D. Norvilas: reikia žiūrėti į priekį ir nenustoti siekti svajonių

Šiemet Lietuvos rinktinėje debiutavęs Klaipėdos "Atlanto" saugas Dovydas Norvilas įpusėjus sezonui buvo priverstas pamiršti futbolą - jaunas futbolininkas prieš birželio 23 dieną vykusias rungtynes su Marijampolės "Sūduva" prastai pasijuto, o po keleto dienų atsidūrė komoje ir gulėjo reanimacijos skyriuje. Futbolininkui buvo diagnozuotas meningoencefalitas.

"Prieš rungtynes jaučiausi ne itin gerai, jaučiau, kad turiu temperatūros, bet išėjo taip, kad išėjau į aikštę ir sužaidžiau visas rungtynes. Po rungtynių jaučiausi dar prasčiau, kelias dienas gydžiausi, bet po kelių dienų jau vykau į treniruotę, nepaisant to, kad buvau pranešęs apie prastą savijautą. Po treniruotės atsirado didelis galvos skausmas, kuris nepraėjo iki pat vakaro. Galiausiai neiškenčiau ir paprašiau tėvų, kad nuvežtų į ligoninę. Paguldytas ligoninėje mėginau užmigti, o toliau nieko neprisimenu", – pokalbį su portalu futbolas.lt pradėjo futbolininkas, kurio kontraktas su "Atlantu" baigėsi po sezono.

Kai pabudote iš komos, kas pirmiausia sukosi galvoje?

– Pabudau lyg niekur nieko. Iš pradžių nesupratau, kad pramiegojau 4 ar 5 dienas. Keletą dienų galvojau, kad vis dar guliu Marijampolėje, nes vis sapnavau tų rungtynių su "Sūduva" fragmentus, įvairius epizodus. Greičiausiai tai buvo vaistų poveikis.

Tą dieną „Atlantas“ žaidė su Helsinkio ekipa UEFA Europos lygos atrankos rungtynes. Turbūt itin norėjosi padėti komandai?

– Apie futbolą tuo metu negalvojau – svarbiausia buvo kuo greičiau atsistoti ant kojų, nes tuo metu to padaryti paprasčiausiai negalėjau. Vėliau viskas gerėjo ir norėjosi kuo greičiau grąžinti viską taip, kaip buvo prieš ligą, bet supratau, kad laukia labai ilgas kelias iki to. Vien ligoninėje manęs laukė 2 mėnesių reabilitacija. Nepaisant to, noras vėl pradėti bėgioti aikštėje nugalėjo visas negatyvias mintis. Labiausiai esu dėkingas savo šeimai, kuri nuolat lankė mane ir neleido liūdėti. Taip pat draugei Gerdai, kuri po studijų baigimo užsienyje su manimi praleido taip pat labai daug laiko.

Vyriausiasis komandos treneris tada buvo užsiminęs, kad į jus pažiūrėti buvo atvykę Turkijos klubų skautai. Ar apie tai žinojote?

– Ne, tuo metu apie tai nežinojau. Apskritai, sužinojau visai neseniai.

Kai dar buvote ligoninėje, jus aplankė Edgaras Jankauskas, visa rinktinė siuntė VIDEO linkėjimą pasveikti. Palaikymo iš visuomenės turbūt netrūko?

– Kai susirgau telefone radau begalę žinučių, kuriose buvo palinkėjimai nepalūžti, sveikti ir grįžti ten, kur labiausiai ir norėjosi sugrįžti. Atrodė šiek tiek keista, nes iš pradžių man atrodė, kad man nieko tokio baisaus neatsitiko. Bet iš tikro, viskas galėjo baigtis visiškai kitaip.

Kalbant apie Lietuvos rinktinę, Baltijos taurės turnyre buvote įgijęs trenerio pasitikėjimą ir galimai būtumėte žaidęs ir atrankos į Pasaulio čempionatą rungtynėse. Neapmaudu? Apskritai, kaip vertinate Lietuvos rinktinės pasirodymą šiemet?

– Žinoma, kad apmaudu, tačiau dairytis atgal nėra tikslo. Reikia žiūrėti tik į priekį ir nenustoti siekti savo svajonių. O kalbant apie rinktinės pasirodymą, tai tik pačios teigiamiausios mintys. Komanda puikiai pradėjo atrankos ciklą ir nereikia slėpti, kad niekas tokių rezultatų nesitikėjo, išskyrus patį kolektyvą ir jų artimuosius. Gražu buvo žiūrėti į visus pasirodymus iš šalies, o jei ne tie keli praleisti įvarčiai paskutinėmis minutėmis, viskas būtų dar nuostabiau.

Kokie buvo pirmieji žingsniai į futbolą atsigavus po šios ligos?

– Pirmieji žingsniai buvo žengti reabilitacijoje, Palangos ligoninėje. Ten buvo praleistos pačios sunkiausios valandos. Vėliau laukė privati reabilitacija Klaipėdoje, Ostamedos reabilitacijos centre, o tada sporto klubas, kuriame reikėjo po truputį gaivinti prarastą raumenyną.

Ar liga neatbaido nuo futbolo? 

– Nuo futbolo liga tikrai neatbaido. Kaip tik, atsirado kitoks požiūris į individualias treniruotes, sporto salę, sveiką mitybą. Buvau priverstas į viską pažvelgti kiek kitaip, iš svarbesnės pusės. Dabar skiriu daugiau dėmesio tam, kam jo tikrai trūko, nors visada stengiausi laikytis kuo profesionalesnio rėžimo. Taip pat, nemažą įtaką mano istorijoje turėjo ir totalus medicinos personalo nebuvimas komandoje.

Kada galime tikėtis D. Norvilą vėl išvysti aikštėje?

– Pats noriu pradėti ruoštis grįžimui į aikštę kuo greičiau, nes norisi kuo kokybiškiau pasiruošti artėjančiam sezonui. Dar nėra aišku, kur tą pasiruošimą pradėsiu, bet manau viskas paaiškės artimiausiu metu. "Atlanto" likimas nėra aiškus, yra daug klaustukų, bet manau, iki naujo sezono viskas išsispręs ir žiūrėsime.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių