Lenkų dienraštis: lenko korta Lietuvoje tolygi vilko bilietui

Lenkų dienraštis "Rzeczpospolita" piktinasi tuo, kad Lietuvos politikai neatmeta galimybės, jog lenko korta gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Šią kortą jau turi kai kurie Lietuvos lenkai.

Šeštadienio komentare "Lenko korta - tai vilko bilietas" tvirtinama, kad "Lietuvos politikų išradingumas siekiant apsunkinti Lietuvos lenkų gyvenimą - beribis".

Dienraštis kritikuoja oficialiai nepatvirtintus ketinimus lenko kortą turintiems lenkams riboti pilietinės teisės, galimybę dalyvauti rinkimuose bei šalinti iš valstybės tarnybos.

"Lietuvos valdžios žinojo lenko kortos projektą, tačiau tylėjo, nors dar buvo galima kai ką pakeisti. Grasinimai išmesti iš darbo arba rinkimų teisių apribojimas pasigirdo praėjus metams po Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačinskio) vizito Lietuvoje, kai Lenkijos vadovas įteikė "lenko kortą" Lietuvos lenkų lyderiams", - aiškina dienraštis.

Anot "Rzeczpospolitos", Lietuvos kritikuojamos Lenkijos nuostatos pirmajai nepavojingos ir į įstatymą dėl "lenko kortos" esą reikėtų vertinti kitaip.

"Tuo metu iš Lietuvos politikų lūpų liejosi žodžiai apie strateginę partnerystę, kuri įpareigoja ir nestebinti savo partnerio totalia jo priimamų nuostatų kritika. Reikia pridurti, jog šios nuostatos nekelia Lietuvai jokio pavojaus, nes Lenkija ir Lietuva drauge yra ES ir NATO narės, todėl argi taip reikia vertinti turbūt labiausiai Lietuvą neraminantį įstatymo dėl "lenko kortos" straipsnį, kuriame sakoma, jog kortos netenka tas asmuo, kuris įžeidžiamai elgiasi Lenkijos ir lenkų atžvilgiu, arba kai tai liečia Lenkijos saugumą ir jos gynybinę galią", - rašo dienraštis.

"Juk esame toje pačioje organizacijoje, kuri rūpinasi mūsų saugumu, todėl šiuo atveju apie užgauliojimus geriau nekalbėti, tačiau verta prisiminti, jog ir pati Lietuva ruošia "lietuvio kortą", - teigiama komentare.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) svarsto, ar užsienio valstybių tėvynainių kortų dalijimas Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Neoficialiomis žiniomis, svarstoma galimybė apriboti tokių dokumentų savininkams galimybes įsidarbinti valstybės tarnyboje ir net kandidatuoti per rinkimus.

Po uždaro Seimo URK posėdžio penktadienį komiteto pirmininkas konservatorius Audronius Ažubalis žurnalistams sakė, kad kitą savaitę vyks dar vienas posėdis šiuo klausimu. Per jį tikimasi priimti rekomendacijas ir pasiūlymus Vyriausybei.

"Tai, kad nebuvo priimta lengvo ir greito sprendimo, o nutarta surengti trečią posėdį, rodo, jog problemos yra rimtos, kompleksinės ir kad tolesnis jų nesprendimas gali turėti Lietuvai neigiamų pasekmių, Lietuvos nacionaliam saugumui", - tvirtino A.Ažubalis.

Jo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dalijamos tik lenko kortos, tačiau dar yra sukurta tėvynainių programa, kurią vykdo Rusija ir kurią administruoja Rusijos federalinė migracijos agentūra. Liepą nevyriausybinė Rusijos organizacija fondas "Rusai" pranešė, kad užsienio šalių pilietybę turintiems tautiečiams dalys ruso kortas.

Spręsdami šį klausimą Lietuvos politikai ketina remtis tarptautine praktika ir planuoja kreiptis pagalbos į Europos Komisiją.

BNS žiniomis, penktadienį per komiteto posėdį svarstyta galimybė siūlyti Seimui ir Vyriausybei apriboti užsienio valstybių kortų turėtojams apriboti teisę dirbti valstybės tarnyboje, tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir net būti išrinktiems į vietos ir valstybės institucijas.

Kiek asmenų Lietuvoje turi "lenko" kortą, Lietuvos pareigūnai tvirtino nežinantys. Tačiau žinoma, kad tarp jų yra Seimo narys Michalas Mackevičius ir europarlamentaras Lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis.

Birželio viduryje Seimas nepritarė iniciatyvai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl lenko kortos suderinamumo su Seimo nario mandatu.

"Lenko korta - tai dokumentas, patvirtinantis, jog esate lenkų kilmės. Ši korta savininkui suteikia Lenkijos Seime 2007 m. rugsėjo 7 d. įstatymu dėl Lenko kortos patvirtintas teises", - rašoma oficialiame lankstinuke, kur pristatoma Lenko korta.

Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, ūmios ligos atveju gali gauti būtiną medicinos pagalbą, turi teisę gauti 37 proc. nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose, turi pirmumo teisę prašant finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ir savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti.

Tuo pačiu Lenko kortą pristatančiame lankstinuke pabrėžiama, kad korta nėra pilietybė.

Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę, kurie pateikia raštišką užsienio lenkų arba polonijos organizacijos liudijimą, patvirtinantį aktyvią veiklą lenkų kultūros ir kalbos ar tautinių mažumų labui mažiausiai tris mėnesius.