D. Vaičiulis į Dakarą skubės tiesiai iš Antarktidos

  • Teksto dydis:

Beveik 5000 m virš jūros lygio, 40 laipsnių žemiau nulio, stingdantis vėjas ir vienintelis iš ir į ekspedicijos vietą skrendantis IL-76 lėktuvas-milžinas – ar tai jums skamba kaip geriausių atostogų scenarijus? Tuomet matyt puikiai sutartumėte su „CRAFT bearings“ Dakaro komandos antruoju pilotu ir kelrodžiu Dariumi Vaičiuliu, kuris prieš 2019-ųjų Dakaro ralį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio proga nusprendė įgyvendinti senai išsikeltą tikslą – įkopti į aukščiausią Antarktidos viršūnę.

Nors Dakaro ralis vadinamas sunkiausiomis pasaulio lenktynėmis, pavojumi, įtampa ir klimato iššūkiais jis jokiu būdu neprilygsta piečiausiam pasaulio žemynui. Aplankyti jį pakankamai turistų jau išmintais takais – viena, tačiau kopti į šio žemyno aukščiausią kalną – Vinsono viršūnę, pasiryžta ir įgyvendina ne kiekvienas ir tam yra svarių priežasčių.

Kopti Antarktidoje galima tik šviesiuoju metų periodu, kuomet 24 valandas per parą saulė nenusileidžia, suteikdama ne tik aiškesnį vaizdą, bet ir lašelį šilumos. Taip pat – ne kiekvienas išdrįstų dvi savaites gyventi 20-40 laipsnių žemiau nulio temperatūroje. Tiesa, įsismarkavus vėjui, jutiminė temperatūra gali net tapti dukart žemesnė, pasakoja D. Vaičiulis. Ir tuo smagumai nesibaigia.

„Esminis iššūkis yra gyvenimo sąlygos – temperatūra, vėjas, buitis – oro negali prognozuoti, todėl galime susidurti ir su audromis ar stipriu snygiu, kuris sulėtins mūsų progresą. Nepaisant to, didžiausias iššūkis laukia jau kylant aukščiau – kadangi kalnas yra vos 960 km nuo pietų ašigalio, oro tankis čia – kur kas mažesnis, nei bet kurioje kitoje viršūnėje. Tai reiškia, jog užlipus į Vinsoną 5000 m. aukštyje oro turėsime tiek pat, kiek kituose žemynuose turėtume būdami ant 6 km. aukščio viršūnės“, – paprastam žmogui šiurpią statistiką dėsto D. Vaičiulis.

Paklaustas, ar nebaisu beveik tiesiai iš ekspedicijos keliauti į kardinaliai skirtingą klimatą bei užduotis Dakaro ralyje, Antano Juknevičiaus šturmanas Darius tik nusišypso ir sako, jog tai – pats geriausias pasiruošimas Dakarui.

„Čia tikra treniruotė tiek kūnui, tiek protui – reiks neprarasti koncentracijos, išlaikyti šaltą protą, priimti teisingus sprendimus – čia tikras valios, kurios Dakare labai reikia – išbandymas. Tiesa, rizikų yra – ekspedicija gali užsitęsti dėl prasto oro ir niekada nežinai ar neteks laukti kol sutvarkys sugedusį lėktuvą – vis tik jis vienintelis vieną kartą per savaitę skraido iš Čilės į čia. Dar teoriškai galima ir nušalti galūnes, paslysti, išsisukti koją ir t.t. bet esu įsitikinęs, kad viskas bus gerai“, – pozityvumo kaip visuomet nestokoja šių metų rekordinio pasiekimo Dakare bendraautorius.

Be to, kaip pasakoja D. Vaičiulis, panašiu būdu Dakarui ruošis ir Antanas – praėjusiais metais savo antrajam pilotui davęs pažadą išbandyti kopimo meną, Dakaro vilkas iki šiol išsisuko, tačiau neilgam.

„Antanas prisikalbėjo, bet pastebėjau, kad pats savo iniciatyva jis pažado įgyvendinimo nesiima, todėl užrašiau jį pirmosioms treniruotėms į laipiojimo centrą. Kol aš būsiu Antarktidoje, tikėkimės Antanas ne mažiau paplušės ir galbūt kitąmet abu važiuosime į naują iššūkį“, – juokėsi D. Vaičiulis.

D. Vaičiulis yra sėkmingai įkopęs į visų žemynų aukščiausias viršūnes, Vinsonas – paskutinė sąraše. Bet žinant, kad šis Dakaro pankas vieną nuotykį keičia kitu – nenuostabu kad jau kitąmet jis jungsis prie „Ambersail-II“ projekto ir iš kalnų persikels į jūras bei vandenynus.

Lietuviškajam „CRAFT bearings“ ekipažui priklauso rekordinė Baltijos šalių sportininkams – 12-a pozicija, pasiekta 2018-ųjų metų Dakaro ralyje.  D. Vaičiulio kolegai A. Juknevičiui tai – jubiliejinės, 10-osios varžybos, prieš kurias jis buvo įvertintas organizatorių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių