultūrininkai: kompozitorius Vidmantas Bartulis, poetas, vertėjas Vladas Braziūnas, menotyrininkė, dailės istorikė Rūta Janonienė, teatro kritikas Vaidotas Jauniškis, bibliotekininkė Rima Maselytė, architektas Kęstutis Pempė, dailininkas Saulius Valius, kultūros vadybininkas, muzikos edukologas Remigijus Vilys, tautinių mažumų (bendrijų) atstovas Stanislavas Vidtmannas ir fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas.

Tarybos sudėtį ir pirmininkę siūlomu projektu numatoma patvirtinti ketveriems metams. Pagal Kultūros ministerijos parengtą projektą, Vyriausybės nutarimas įsigaliotų birželio 3 dieną.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojus Kultūros tarybos įstatymui, iškilo problemų dėl kultūros finansavimo. Pagal jį kultūros projektams skirtas lėšas administruoja Kultūros taryba, o ši iki šiol nesudaryta.

Pernai rugsėjį Seimas priėmė Kultūros tarybos įstatymą, kuriuo įsteigiama Kultūros taryba, atsakinga už kultūros ir meno programų, projektų ir kitokių priemonių finansavimą.

Ji taip pat administruoja Kultūros rėmimo fondo lėšas, skiria kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią finansinę paramą, organizuoja kultūros ir meno tyrimus, koordinuoja jų gyvendinimą, stebi, kaip projektai įgyvendinami.

Tarybą turi įsteigti Vyriausybė, o už tarybos narių rinkimų organizavimą atsakinga Kultūros ministerija.

Prieš vidurnaktį sostinės Liepkalnio gatvėje automobilis, kurį vairavo V. R. (gimęs 1955 metai), neapšviestame kelio ruože partrenkė be atšvaito ėjusį K. R. (gimusį 1958 metais).

Vėliau žmogų pervažiavo nenustatytas vilkikas su puspriekabe bei kitas automobilis, kurį vairavo V. B. (gimęs 1978 metais).

Pėsčiasis nuo patirtų sužalojimo mirė.

Vakar vykusį Šilainių poliklinikos vadovo konkursą laimėjo „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) narė gydytoja Sonata Rudžianskienė. Ji yra nelegaliai dirbančio „Autrolio“ direktoriaus Laisvydo Rudžiansko žmona.

Kaune TT atstovai pastaruoju metu užima visus svarbiausius postus, susijusias su medicina. D.Seniko skyrių kuruoja administracijos direktoriaus pavaduotojas, TT atstovas Vygaudas Molis, o šios partijos deleguotas vicemeras Vytautas Vasilenka – sveikatos politiką visame mieste.

Konkurso komisijai vadovavęs savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis neslėpė, kad ir jį nustebino D.Seniko elgesys.

Direktorius neabejojo, kad jau pirmadienį V.Obelienius konkurso rezultatus apskųs teismui.

Vakar „Registrų centras“ patvirtino, kad S.Rudžianskienės sutuoktinis L.Rudžianskas bendrovės „Autrolio“ direktoriumi išrinktas neteisėtai.

Jį į šias pareigas paskyrė taip pat neteisėtai išrinktas valdybos pirmininkas D.Senikas. Reglamentas buvo pažeistas, nes valdybos posėdyje nebuvo kvorumo.

L.Rudžianskas „Kauno dienai“ sakė, kad „Registrų centro“ sprendimą skųs teismui, esą ši įmonė peržengė savo kompetencijos ribas.

„Registrų centro“ atstovas spaudai Aidas Petrošius, išgirdęs neteisėtai išrinkto direktoriaus priekaištus, patvirtino, kad jų įmonė jaučiasi visiškai teisi, todėl yra pasirengusi teismams.

Kaip įtariama, šališkas ir neskaidrus Šilainių poliklinikos konkursas vakar supykdė ir Kauno merą Andrių Kupčinską.

„Tokia veikla nesuderinama su gera partneryste. Kitą savaitę šauksime koalicijos posėdį ir viską aptarsime“, – vakar sakė miesto meras.

Panašios nuomonės laikėsi ir kitas koalicijos narys, Liberalų ir centro frakcijos atstovas Arvydas Garbaravičius.

„Viskas čia priklauso nuo konservatorių. Jei TT atstovė neteisėtai laimėjo konkursą, meras turėtų pademonstruoti ryžtingumą. Tai jau trečias kartas, kai TT atstovai panašiai elgiasi. Žinote, kaip Kaune – jei yra tvarka, nėra teisingumo. Ir atvirkščiai“, – pastebėjo jis.

TT frakcijos seniūnė A.Ručienė vakar bandė įtikinti pirmą kartą girdinti apie Rudžianskų šeimos karjerą savivaldybei pavaldžiose įstaigose.

„O kokių dar partijų žmonės buvo vertinimo komisijoje? V.Molio nebuvo? Keista, nes jis mediciną kuruoja. Pagal įstatymą konkurso eiga turi būti įrašinėjama, turi būti protokolai, tad teismas nustatys, kas teisus, o kas ne, o dabar taip spjaudytis vieniems ant kitų neverta“, – pareiškė politikė.

Plačiau apie tai skaitykite šeštadienio, gegužės 25 d., „Kauno dienos“ numeryje.

Instinktyvusis intelektas

Pavyzdžiui, aviganiai buvo užveisti tam, kad ganytų gyvulius. Jų gebėjimas gyvulius suburti į bandą, išlaikyti draugėje bei nuvaryti tam tikra kryptimi yra įgimtas.

Skirtingos šunų veislės turi skirtingą instinktyvų intelektą. Sarginiai šunys saugo daiktus, medžiokliniai šunys – atneša laimikį, skalikai – seka ir ieško, lydintys šunys arba šunys kompanionai – atliepūs žmogiškiems socialiniams signalams, reaguojantys į žmogaus nuotaikas, guodžiantys.

Kiekvienas šuo turi savo instinktyvų intelektą, tad lyginti skirtingų veislių šunis tarpusavyje ir mėginti nustatyti, kurie iš jų yra „protingesni“ būstų beprasmiška, mat jų gebėjimai tokio intelekto atžvilgiu pernelyg skirtingi, kad būtų palyginti.

Prisitaikymo intelektas

Jis apima tai, ką šuo gali išmokti iš savo aplinkos. Tos pačios veislės atstovų prisitaikymo intelektas gali skirtis. Pavyzdžiui, visi auksiniai retriveriai pasižymi tokiu pat instinktyviu intelektu, tačiau nors didžioji dauguma yra pakankamai gudrūs, pasitaiko jų tokių atstovų, kurie kartoja tas pačias klaidas ir atrodo nuovokūs. Tai – prisitaikymo intelekto skirtumai. Jį galima išmatuoti atitinkamais testais.

Paklusnumo intelektas

Daugumai žmonių, išgirdus terminą „šunų intelektas“, pirmiausia į galvą šauna sudėtingus paklusnumo pratimus ant scenos atliekančio keturkojo vaizdelis. Arba specialiai treniruoti šunys – pavyzdžiui, policijos, akluosius lydintys šunys, šunys sekliai ar gelbėtojai. Šuo, besąlygiškai paklūstantis savo šeimininko komandoms, sudaro aukšto šuns intelekto įspūdį. Taigi kai šuo demonstruoja, kad suvokia tam tikrų komandų žmogiškąją prasmę, jis parodo vieną svarbiausių savo intelekto aspektų.

Trečiasis šunų intelekto aspektas – paklusnumo intelektas  – vienas svarbiausių, mat jei šunys nepaklustų žmonių įsakymams ir negebėtų atlikti naudą jiems nešančių užduočių, niekuomet nebūtų prijaukinti. Tai turbūt artimiausia tam, ką vadiname mokykla: ką šuo gali išmokti iš savo šeimininkų.

Pagal paklusnumo intelektą šunų veisles bando išdėstyti „šunų paklusnumo teisėjai“. Jų darbas – stebėti ir vertinti šuns elgesį tam tikromis kontroliuojamomis sąlygomis. Tokiam teisėjui praleisti 12 ar 20 valandų, stebint ir vertinant skirtingų veislių šunų elgesį, nieko neįprasto. Dauguma teisėjų kartu yra ir šunų treneriai, su šunimis praleidžiantys dar daugiau valandų, juos stebintys ir su jais dirbantys. Taigi jei kas nors ir gali kiek įmanoma labiau pagrįstai įvertinti keturkojų intelektą – tai šie žmonės.

Remiantis 199 šunų teisėjų 133 šunų veislių paklusnumo intelekto lygio vertinimais buvo sudarytas top „sumaniausių“ ir top mažiausiai sumanių šunelių dešimtukas. Nuostabą kelia tai, kad teisėjų nuomonė buvo labai vieninga, todėl peršasi mintis, kad tarp veislių iš tikrųjų egzistuoja objektyvūs paklusnumo intelekto skirtumai. Tarkime, 190 teisėjai borderkolių (angl. Border Collie) veislės šunis įtraukė į pirmąjį dešimtuką. Dažniau teisėjų nuomonė išsiskyrė dėl šunų priskyrimo prie pasižyminčių mažiausiu paklusnumo intelekto lygiu. Vis dėlto, net ir šiuo klausiu teisėjų nuomonė buvo pakankamai vieninga.

Šunų teisėjų vertinimu sudarytas paklusnumo intelekto dešimtukas eilės tvarka nuo „sumaniausio“:

Borderkolis

Pudelis

Vokiečių aviganis

Auksinis retriveris

Dobermanas

Šeltis

Labradoras

Papilonas / žaislinis spanielis

Rotveileris

Australų bandganis

Pagal šunų teisėjų vertinimus sudarytas mažiausiu paklusnumo intelektu pasižyminčių veislių dešimtukas eilės tvarka vis mažesnio „sumanumo“ link:

Basetas

Mastifas

Biglis

Pekinukas

Bladhaundas

Rusų kurtas

Čiau čiau

Buldogas

Basendžis

Afganų kurtas

Sportininkai važiavo „Subaru Impreza Sti" automobiliu. Apie įvykį patvirtino Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas Gintaras Jonas Furmanavičius, tačiau daugiau detalių jis negalėjo pateikti.

Vilniaus ralio vyriausiasis gydytojas Vidmantas Eigėlis lrytas.lt portalui  teigė, kad moteris žuvo vietoje. Per ralį nukentėjo ir daugiau žmonių.

„Nukentėjo ir automobilio, kuris partrenkė moterį, vairuotojas A. Majauskas“, - teigė V. Eigėlis.

Jis išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Pirminiais duomenimis vairuotojas patyrė stuburo traumą.

Šįsyk žiūrovai kartu su laidos vedėjais Giedre ir Henriku dalyvaus pirmojoje šių metų apžvalginėje ekskursijoje „Ar pažįsti Klaipėdos uostą?“

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau šeštus metus iš eilės dovanoja apie valandos trukmės populiarias, visų laukiamas ir nemokamas uosto apžvalgas laivu klaipėdiečiams ir uostamiesčio svečiams.

Sužavėti laidos vedėjai pasakoja, kad tai puikus būdas vaizdžiai ir patrauklia forma supažindinti visuomenę su uosto veikla, galimybėmis bei perspektyvomis. O laivo kapitonas žaviajai laidos vedėjai išduos net keletą meilės receptų.

Taip pat Giedrė jau antrą kartą apsilankys vienoje populiariausių uostamiesčio mokymo įstaigų – Socialinių mokslų kolegijoje, o Henrikas, bandydamas aprėpti visus Europos jūros dienos renginius, vykstančius uostamiestyje, nežinioje paliks savo kolegę.

Maža intriga – į Henriko paieškas įsitrauks visa Klaipėda. Ar žavioji laidos kapitono partnerė ras Henriką?

Visi atsakymai – jau šį sekmadienį 16.45 val. LTV laidoje „Lietuva – jūrinė valstybė“.

Laisvės alėjoje įsitaisę prekeiviai niūrūs – nuo šeštadienio ryto jų palapines plauna gausūs krituliai.

„Jei nenustos lyti, iš prekybos bus šnipštas“, - skundėsi alų pardavinėjantis Dominykas. Sinoptikai jo paguosti negali – lietus Kaunui žadamas visą šeštadienį. Todėl labai abejotina šeštadieniui suplanuota renginių po atviru dangumi sėkmė. Geresnis oras žadamas sekmadienį.

„Nieko nauja. Nepamenu tokių „Kauno dienų“, kad nelytų“, - ranka numojo rankdarbius pardavinėjanti Veronika.