Garliaviškio laimėjimai prie taikinio – vis solidesni

D.Labanauskas jau pustrečių metų yra Pasaulio smiginio federacijos (WDF) pasaulio reitingo lyderis. Iki šiol per 40 metų WDF reitingo pirmą vietą vos du kartus buvo užėmęs ne britas ir ne olandas.

Britų smiginio organizacijos (BDO) reitingų lentelėje lietuvis – aštuntas. Praėjusią savaitę 40-metis garliaviškis pirmą kartą pralaužė ledus Anglijoje įvykusiame BDO pasaulio čempionate – pateko į ketvirtfinalį.

Teisę žaisti garsiajame Leiksaido klube iškovojo vos 40 vyrų. Šis čempionatas D.Labanauskui buvo jau trečiasis, tačiau pirmuosius du kartus jis pralaimėjo pirmąsias dvikovas.

Šįkart viskas buvo kitaip. D.Labanauskas 3:1 įveikė anglą Conaną Whiteheadą, aštuntfinalyje 4:3 – lenką Krzysztofą Ratajskį, o ketvirtfinalyje atkakliai priešinosi, tačiau 2:5 nusileido favoritui ir BDO reitingo lyderiui anglui Glenui Durrantui, nors po pirmų keturių setų rezultatas dar buvo lygus 2:2.

G.Durrantas, vėliau nugalėjęs ir kitus varžovus, tapo pasaulio čempionu.

– Su kokiais lūkesčiais vykote į Leiksaidą? – pasiteiravome D.Labanausko.

– Minimalus tikslas buvo sužaisti geriau nei pernai, nugalėti bent vieną varžovą. Maksimalus siekis – kaip ir visų pasaulio čempionato dalyvių: nugalėti.

– Iš varžybų pasitraukėte po trečio rato. Ar G.Durrantas buvo neįveikiamas? Juk nugalėjote jį viename iš trijų svarbiausiu BDO turnyrų – "World Trophy".

– Leiksaide keturis setus G.Durrantas žaidė silpniau nei gali. Turėjau puikią galimybę persverti rezultatą savo naudai, bet nepavyko, ir jis išlygino – 2:2. O galėjau pirmauti 3:1. Antrą dvikovos dalį jis žaidė geriau – taip, kaip moka iš tikrųjų.

– Nenustebote, kad G.Durrantas tapo pasaulio čempionu?

– Kai manęs klausia, kas laimės varžybas, kuriose dalyvauja ir G.Durrantas, sakau, kad pagrindinis favoritas – jis.

– Ar nesikrimtote pralaimėjęs?

– Lemiamus epizodus mintyse peržiūrėjau ne po kartą. Vis pagalvoju, kad tąkart laimėti buvo labai gera ir retai pasitaikanti proga. Gailiuosi, kad jos neišnaudojau. Tačiau šįkart esu patenkintas, kaip žaidžiau ketvirtfinalyje, kokių rezultatų pasiekiau.

– Kas vyko čempionato užkulisiuose?

– Dieną prieš varžybas buvo surengtas dalyvių susirinkimas, kiekvienas žaidėjas galėjo susireguliuoti taikinio ant scenos apšvietimą. Rimčiausiai pasitreniruodavau po pusryčių, paskui dar valandą pamėtydavau – treniruotėms skirta tik žaidėjams bei jų komandų nariams atskira salė. Iš jos pakildavome į varžybų salę pasižiūrėti, kaip kiti žaidžia. Vakare – vėl pratybos. Teko treniruotis ir su pasaulio čempione Deta Hedman, ir su G.Durrantu. Sutardavome laiką ir pažaisdavome. Žaidėjai į varžybų vietą privalėjo atvykti likus valandai iki jų pradžios. Organizatoriai skrupulingai patikrindavo, ar tinkama žaidėjų apranga, ar ant jos esantys reklamos ženklai atitinka taisykles, prilipdydavo renginio rėmėjų reklamas. Marškinėliai turi būti su apykakle, kelnės ir batai – klasikiniai.

– Ant scenos karštoka? Matėme, kad prožektoriai plieskė kaip reikiant.

– Mėgstu, kai būna šilčiau. Daugumai žaidėjų dėl stipraus apšvietimo būna karšta, man – normalu, bet šįkart ir aš kepiau... Spėju, kad net 30 laipsnių karščio galėjo būti. Per dvikovą su lenku kas du setus ėjau į lauką atsigaivinti, atvėsti. Nuo šalčio tikrai niekas nedrebėjo...

– Ką galvojote, kai aštuntfinalyje K.Ratajskis laimėjo du setus iš eilės ir išlygino rezultatą 3:3?

– Stengiausi nusiteikti, kad dvikova dar tik prasidėjo. Mažiau įtampos – lengviau žaisti. Kai lenkas išlygino rezultatą, per pertraukėlę kolegos iš Nyderlandų rinktinės patarė: paspausk jį. Lengva pasakyti... Juk bet kokiu atveju stengiesi surinkti kuo daugiau taškų.  Smagu, kad man pasisekė gerai sužaisti lemiamą atkarpą.

– Privalomos pertraukėlės neprailgdavo?