Ar Lietuvos ledo ritulio rinktinė iškovos istorinę pergalę?

  • Teksto dydis:

Per pirmuosius du turus taškų nepraradusi Lietuvos ledo ritulio rinktinė pirmauja pasaulio ledo ritulio čempionato IB diviziono kovose. Visgi, „mūsų svajonių komandos“ jau šiandien 19.30 val. "Žalgirio" arenoje laukia didžiausias išbandymas turnyre, kuris gali lemti tai, kam atiteks auksas: Lietuva kovos su Japonija. Jūsų dėmesiui, šiandienos varžovų apžvalga.

Japonijos pasiekimai pasaulio pirmenybėse

Geriausias pasirodymas: 6 vieta elitiniame divizione (1930 metais)

Praėjusių metų pasirodymas: 2 vieta IB divizione.

Į pirmąjį pasaulio čempionatą išvykę 1930 metais ir pasiekę iki šiol nepagerintą rezultatą (6 vieta), dar kartą su stipriausiomis planetos rinktinėmis jie varžėsi 1957 metais. Visgi, po šių pirmenybių jie dar penkiems metams nesiuntė savo rinktinės į planetos pirmenybes, o sugrįžus į tarptautines kovas japonai jau turėjo varžytis žemesniuose divizionuose, kuriuose jiems niekaip nepavykdavo sugrįžti į buvusias aukštumas.

Kai Japonai jau atrodė pasmerkti tūnoti trečiame pagal pajėgumą planetos pirmenybių divizione, jie sulaukė netikėtos malonės iš tarptautinės ledo ritulio federacijos – ši nusprendė, jog vieną vietą elitiniame divizione suteiks Azijos regiono rinktinėms, o aukščiausią reitingą iš šių šalių užėmę japonai 1998 metais netikėtai atsidūrė elitiniame divizione.

Kaip ir buvo galima tikėtis, per tris lygmenis pakilti lengva nebuvo: šešis metus iš eilės be pergalių buvusi rinktinė vos du kartus mačus baigė lygiosiomis ir toks jų beviltiškas žaidimas lėmė, jog tarptautinė ledo ritulio federacija nusprendė nebesaugoti vietos Azijos šalims, o tai reiškė, jog japonai ir vėl galėjo iškristi iš čempionato. Nors ši rinktinė dar sugebėjo atimti taškus iš dviejų rinktinių, galiausiai, kaip ir buvo galima tikėtis, ji iškrito žemyn bei į Elitinį divizioną daugiau nebesugrįžo.

Ilgus metus I diviziono vidutinioke buvusi Japonija užpernai nesugebėjo išlaikyti ir šių pozicijų bei iškritusi iš IA diviziono, pernai ji nesugebėjo į jį sugrįžti, tad antrus metus iš eilės jiems teks kautis IB divizione.

Lietuva prieš Japoniją

Oficialios tarpusavio dvikovos: 5 mačai – 5 japonų pergalės. Įvarčių santykis 4:26 varžovų naudai.

Paskutinė akistata: Lietuva 2:6 Japonija (2017 metais).

Niekam ne paslaptis, jog japonų žaidimo stilius nuo senų laikų būdavo itin nepalankus mūsų šalies atstovams, kuriems ilgą laiką nepavyko šiems varžovams net pasipriešinti. Tiek pralaimėjus (0:3) pirmoje dvikovoje 1997 metais, tiek dar patyrus tris nesėkmes 2008-2010 metais (0:5, 1:5 ir 1:7) mūsų šalies atstovai didelių vilčių pasipriešinti varžovams neturėjo ir japonams dominuojant aikštėje apie pergalę galvoti buvo sunku.

Visgi, praėjusių metų akistata gerokai skyrėsi nuo prieš tai buvusių susitikimų. Jaunoji rinktinės karta – Markas Kaleinikovas ir Emilijus Krakauskas du kartus buvo išlyginę rezultatą, o įgyti solidesnį pranašumą japonams pavyko tik trečiajame kėlinyje. Kaip po mačo pripažino ilgametis rinktinės narys Mindaugas Kieras, iki šiol rinktinė niekada nebuvo taip arti pergalės prieš šią rinktinę, kaip praėjusių metų pirmenybėse.

Lietuviams belieka viltis, jog dar vieną žingsnį į priekį žengęs jaunimas bei rinktinę papildžiusios žvaigždės padės pagaliau nutraukti japonų užkeikimą ir įrodyti, jog mes galime laimėti ir prieš šią rinktinę.

Kokią komandą atsivežė japonai?

Vidutinis varžovų amžius: 26,8 metai (Lietuvos rinktinės – 26,8 metai)

Vidutinis varžovų ūgis: 176,9 cm (Lietuvos rinktinės – 186,3 cm)

Vidutinis varžovų svoris: 77,4 kg (Lietuvos rinktinės – 86,1 kg)

Debiutantų skaičius: 6 (Lietuvos rinktinės – 1).

Po nesėkmingo pasirodymo praėjusiose pirmenybėse Belfaste, Japonijos rinktinė ėmėsi kardinalių pokyčių savo gretose. Atsisveikinę su vos metus vyriausiojo trenerio postą užėmusiu Takahito Suzuki, japonai į šią poziciją paskyrė Yuji Iwamoto, kuris iš karto ėmėsi drąsių sprendimų, norėdamas rinktinėje turėti savo norimus žaidėjus. Nusprendęs eksperimentuoti lapkričio mėnesį įvykusiame turnyre Vengrijoje, jis sulaukęs teigiamų rezultatų nusprendė ir į čempionatą Kaune vežtis ne didžiausias šalies žvaigždes, tačiau iš jam patinkančių žaidėjų surinktą rinktinę.

Iš praėjusios rinktinės į šį čempionatą nevyko 11 žaidėjų, o kai kuriems iš jų likti rinktinėje nepadėjo net ir puikus sezonas klube. Pernai pasaulio čempionate net 10 taškų surinkęs ir rezultatyviausiu pirmenybių žaidėju tapęs Daisuke Obara į ekipą nebuvo pakviestas dėl traumos, tačiau buvo ir tokių žaidėjų, kurie net ir būdami sveiki bei sužaidę gerą klubinį sezoną, savo pavardės Japonijos kandidatų sąraše neišvydo. Rinktinėje vietos neatsirado ne vienam rezultatyviai žaidusiam japonui, o į ekipą pakviestų žaidėjų pasirodymai sezono metu nė iš tolo jiems neprilygo.

Jei gynybos grandyje klausimų mažiau, tai kai kurių puolimo grandies ledo ritulininkų pasirinkimą galima kvestionuoti. Geriausiai Azijos lygoje pasirodžiusi „Oji Eagles“ puolime turės du atstovus, tačiau nė vienas iš jų šioje komandoje nevaidino ryškaus vaidmens. Tiek Yushi Nakayashiki, tiek Tomoya Echigo rungtyniavo trečioje-ketvirtoje ekipos puolimo linijoje, o jiems per visą sezoną bendrai nepavyko surinkti net ir trečdalio taškų, kuriuos per sezoną surinko vienintelis, jau minėtas šios komandos lyderis, D. Obara.

Į pirmenybes japonai vežasi šešis debiutantus, iš kurių vienas – Junya Yamada atvyksta po pačio neefektyviausio savo karjeros sezono, o Taigi Irikura į rinktinę buvo paimtas nepaisant to, jog pernai jis net nebuvo reikalingas savo amžiaus grupės jaunimo iki 20 metų rinktinei. Po nerezultatyviausio karjeros sezono į rinktinę buvo sugrąžintas ir 34-erių metų Tetsuya Saito, kuris pasaulio čempionate žais po aštuonių metų pertraukos, o nepaisant to, būtent jis buvo paskirtas ir rinktinės kapitonu. Kaip ir po 9 metų į rinktinę sugrąžintas gynėjas Ryuichi Kawai, taip ir šis žaidėjas buvo dabartinio Japonijos rinktinės trenerio auklėtinis klube, tad niekam ne paslaptis, jog būtent tai lėmė šių žaidėjų pakvietimą į rinktinę.

Patyrusių žaidėjų ir veteranų nepakvietimas į rinktinę galėtų reikšti komandos atjauninimą, tačiau taip teigti tikrai negalima. Šiais metais japonai atsiveža netgi vyresnę rinktinę nei praėjusiais metais, bet jos žaidėjai turi gerokai mažiau pasaulio čempionatų patirties. Akivaizdu, jog praėjusių metų pasirodymas šioje šalyje buvo priimtas kaip visiškas fiasko, o naujai paskirtas treneris nusprendė eiti kitokiu keliu, pasirinkdamas savo norimus ir jo nurodymus galinčius vykdyti žaidėjus, nekreipdamas dėmesio nei į pasirodymus klube, nei į šių žaidėjų istoriją Japonijos rinktinėje.

Visi keturi japonų klubai Azijos lygoje šiemet rinktinėje turės panašų atstovų skaičių: „Nikko Icebucks“ 7, „Oji Eagles“ 6, o „Tohoku Free Blades“ bei „Nippon Papre Cranes“ po 4. Vienintelis japonų legionierius – Yuki Miura žaidžia Amerikos universiteto NCAA lygoje, tačiau jam per visą sezoną pavyko sužaisti vos septynis mačus.

Iš šios rinktinės į 5 arba daugiau čempionatų yra vykę vos 6 žaidėjai.

Pavojingiausi varžovų ginklai

Čempionatą pradėję blankiomis rungtynėmis prieš Estiją, antrosios dvikovos prieš Kroatiją pabaigoje japonai vis ryškiau naudojosi ir savo didžiausiais ginklais. Niekam ne paslaptis, jog didžiausia japonų stiprybė yra jų greitis, tad jų greiti išpuoliai gali sukelti labai daug problemų lėtesnius gynėjus turinčios rinktinėms.

Atsižvelgdami į varžovų greitį, lietuviai turės gerokai daugiau dėmesio skirti gynybai. Jei praėjusiose rungtynėse rumunams suteiktos progos virto trimis įvarčiais, tačiau pergalės neatėmė, tai suteikti tiek laisvės japonams būtų tiesiog pražūtinga. Ne veltui rinktinės nariai po pirmadienio mačo kalbėjo, jog Mantui Armaliui jie palieka per daug darbo, tad galima neabejoti, jog mūsų rinktinės vartininkui šiame mače bus skirta kur kas daugiau pagalbos iš savo komandos draugų.

Sustabdyti įsibėgėjusius Japonijos žaidėjus nėra lengva, o būtent dėl to, ši rinktinė iki šiol uždirbo ir daugiausiai varžovų baudos minučių. Du kartus jie už tokias nuobaudas savo varžovus įvarčiais jau nubaudė, tad praleidus savo žaidėją į priekį, stabdyti jį neleistinais būdais ir taip palikti rinktinę žaisti mažumoje prieš Japoniją taip pat nepatartina.

Y. Iwamoto auklėtiniai stengiasi žaisti drausmingą žaidimą, kuriame yra vengiama rizikingų situacijų, kurios galėtų sukelti pavojų prie Japonijos rinktinės vartų. Azijos atstovų žaidime improvizacijos pamatyti galima labai retai: dažniausiai jie stengiasi atlikinėti atidirbtus derinius bei vykdant trenerio nurodymus siekiant pateisinti šio jiems parodytą pasitikėjimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių