Airijos lietuviai: žaidynėse parodysime, kad emigrantai – ne neišprusę juodadarbiai

Oficialiai Airijoje gyvena apie 40 000 lietuvių. Iš tiesų – veikiausiai dar gerokai daugiau. Anot Dubline gyvenančio Audriaus Gelčio, gal net dusyk daugiau.

Tokia gausi lietuvių bendruomenė yra gana stipri. O tai, kad didelė jos dalis yra jaunimas, leidžia suprasti, kad su sportu Airijos lietuviai tikrai draugauja.

„Štai gegužės 27-28 dienomis vyko graži krepšinio šventė, kurią surengė „Airijos lietuviams rūpi“ ir „Kauno Žalgirio garbės klubas Airijoje“. Turnyro metu buvo surinkta per 2000 eurų Lietuvoje onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. „Airijos bėgikų klubo“ nariai bėgdami mini valstybines Lietuvos šventes, stengiasi dalyvauti įvairiuose bėgimuose. Birželio 3 dieną jie bėgs pasaulio lietuvių bėgime „5 už Lietuvą“, birželio 11 dieną – Kauno maratono nuotoliniame bėgime Dubline“, – pasakojo A.Gelčys.

Rungsis keturių sporto šakų varžybose

Kai kuriems lietuviams sportininkams Airijoje atrasti vienam kitą padėjo Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Taip į vieną klubą susibūrė Airijos lietuviai šauliai, kai kurie jų žada savo jėgas išbandyti Kaune.

„Esu tiesiog aktyvus Airijos lietuvių bendruomenės narys, emigracijoje gyvenu jau daugiau nei 10 metų, tačiau ryšio su tėvyne nepraradau, o kaip tik atvirkščiai, su kiekvienais metais jis stipresnis ir stipresnis. Vos sužinojęs apie rengiamas jubiliejines X pasaulio lietuvių žaidynes ėmiausi iniciatyvos surinkti įspūdingą dalyvių skaičių iš Airijos. Ne viskas, kas buvo užsibrėžta, pavyko, bet į šias žaidynes deleguojame rekordinį skaičių sportininkų. Mūsų delegaciją sudarys 57 žmones“, – teigė A.Gelčys.

Iš viso į 10-ąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes iš Airijos atvyks keturių sporto šakų mėgėjai.

„Krepšinio varžybose dalyvaus vyrų „Legiono“ ir jaunučių „Tauro“ komandos, futbolo – „Švyturys“, taip pat bus plaukikai ir šauliai, – pranešė Airijos lietuvių aktyvistas. – Apmaudu dėl lengvaatlečių. Žaidynių nuostatuose yra amžiaus cenzas, tik estafetiniame bėgime jo nėra. Kituose bėgimuose ar disko metime gali dalyvauti arba labai jauni žmonės, arba veteranai. O mes turime „Airijos lietuvių bėgikų klubą“, stiprų disko metiką. Bet tarp šių sportininkų nėra tokių, kurie atitiktų nustatytas amžiaus ribas.“

IX pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Klaipėdoje Airijos lietuvių komanda iškovojo prizinę trečiąją vietą.

„Nors komandos sudėtis yra stipriai pasikeitusi, jos treneris savo „Facebook“ paskyroje rašė, kad kartelę užsikėlėme aukštai, tad ir šiose žaidynėse bandysime nesuklupti“, – kalbėjo A.Gelčys.

Jis tikisi medalių ir iš plaukikų, ir iš šaulių. Nors pripažįsta, kad Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse rezultatas dažnai būna mažiausiai svarbus.

„Svarbiau yra parodyti, kad emigrantai nėra juodadarbiai, neišprusę ir be darbo daugiau nieko nematantys vergai, kaip mus mėgsta piešti. Anaiptol, rekordiniai dalyvių skaičiai įrodo, kad mes mylime sportą, mylime Lietuvą ir progai esant norime jai priminti apie save“, – tvirtino A. Gelčys.

Ir teatrai, ir mokyklos

Suprantama, Airijos lietuvius jungia ne vien sportas.

„Gausu čia ir kultūrinių renginių. „Lyrikos vakarai“ primena išeivijai lietuviško žodžio grožį poezijos kūriniuose. Airijos lietuvių bendruomenė drauge su Lietuvos respublikos ambasada Airijoje visuomet kviečia minėti Sausio 13-ąją, Kovo 11-ąją ir kitas svarbias Lietuvai datas. Į Airiją atvyksta daug įvairių Lietuvos scenos žvaigždžių, bet turime ir savų lietuvių atlikėjų, čia ir įsikūrusių. Turime net keletą teatro trupių, kviečiančių į įvairius spektaklius ir vaikams, ir suaugusiems lietuvių kalba. Yra ir kelios lietuviškos mokyklėlės, kurios neleidžia vaikučiams pamiršti savo tėvelių kalbos“, – apie lietuvių Airijoje veiklą pasakojo A.Gelčys.

Aišku, ne visi 400 tūkstančių lietuvių aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje, jos renginiuose, ar palaiko bent kokį ryšį su ja. Tie, kurie atvyksta naujai, labiau rūpinasi darbu ir uždarbiu. Bet pagyvenę ilgiau ir įsikūrę geriau, dažnai susidomi Airijos lietuvių bendruomenės veikla, ieško ryšių su tautiečiais

„Teko pastebėti, į užsienį atvykę gyventi lietuviai ne iš karto skuba dalyvauti lietuviškuose renginiuose ar prisijungti prie bendruomenės veiklos. Suprantama, juk kiekvienas į užsienį vyksta užsidirbti. Tačiau su laiku, tėvynės ilgesys daro savo ir žmones ieško artimos širdžiai aplinkos bei mielos sielai veiklos. Tai ir skatina jungtis prie bendruomenės, mažąją Lietuvą kurti arčiau savęs“, – kalbėjo aktyvus Airijos lietuvių bendruomenės narys A. Gelčys.