Naujasis futbolo federacijos vadovas: pokyčiai jau vyksta

Spalio 16-ąją Vilniuje vykusiame Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Vykdomojo komiteto (VK) posėdyje buvo išrinktas naujasis LFF generalinis sekretorius E.Stankevičius. Jis, ilgokai dirbęs krepšinio pasaulyje, futbolo federacijos duris pravėrė 2016 m. rugpjūtį. Nuo 2017 m. buvo LFF Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas ir generalinio sekretoriaus pavaduotojas. Ar pavyks jam viską pakeisti naujame poste?

– Kokios priežastys lėmė jūsų sprendimą iš Lietuvoje taip mėgstamo krepšinio pasukti į prastą reputaciją turinčią futbolo federaciją? – "Vilniaus diena" klausė E.Stankevičiaus.

– Aš jau prieš kelerius metus mačiau, kad futbolas turi gerokai didesnį potencialą plėtrai ir augimui nei krepšinis. Taip pat supratau, kad futbolo federacija gali dirbti geriau, turi šviesesnes perspektyvas. Šiandien krepšinis iš esmės jau pasiekė savo maksimalius rezultatus, visiškai išnaudoja verslo ir vadybos galimybes. O futbolas – federacija, klubai – dar tik pradeda suvokti šių dalykų svarbą.

Aišku, LFF įvaizdis visuomenėje šiuo metu yra labai prastas, visi mato ir Lietuvos rinktinės nesėkmes, akivaizdžiausias futbolo problemas, tad verslas paprasčiausiai nėra suinteresuotas bendradarbiauti.

– Kokias pagrindines Lietuvos futbolo problemas išskirtumėte?

– Manau, kad mums visų pirma trūksta švietėjiškos veiklos, kad žmonės suprastų, jog futbolas Lietuvoje – tai gerokai daugiau nei tik nacionalinė rinktinė ar federacija. Iš tiesų, vykdome daug įvairių socialinių projektų, bet į viešąją erdvę informacija apie tai faktiškai neprasiskverbia. Manau, kad tai – ir mūsų Komunikacijos skyriaus problema. Be abejo, problemų yra ir daugiau. Rimtų pastabų turiu ir LFF Varžybų ir licencijavimo skyriui, Drausmės komitetui. Negali būti, kad paprasčiausios drausminės nuobaudos skyrimas būtų vilkinamas savaitėmis. Kad ir kokius futbolo autoritetus tie sprendimai liestų, jie turi būti skelbiami per keletą dienų. Tokie dalykai skatina pagalvoti apie būtinas permainas federacijos personalo srityje. Šiuo metu federacijoje dirba 49 etatiniai darbo sutartis turintys darbuotojai. Dar antra tiek dirba pagal kontraktus – rinktinių treneriai, asistentai, šakinių asociacijų darbuotojai ir pan. Aš manau, kad pas mus paprasčiausiai per daug administracijos darbuotojų, jų išlaikymo kaštai yra gerokai per dideli ir mes juos neišvengiamai mažinsime.

Ne paslaptis, kad anksčiau komiteto nariai labiau rūpinosi savo asmenine gerove, o ne futbolo reikalais.

Kita svarbi užduotis – kokybinės Vykdomojo komiteto (VK) sudėties permainos. Šiuo metu jame yra 19 narių ir LFF prezidentas. Mano tikslas – keisti VK sudėtį, įtraukti normalios reputacijos verslo žmones, kuriems būtų įdomus futbolas, o ne jam tenkantys UEFA ar FIFA pinigai. Ne paslaptis, kad anksčiau komiteto nariai labiau rūpinosi savo asmenine gerove, o ne futbolo reikalais. Manau, kad su dabartiniais finansiniais ištekliais futbolo labui galima nuveikti gerokai daugiau. Pokyčiai jau vyksta, senieji VK nariai palaipsniui palieka federaciją, jų vietas užima stiprūs, solidūs verslininkai, sukaupę nemažą kapitalą ir neturintys interesų gyventi iš futbolo.

– Užsiminėte apie federacijos įvaizdį. Galbūt labiausiai trūksta elementaraus skaidrumo, kad ir informacijos apie LFF biudžetą, jo panaudojimą?

– Sutinku. Gruodžio pradžioje Seime surengsime specialią konferenciją, kurioje pristatysime federacijos veiklą, tikslus ir planus. Jos metu bus pristatytas ir 2019 m. LFF biudžetas – su visais skaičiais ir numatomu pinigų panaudojimu. Tikrai neturime ko slėpti. Šiuo metu dėliojamės biudžeto gaires, norime suformuoti normalų, stabilų visos federacijos biudžetą, kuriame bus realiai atspindimi visi asociacijų, departamentų poreikiai. Ir tie poreikiai bus gerokai apkarpyti, nes visi turime susiveržti diržus – ir juos tikrai susiveršime. Didžiausi finansiniai srautai turi būti nukreipti į vaikų futbolą, skirti vaikų ir jaunimo ugdymui, nes tai ir yra viso Lietuvos futbolo pagrindas ir ateitis.

– Paskutinės Lietuvos rinktinės rungtynės pustuščiame stadione parodė, kad nusivylimas futbolu visuomenėje yra labai stiprus. Kaip manote, kokio impulso reikia, kad padėtis pasikeistų?

– Aš suprantu visus, kurie neatėjo į paskutines rinktinės rungtynes. LFF stadione rudenį futbolą žiūrėti gali tik užkietėję šios sporto šakos mėgėjai ir aistruoliai. Padėtis nepasikeis, kol nebus reikšmingų futbolo infrastruktūros pokyčių. Visi laukiame Nacionalinio stadiono, laukiame atnaujinto stadiono Kaune. Kol jų nėra, tol mes negalime pasiūlyti kokybiškų renginių žiūrovams. Kalbant apie rinktinę ir jos trenerį, nemanau, kad pakeitus Edgarą Jankauską įvyks kažkoks reikšmingas lūžis. Gal tai duotų impulsą vienoms kitoms rungtynėms, bet problemos neišspręstų.

– Nacionalinio stadiono statybos darbai dar neprasidėjo ir neaišku, kada prasidės. Ar yra kokių nors alternatyvų šiam projektui?

– Tikiuosi, Kaune S.Dariaus ir S.Girėno stadiono renovacijos darbai vyks sklandžiai ir 2020 m. vasarą arba rudenį Lietuvos rinktinė galės visus sukviesti į šią areną. Savo ruožtu, Vilniuje su savivaldybe deramės dėl treniruočių bazės ir UEFA 4-osios kategorijos stadiono statybų Naujosios Vilnios rajone. Federacija perduotų dabartinį LFF stadioną savivaldybės žinion ir visą dėmesį skirtų Naujosios Vilnios projektui, kur būtų įrengta šiuolaikinė, moderni treniruočių bazė. Tiesa, kol kas dar tik vyksta derybos ir jokių konkrečių sprendimų nėra.

Kalbant apie Vilnių, manome, kad sostinėje prioritetas turi būti skiriamas dengtiems maniežams ir netgi planuojame skirti dirbtines dangas projektams, kurių pagrindinis akcentas yra pripučiami maniežai. Nes šiuo metu situacija yra tiesiog kritinė, ta pati "Sportima" negali suteikti kokybiškų sąlygų visiems norintiesiems.

– Federacijos strategijoje (2010–2020 m.) rašoma, kad 2020-aisiais futbolas bus populiariausia sporto šaka Lietuvoje. Ar pavyks pasiekti šį tikslą?

– Kiekybiniu aspektu futbolas jau yra masiškiausia sporto šaka Lietuvoje. Tai rodo sportuojančių žmonių statistika. Su masinio futbolo žaidėjais Lietuvoje yra apie 32 tūkst. futbolininkų. Tad skaičiais mes lenkiame krepšinį. Tačiau kokybės, rezultatų prasme krepšiniui neprilygstame, tad vargu ar per artimiausius kelerius metus futbolas taps populiariausia sporto šaka Lietuvoje. Jokie skaičiai, jokia statistika to nepakeis. Reikia dirbti gerinant futbolo įvaizdį, auginant naują futbolininkų kartą, kuri ateityje padėtų siekti aukštų rezultatų. Kita vertus, krepšinio geriausi laikai jau praėjo, ateityje krepšininkams bus tik sunkiau. O mes dar turime daug erdvės tobulėti, privalome eiti į priekį, nes blogiau būti jau nebegali.

– Kaip manote, ar būdamas LFF generaliniu sekretoriumi sugebėsite įgyvendinti užsibrėžtus tikslus?

– Galiu inicijuoti pokyčius LFF administracijoje, suburti patikimą darbuotojų komandą. Tačiau viską lems darbas su Vykdomuoju komitetu. Jei mūsų bendradarbiavimas bus sklandus ir profesionalus, jei neiškils į paviršių kokie nors lūkesčiai dėl asmeninės naudos, galėsime padėti futbolui. Jei to nebus, tada net ir geriausia administracijos komanda bus bejėgė, nes galutinius sprendimus dėl futbolo ateities priima Vykdomasis komitetas.