Kamuolio burtininkas Lietuvos pilietybės neatsisakytų

Gausus brazilų desantas, padedamas gabiausių lietuvių, Kauno "Vyčio" salės futbolo klubą tvirtai veda pirmojo Lietuvos čempionų titulo link.

Guesinho Genigle auksiniame orkestre groja pirmuoju smuiku. 26-erių metų puolėjas su 20 įvarčių – salės futbolo A lygos snaiperių lyderis, o du jo smūgiai kauniečiams praėjusį turą padėjo laimėti bene svarbiausią sezono mačą.

Per rungtynes su Panevėžio "Baltija" Guesinho Genigle pakako vos keliasdešimt sekundžių, kad nuginkluotų titulą ginančių varžovų vartininką. Ir tai brazilas padarė taip žaismingai, tarsi dalyvautų ne žūtbūtinėse kautynėse, o su draugais gainiotų sviedinį garsiajame Kopakabanos paplūdimyje. Vienu judesiu kulnu ore sutramdytas ir į vartus pasiųstas kamuolys – toks jo sukurtas šedevras iškart tapo realiausiu pretendentu tapti gražiausiu sezono įvarčiu. Ne vien Lietuvoje.

– Į Lietuvą atvykote beveik prieš pusmetį. Ar greit apsipratote mūsų šalyje? – pradėjome pokalbį su Guesinho Genigle.

– Anksčiau Europoje nerungtyniavau, todėl jūsų šalyje man viskas buvo nauja – ir žaidimas, ir aplinka, ir žmonės. Suvokiau, kad bus sunku. Tačiau iš tiesų adaptacija susiklostė labai sklandžiai. Man labai padėjo, kad atvykau ne vienas, o su visu žaidėjų penketu. Taip pat bendrauju su tautiečiu iš Kauno "Žalgirio", krepšininku Augusto Lima. Mums labai padėjo ir "Vyčio" klubo vadovai, ir mus lydintis agentas. Jie padarė viską, kad Kaune jaustumės kaip namuose.

– Klimato sąlygos jums turbūt nė iš tolo neprimena gimtosios Brazilijos?

– O, taip! Temperatūrų skirtumas – košmariškas. Mano regione vidutiniškai būna 30 laipsnių karščio. Čia atvykau į šaltį. Lietuvoje pirmą kartą pamačiau, kas yra tikra žiema. Man atrodė, kad čia nuolat spaudžia 20 laipsnių šaltukas. Bet dabar, kaip matote, viskas gerai (per interviu brazilas vilkėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis, nors tuo metu Sporto halėje buvę lietuvių žaidėjai buvo dar neišlindę iš striukių ar sportinių kostiumų – aut. past.).

– O lietuvių mentalitetas jūsų nestebina?

– Lietuviai ir brazilai labai skiriasi. Ne vien temperamentu. Mes – atviresni žmonėms, galima sakyti, pasitikime avansu. Nebent savo elgesiu sugriautume tą pasitikėjimą. Lietuviai, kai norima su jais susidraugauti – atsargesni. Pirmiau reikia nusipelnyti jų pasitikėjimo, o tik vėliau jie pradės bendrauti nuoširdžiai.

– Tikriausiai jau susidarėte nuomonę ir apie lietuvišką maistą, alų?

– Jūs klausiate apie zepelini (didžkukulius – aut. past.)? Gal nustebsite, bet man jie patiko. Žinoma, jei tokį patiekalą valgyčiau kasdien, per treniruotes būtų labai sunku. Vargu ar perbėgčiau per visą aikštę (juokiasi). Tačiau retsykiais paskanauti galima. Lietuviško alaus taip pat paragavau ir nenusivyliau. Po rungtynių su komanda išlenkti kokį bokalą – visai smagu. Svarbu žinoti, kiek ir kada.

– Aikštėje prie "Vyčio" pritapote žaibiškai. Įvarčius ėmėte mušti vos atvykęs. Ar tai dėl to, kad futbolo kalba visur vienoda?

– Mano įvarčiai – visos komandos ir trenerių nuopelnas. Ypač man atsiskleisti padėjo tautiečiai. Jei būčiau atvykęs vienas, būtų kur kas sunkiau prisiderinti prie lietuviško žaidimo stiliaus. Dabar "Vytis" žaidžia labiau brazilišką salės futbolą, dominuoja individualūs futbolininkų gebėjimai ir komandinis bendradarbiavimas. Kitos A lygos komandos savo žaidimą grindžia labiau fizine kova, atletiškumu, taktiniais veiksmais. Tarkime, Brazilijoje žaidėjai labai daug improvizuoja, kuria tiesiog čia ir dabar. Mes iki paskutinės akimirkos dažnai net nežinome, ką darysime su kamuoliu. Tačiau susidūrę su žaidybine situacija, sprendimus priimame žaibiškai.

– Papasakokite plačiau apie savo karjerą. Ar niekada nesvajojote apie didžiojo futbolo pergales?

– Apie tai Brazilijoje svajoja turbūt kiekvienas vaikas. Tačiau aš savo miestelyje tiesiog neturėjau tokios galimybės. Tad pasirinkau salės futbolą. Dėl to nė kiek nesigailiu. Žaidžiau Brazilijos salės futbolo aukščiausiame divizione, bet ne nacionalinėje lygoje, o regioniniuose čempionatuose.

– Kuris salės futbolo žaidėjas yra jūsų idealas?

– Portugalas Ricardinho dabar dominuoja Europoje. Jis atlieka neįtikėtinus triukus. Tačiau man, brazilui, visuomet pavyzdžiu buvo Falcao. Ilgametis Brazilijos rinktinės lyderis – tikra legenda. Kai kurie jo žaidimo epizodai – tiesiog iš fantastikos srities. Sakyčiau, kad Falcao savo talentu yra aukščiau visų salės futbolininkų.

– Lietuva pateikė paraišką surengti 2020 m. pasaulio salės futbolo čempionatą. Pranokusi daugelį konkurenčių, mūsų šalis drauge su Japonija – finaliniame rinkimų etape. Ar, jūsų akimis, Lietuva turi šansų tapti šio prestižinio renginio šeimininke?

– Turi šansų ir jie nemenki. Jūsų šalyje yra nuostabios krepšinio arenos, jos puikiai tinka ir salės futbolui. Per kelerius metus lietuviai tikrai gali tinkamai pasirengti planetos pirmenybėms.

– Tačiau mūsų rinktinė toli gražu neprilygsta futbolo elitui. Lietuviams ypač trūksta tokių techniškų žaidėjų kaip jūs. Jei sulauktumėte pasiūlymo gauti Lietuvos pilietybę ir padėti mūsų šalies rinktinei, ar sutiktumėte su tokiu karjeros posūkiu?

– Tikrai būčiau nieko prieš. Visada svajojau žaisti nacionalinėje rinktinėje. Jei pavyktų dalyvauti tokio rango turnyre kaip pasaulio čempionatas būčiau labai laimingas.