Gegužės 19-oji – Pasaulinė mokymosi plaukti diena

– Kokie Lietuvos vaikų plaukimo įgūdžiai?

– Jie nėra geri dėl netaisyklingo mokymo plaukti. Dažniausiai vaikai labai stengiasi, bet jiems sunkiai sekasi. Geresni rezultatai pasiekiami, kai moko kvalifikuotas treneris pagal tam tikrą metodiką. Tėvai, patys mokydami vaikus, gali užtrukti pusmetį, o kartais ir ilgiau. O baseine per kelis mėnesius galima pamatyti rezultatą. Buitinėmis sąlygomis galima pramokti plaukti, bet negalima laikyti save mokančiu plaukti ar gebančiu išsigelbėti, kai yra stresinė situacija.

– Kalbant apie plaukimą kaip sveikatinimo priemonę, kuo plaukimas gali būti naudingesnis už kitas sporto šakas?

– Plaukimas unikalus savo fizikinėmis savybėmis, kadangi sportuojama vandenyje. Čia yra visiškai kitas fizikinis tankis, visai kitoks pasipriešinimas vandenyje, negu, tarkime, pratimus darant ant kranto, salėje ar lauke. Pirmiausia, plūduriuojant sąnariai taip neapkraunami, kaip bėgant ar žaidžiant krepšinį. Traumų tikimybė taip pat mažesnė. Nepamirškime, kad plaukimas labai naudingas ir siekiant palaikyti stuburo tiesumą.

– Kada anksčiausiai galima pradėti mokyti vaikus plaukti?

– Iškart gimus. Kūdikiai turi vandens pojūtį ir jo nebijo. Šiandien rengiama labai daug mankštų ir užsiėmimų vandenyje mamytėms su kūdikiais. Tačiau jei šiek tiek palaukiama, natūralus vaiko įgūdis orientuotis vandenyje išnyksta. Tokiu atveju geriausias amžius pradėti mokytis plaukti yra 6–8 metai.

– Kaip gimė Lietuvos vaikų mokymosi plaukti iniciatyva?

– Pirmi žingsniai buvo sunkūs, jie prasidėjo apie 2010-uosius. Sporto departamentui bendradarbiaujant su Plaukimo federacija, šios programos skynėsi savo kelius. Maždaug prieš trejus metus prisijungė ir Švietimo ministerija, ir privatūs rėmėjai. Pagrindinė iniciatyvos mokyti Lietuvos vaikus plaukti priežastis yra jaunų žmonių skendimų prevencija. Pirmiausia mokoma saugaus elgesio prie vandens ir vandenyje. Aiškinama, kuo skiriasi atviras telkinys nuo baseino, kaip teisingai elgtis kiekviename iš jų, kokių higienos taisyklių reikia laikytis baseine ir t.t. Tokie pagrindai dėstomi nuo antros klasės, o nuo 2010 m. šią programą išklausė apie 40 tūkst. vaikų. Dabar kasmet programoje dalyvauja 6-6,5 tūkst. vaikų.

– Ar vaikai noriai plaukia?

– Didžioji dauguma – taip. Dalis vaikų jaučia vandens baimę, todėl su jais dirbama ilgiau, kol jie pripranta prie vandens. Ši programa nemokama, nes ją finansuoja Sporto departamentas, Švietimo ministerija ir privatūs rėmėjai, vaikai kūno kultūros pamokų metu per metus gali turėti 32 plaukimo pamokas. Mes išduodame diplomus ir po aštuoniolikos, ir po 32 pamokų. Diplome pažymima, ko vaikas išmoko, todėl tėvai džiaugiasi gaudami vertingą informaciją.

– Kas didžiausi priešai vandenyje?

– Pirmiausia neadekvatus savo jėgų vertinimas: ar ne per toli nuplaukiau, ar galėsiu grįžti, ar pakankamai šiltas vanduo? Kai kurie žmonės menkai suvokia apie tai, ką jie gali vandenyje. Jei kalbame apie suaugusius žmones ir vandenį, tai, žinoma, bene didžiausias priešas yra alkoholis.

Buitinėmis sąlygomis galima pramokti plaukti, bet negalima laikyti save mokančiu plaukti ar gebančiu išsigelbėti, kai yra stresinė situacija.

Kaip prisijaukinti vandenį?

Turbūt ne kartą teko stebėti pirmąsias plaukimo pamokas ežere – vaikas įbridęs iki pusės, o atokiau atsistojęs tėtis ragina: "Nebijok, plauk pas mane!" Vaikas gali niurktelti į vandenį ir ne tik išsigąsti, bet ir visam gyvenimui įgyti plaukimo baimę. Plaukimo treneris I.Vaičaitis pataria, kad norint pripratinti vaiką prie vandens ar padėti atsikratyti baimių, reikia pradėti nuo žaidimų vandenyje, į pagalbą pasitelkiant kokias nors pagalbines priemones: plaukimo lentutę ar pripučiamą plūdurą. Išmokęs ištiesti savo kūną vandenyje vaikas įgauna pasitikėjimo savimi ir vandeniu.